Šengeno erdvė: kurios šalys priklauso, 90 dienų taisyklė ir kas keičiasi keliaujant 2026 m.

Šengeno erdvė – tai šalys, tarp kurių galima keliauti be nuolatinės pasų kontrolės prie sienų. Važiuojant iš Vilniaus į Rygą, Varšuvą ar Berlyną, pasienio postų nebėra, o skrendant į Romą ar Barseloną lėktuvas laikomas vidaus skrydžiu. Šioje Europos Sąjungos gido dalyje rasite visų Šengeno šalių sąrašą, paaiškinimą, kuo Šengenas skiriasi nuo ES, kas yra 90 dienų taisyklė ir kokios naujos sienų sistemos pradėjo veikti 2025–2026 m.

Kurios šalys priklauso Šengeno erdvei

Šengeno erdvę sudaro 29 Europos šalys: 25 ES valstybės narės ir keturios ES nepriklausančios šalys.

Grupė	Šalys
ES narės (25)	Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija
Ne ES šalys (4)	Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija
ES narės už Šengeno ribų (2)	Airija (turi teisę netaikyti Šengeno taisyklių), Kipras (įsipareigojęs prisijungti, bet dar nėra visateisis narys)

Šengeno taisyklės faktiškai taikomos ir mažosiose valstybėse, neturinčiose kontrolės su kaimynėmis: Monake, San Marine ir Vatikane, tačiau jos nėra oficialios narės. Paskutinės visateisėmis narėmis 2025 m. sausio 1 d. tapo Bulgarija ir Rumunija. Prieš tai, nuo 2024 m. kovo, joms buvo panaikinta kontrolė oro ir jūrų uostuose. Visų ES šalių sąrašą su Šengeno įstojimo metais rasite ES šalių dalyje.

Šengenas ir ES – ne tas pats

Šengeno erdvė ir Europos Sąjunga sutampa tik iš dalies. Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinas nėra ES narės, bet priklauso Šengenui. Airija ir Kipras yra ES narės, bet Šengenui nepriklauso, todėl skrendant į Dubliną ar Larnaką dokumentai tikrinami kaip ir anksčiau. Jungtinė Karalystė Šengenui nepriklausė niekada, o po „Brexit“ ji visai nebėra ES dalis.

Kaip atsirado Šengenas

1985 m. birželio 14 d. Liuksemburgo kaimelyje Šengene, prie Mozelio upės, kur susitinka Liuksemburgo, Vokietijos ir Prancūzijos sienos, penkios šalys pasirašė susitarimą palaipsniui panaikinti tarpusavio sienų kontrolę. Praktiškai jis pradėtas taikyti 1995 m. kovo 26 d. septyniose valstybėse. 1999 m. įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai, Šengeno taisyklės tapo ES teisės dalimi. Daugiau apie ES raidą – ES istorijos dalyje.

Lietuva Šengeno erdvei priklauso nuo 2007 m. gruodžio 21 d., kai kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir kitomis 2004 m. įstojusiomis šalimis buvo panaikinta kontrolė sausumos ir jūrų sienose. Oro uostuose vidaus skrydžiams kontrolė panaikinta 2008 m. kovo 30 d.

Ką Šengenas reiškia keliaujantiems

• Nėra nuolatinių pasienio postų. Sieną tarp Šengeno šalių galima kirsti bet kurioje vietoje, be eilių ir antspaudų.
• Dokumentą vis tiek turėkite. Lietuvos piliečiui Šengeno šalyse pakanka galiojančios asmens tapatybės kortelės arba paso. Policija gali patikrinti dokumentus bet kur, o oro linijos prieš skrydį prašo asmens dokumento. Vairuotojo pažymėjimas ar banko kortelė asmens dokumentu nelaikomi.
• Vaikams reikia savo dokumento. Kiekvienas vaikas, net kūdikis, turi turėti savo pasą ar asmens tapatybės kortelę.
• Bendra vizų politika. ES nepriklausančios šalies piliečiui išduota Šengeno viza galioja visose 29 šalyse.
• Bendros duomenų bazės. Šalys keičiasi informacija per Šengeno informacinę sistemą: joje yra ieškomų asmenų, dingusių žmonių ir vogtų daiktų duomenys.

