Lietuva Europos Sąjungoje: kada įstojo, kaip balsavome referendume ir ką pakeitė narystė

Lietuva yra Europos Sąjungos narė nuo 2004 m. gegužės 1 d. Kelias iki narystės truko beveik dešimtmetį, o per daugiau nei dvidešimt narystės metų Lietuva įsivedė eurą, prisijungė prie Šengeno erdvės, pirmininkavo ES Tarybai ir pati tapo viena iš sprendimų priėmėjų. Šioje Europos Sąjungos gido dalyje rasite svarbiausias Lietuvos narystės datas, 2003 m. referendumo rezultatus, Lietuvos atstovus ES institucijose ir tai, ką narystė pakeitė kasdienybėje.

Kada Lietuva įstojo į ES

Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos nare 2004 m. gegužės 1 d., kartu su dar devyniomis valstybėmis: Čekija, Estija, Kipru, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Tai buvo didžiausia plėtra ES istorijoje. Mėnesiu anksčiau, 2004 m. kovo 29 d., Lietuva tapo ir NATO nare, todėl abu svarbiausi užsienio politikos tikslai, iškelti po Nepriklausomybės atkūrimo, buvo pasiekti per kelias savaites.

Kelias į ES: svarbiausios datos

Data	Įvykis
1991 m.	Europos Bendrijos pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę; prasidėjo parama pagal PHARE programą
1995 m. birželio 12 d.	Pasirašyta Europos (asociacijos) sutartis, įsigaliojusi 1998 m.
1995 m. gruodžio 8 d.	Lietuva oficialiai paprašė priimti ją į ES
2000 m. vasaris	Pradėtos stojimo derybos
2002 m. gruodis	Derybos baigtos Europos Vadovų Tarybos susitikime Kopenhagoje
2003 m. balandžio 16 d.	Atėnuose pasirašyta Stojimo sutartis
2003 m. gegužės 10–11 d.	Referendumas dėl narystės ES
2004 m. gegužės 1 d.	Lietuva – ES narė
2004 m. birželio 13 d.	Pirmieji Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje
2007 m. gruodžio 21 d.	Lietuva prisijungė prie Šengeno erdvės
2013 m. liepos–gruodžio mėn.	Pirmasis pirmininkavimas ES Tarybai
2015 m. sausio 1 d.	Įvestas euras
2027 m. sausio–birželio mėn.	Antrasis pirmininkavimas ES Tarybai

Stojimo derybos nebuvo lengvos: 1997 m. Europos Komisija Lietuvos dar nepriskyrė pirmajai pasirengusių šalių grupei, ir derybas Lietuva pradėjo tik 2000 m., kartu su vadinamąja antrąja grupe. Vis dėlto ji sugebėjo pasivyti ir įstoti kartu su pirmaujančiomis šalimis. Viena sunkiausių derybų temų buvo Ignalinos atominė elektrinė: Lietuva įsipareigojo ją uždaryti (pirmasis blokas sustabdytas 2004 m. pabaigoje, antrasis – 2009 m. pabaigoje), o ES įsipareigojo finansuoti didelę dalį eksploatacijos nutraukimo darbų.

2003 m. referendumas

Dėl narystės ES Lietuvoje vyko privalomasis referendumas, nes narystė keitė valstybės konstitucinę sąrangą. Jis truko dvi dienas, 2003 m. gegužės 10 ir 11 d. Kad referendumas įvyktų, reikėjo, jog balsuotų daugiau nei pusė visų rinkėjų. Dalyvavo 63,37 proc. rinkėjų, iš jų 91,07 proc. pasisakė už narystę, prieš – 8,93 proc. Tai buvo vienas didžiausių pritarimų narystei tarp visų 2004 m. įstojusių šalių. Vėliau, 2004 m., Seimas papildė Konstituciją konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“.

Pirmininkavimas ES Tarybai: 2013 ir 2027 m.

ES Tarybai rotacijos tvarka pusę metų pirmininkauja viena valstybė: jos ministrai vadovauja Tarybos posėdžiams, o diplomatai – darbo grupėms ir deryboms su Europos Parlamentu. Lietuva pirmą kartą pirmininkavo 2013 m. liepos 1 d. – gruodžio 31 d. Tuo metu Vilniuje vyko Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuriame ES su Moldova ir Sakartvelu parafavo asociacijos sutartis. Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius tada atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį, ir tai tapo vienu iš Euromaidano protestų Kyjive postūmių.