90 dienų taisyklė: kiek galima būti Šengeno erdvėje

Taisyklė taikoma ES nepriklausančių šalių piliečiams, atvykstantiems trumpam: jie gali būti Šengeno erdvėje ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Skaičiuojama visose 29 šalyse kartu, o ne kiekvienoje atskirai. Kiekvieną dieną reikia pažiūrėti 180 dienų atgal ir suskaičiuoti, kiek iš jų žmogus buvo erdvėje; atvykimo ir išvykimo dienos įskaičiuojamos. Patogiausia naudotis oficialia Europos Komisijos trumpalaikio buvimo skaičiuokle.

Lietuvos ir kitų ES šalių piliečiams 90 dienų taisyklė netaikoma. ES piliečiai turi teisę laisvai judėti ir gyventi kitoje ES šalyje. Jei ketinate kitoje šalyje gyventi ilgiau nei tris mėnesius, gali tekti registruotis vietos institucijose ir įrodyti, kad dirbate, studijuojate arba turite pakankamai lėšų ir sveikatos draudimą.

Laikina sienų kontrolė: kodėl vėl tikrina

Šengeno taisyklės leidžia šaliai laikinai grąžinti vidaus sienų kontrolę, kai kyla rimta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Tai turi būti išimtinė ir laikina priemonė, apie kurią pranešama Komisijai. Pastaraisiais metais tokią kontrolę taikė ar pratęsė Vokietija, Prancūzija, Austrija, Nyderlandai, Danija, Švedija, Italija ir kitos šalys, dažniausiai dėl neteisėtos migracijos. 2026 m. rudens duomenimis, Lenkija tikrina atvykstančiuosius ir iš Lietuvos, todėl važiuojant per Lazdijus ar Kalvariją gali tekti sustoti patikrai. Kaip šie ginčai išbando Šengeno vienybę, aprašėme straipsnyje apie Šengeno erdvės iššūkius.

Naujos sienų sistemos: EES ir ETIAS

Lietuvos piliečių šios sistemos tiesiogiai nepaliečia, tačiau jos svarbios, jei kartu keliauja ES nepriklausančios šalies pilietis, pavyzdžiui, šeimos narys iš Ukrainos ar Jungtinės Karalystės.

Sistema	Kam taikoma	Ką reiškia	Nuo kada
EES (atvykimo ir išvykimo sistema)	ES nepriklausančių šalių piliečiams, atvykstantiems trumpam (iki 90 d.)	Prie išorės sienos fiksuojami pirštų atspaudai ir veido atvaizdas, o pasai nebežymimi antspaudais. Sistema pati skaičiuoja leistinas 90 dienų.	Pradėta 2025 m. spalio 12 d., visu pajėgumu veikia nuo 2026 m. balandžio 10 d.
ETIAS (kelionių informacijos ir leidimų sistema)	Bevizio režimo šalių piliečiams, pavyzdžiui, JAV, Jungtinės Karalystės	Prieš kelionę internetu reikės gauti mokamą kelionės leidimą. Jis galios Šengeno šalyse ir Kipre, iš viso 30 šalių.	Planuojama pradėti 2026 m. paskutinį ketvirtį, tikslią datą paskelbs Komisija

EES pradžioje kai kuriuose oro uostuose padaugėjo eilių prie pasų kontrolės (plačiau). ETIAS leidimą reikėtų pildyti tik oficialioje ES svetainėje ar programėlėje: tarpininkų svetainės dažnai ima papildomą mokestį.

Šengeno viza: kas ir kada jos reikia

Šengeno vizos reikia piliečiams tų šalių, su kuriomis ES nėra sudariusi bevizio režimo, pavyzdžiui, Indijos, Kinijos ar Turkijos. Viza išduodama trumpam buvimui, iki 90 dienų per 180 dienų, ir dažniausiai galioja visoje erdvėje. Prašymą reikia teikti tos šalies konsulatui, į kurią vykstama pagrindiniam tikslui, o jei tikslas nėra aiškus, – šaliai, kurią pirmiausia aplankysite. Kviečiant užsienietį į Lietuvą, kai kuriais atvejais Migracijos departamentas turi išduoti tarpininkavimo raštą, kuriuo patvirtinamas kvietimas. Ilgesniam laikui reikia nacionalinės vizos arba leidimo gyventi.