Antrą kartą Lietuva pirmininkaus 2027 m. sausio 1 d. – birželio 30 d., trijų pirmininkaujančių valstybių grupėje su Airija (2026 m. antrasis pusmetis) ir Graikija (2027 m. antrasis pusmetis). Vyriausybė jau yra patvirtinusi pasirengimo pirmininkauti veiksmų planą. Pirmininkavimas sutaps su derybomis dėl 2028–2034 m. ES biudžeto, todėl Lietuvai teks ieškoti kompromisų tarp valstybių, kurios nori mažesnio biudžeto, ir tų, kurios gina sanglaudos lėšas.

Lietuvos atstovai ES institucijose

• Europos Vadovų Taryboje Lietuvai atstovauja Prezidentas, šiuo metu Gitanas Nausėda.
• ES Taryboje – atitinkamos srities ministras, pavyzdžiui, užsienio reikalų ar finansų.
• Europos Parlamente – 11 europarlamentarų, išrinktų 2024 m. birželio 9 d.
• Europos Komisijoje – gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius. Visi Lietuvos komisarai nuo 2004 m. išvardyti Europos Komisijos dalyje.
• ES Teisingumo Teisme, Bendrajame Teisme ir Audito Rūmuose – Lietuvos paskirti teisėjai ir narys.
• Europos centrinio banko valdančiojoje taryboje – Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Lietuvos interesus Briuselyje kasdien gina Lietuvos nuolatinė atstovybė prie ES, kurioje dirba ministerijų atstovai. Be to, Vilniuje veikia ES agentūra – Europos lyčių lygybės institutas.

ES parama Lietuvai

Nuo įstojimo Lietuva iš ES biudžeto gauna daugiau, nei į jį sumoka. Lėšos skiriamos per kelis kanalus:

• Sanglaudos politikos fondai – 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos biudžetas siekia beveik 8 mlrd. eurų. Lėšos skiriamos inovacijoms, švietimui, žaliajai pertvarkai, sveikatos sistemai ir susisiekimui.
• Bendra žemės ūkio politika – tiesioginės išmokos ūkininkams ir kaimo plėtros programos.
• Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonė – po pandemijos sukurtas planas „Naujos kartos Lietuva“.
• ES programos, kuriose projektai konkuruoja visos ES mastu: „Europos horizontas“ (mokslas), „Erasmus+“ (studijos ir mainai), Europos infrastruktūros tinklų priemonė, iš kurios finansuojama didelė dalis „Rail Baltica“ statybų.

ES lėšos padėjo įgyvendinti ir strateginius energetikos projektus: elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, suskystintųjų gamtinių dujų terminalo infrastruktūrą ir Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa, užbaigtą 2025 m. vasario 9 d. Lietuvoje ES fondų lėšas administruoja nacionalinės institucijos, todėl paraiškos teikiamos ne Briuseliui, o Lietuvos agentūroms. Apie ES paramą rašome ES paramos temoje.

Ką narystė pakeitė kasdienybėje

• Kelionės be sienų Šengeno erdvėje ir tik su asmens tapatybės kortele (plačiau apie Šengeną).
• Teisė gyventi, dirbti ir studijuoti bet kurioje ES šalyje tokiomis pat sąlygomis kaip vietiniai.
• Euras – nebereikia keisti pinigų keliaujant po euro zoną, o atsiskaitymai pigesni.
• Tarptinklinis ryšys ES šalyse be papildomo mokesčio pagal taisyklę „tarptinklinis ryšys kaip namuose“.
• Vartotojų teisės – 14 dienų teisė atsisakyti internetu pirktos prekės, dvejų metų garantija, kompensacijos už atšauktus ar vėluojančius skrydžius.
• Europos sveikatos draudimo kortelė – būtinoji medicinos pagalba kitose ES šalyse tokiomis pat sąlygomis kaip vietiniams; Lietuvoje ją išduoda Valstybinė ligonių kasa.
• Balsavimas Europos Parlamento rinkimuose ir savivaldos rinkimuose kitoje ES šalyje, jei joje gyvenate.

Narystė atnešė ir iššūkių: po 2004 m. dėl laisvo judėjimo iš Lietuvos išvyko daug darbingo amžiaus žmonių, nors pastaraisiais metais grįžtančiųjų ir atvykstančiųjų skaičius ėmė viršyti išvykstančiųjų. Eurostato duomenimis, 2024 m. Lietuvos BVP vienam gyventojui siekė 33 000 eurų, o ES vidurkis – 38 100 eurų, tačiau nuo įstojimo atotrūkis gerokai sumažėjo.