Kaip priimami ES teisės aktai: kuo skiriasi reglamentas ir direktyva, kas yra reglamentas (ES) 2016/679

Didelė dalis taisyklių, kurių laikomės Lietuvoje, nuo duomenų apsaugos iki maisto ženklinimo, gimė ne Seime, o Briuselyje. Tačiau ES teisės aktai nėra „nuleidžiami iš viršaus“: juos siūlo Europos Komisija, o priima piliečių išrinkti europarlamentarai kartu su valstybių vyriausybių ministrais. Šioje Europos Sąjungos gido dalyje paaiškiname, kuo skiriasi reglamentas ir direktyva, kaip vyksta teisėkūros procedūra, kada reikia visų šalių sutikimo ir kaip rasti galiojantį ES teisės aktą.

Kuo skiriasi reglamentas, direktyva ir sprendimas

ES sutartys numato penkias teisės aktų rūšis. Trys jų privalomos, dvi – ne.

Aktas	Ar privalomas	Kam taikomas	Pavyzdys
Reglamentas	Taip, visas ir tiesiogiai	Visiems visose ES šalyse nuo įsigaliojimo dienos, be nacionalinio įstatymo	Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, tarptinklinio ryšio taisyklės
Direktyva	Taip, privalomas tikslas	Valstybėms, kurios per nustatytą terminą turi priimti savo įstatymus	Vienkartinių plastikinių gaminių direktyva
Sprendimas	Taip	Tik tam, kam skirtas: šaliai, įmonei ar asmeniui	Tarybos sprendimas leisti šaliai įsivesti eurą
Rekomendacija	Ne	Siūlo veiksmų kryptį	Rekomendacija dėl žiniasklaidos nepriklausomumo
Nuomonė	Ne	Institucijos pozicija	Regionų komiteto nuomonė dėl teisės akto projekto

Paprasčiausiai: reglamentas veikia kaip įstatymas, galiojantis iš karto visoje ES, o direktyva – kaip užduotis, kurią kiekviena šalis įvykdo savaip. Pavyzdžiui, kai ES priima direktyvą, Lietuvos Seimas turi pakeisti atitinkamus įstatymus. Šis procesas vadinamas perkėlimu į nacionalinę teisę. Jei šalis vėluoja, Komisija gali pradėti procedūrą ir galiausiai perduoti bylą ES Teisingumo Teismui.

Reglamentas (ES) 2016/679 – kas tai

Turbūt žinomiausias ES teisės aktas Lietuvoje – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679, dar vadinamas Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR, angl. GDPR). Jis priimtas 2016 m. balandžio 27 d., o taikomas nuo 2018 m. gegužės 25 d. Kadangi tai reglamentas, jis Lietuvoje galioja tiesiogiai: būtent iš jo kyla sutikimų formos svetainėse, teisė sužinoti, kokius duomenis apie jus tvarko įmonė, teisė prašyti juos ištrinti ir pareiga per 72 valandas pranešti priežiūros institucijai apie duomenų saugumo incidentą. Lietuvoje jo laikymąsi prižiūri Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

Iš pavadinimo galima perskaityti, kas tai per aktas: „(ES) 2016/679“ reiškia, kad tai 2016 m. priimtas aktas, kurio eilės numeris – 679. Nuo 2015 m. visi ES teisės aktai numeruojami vienodai: rūšis, „(ES)“, metai ir numeris.

Iš kur ES gauna teisę leisti įstatymus

ES gali veikti tik tose srityse, kurias jai perdavė valstybės sutartimis. Tai vadinama suteikimo principu. Sritys skirstomos į tris grupes:

• Išimtinė ES kompetencija – teisės aktus gali priimti tik ES: muitų sąjunga, konkurencijos taisyklės bendrojoje rinkoje, euro zonos pinigų politika, bendra prekybos politika, jūrų biologiniai ištekliai.
• Pasidalijamoji kompetencija – veikti gali ir ES, ir valstybės: bendroji rinka, žemės ūkis, aplinka, vartotojų apsauga, transportas, energetika, laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė.
• Remiamoji kompetencija – ES tik padeda valstybėms: sveikata, švietimas, kultūra, turizmas, civilinė sauga.

Dar du principai riboja ES: subsidiarumas (ES veikia tik tada, kai tikslo geriau pasiekti bendrai nei kiekvienai šaliai atskirai) ir proporcingumas (priemonės neturi būti platesnės, nei būtina). Nacionaliniai parlamentai, taip pat Seimas, per aštuonias savaites gali pareikšti, kad Komisijos pasiūlymas pažeidžia subsidiarumą, ir jei taip pasisako pakankamai parlamentų, Komisija privalo pasiūlymą peržiūrėti.

Įprasta teisėkūros procedūra žingsnis po žingsnio

Dauguma ES teisės aktų priimami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kurioje Europos Parlamentas ir ES Taryba yra lygiaverčiai.

1. Pasiūlymas. Europos Komisija parengia teisės akto projektą. Prieš tai ji vertina poveikį ir rengia viešas konsultacijas, kuriose nuomonę gali išsakyti kiekvienas.
2. Pirmasis svarstymas. Parlamentas priima savo poziciją su pataisomis, Taryba – savo. Parlamente darbą atlieka komitetas ir pranešėjas, Taryboje – ministrų darbo grupės.
3. Trišaliai susitikimai. Parlamento, Tarybos ir Komisijos derybininkai ieško kompromiso. Dauguma teisės aktų sutariami jau pirmojo svarstymo metu.
4. Antrasis svarstymas. Jei susitarti nepavyksta, institucijos svarsto antrą kartą ir vėl gali siūlyti pakeitimus.
5. Taikinimas. Jei nesutariama ir po antrojo svarstymo, sudaromas taikinimo komitetas. Jei jo kompromisui nepritaria Parlamentas arba Taryba, aktas nepriimamas.
6. Paskelbimas. Priimtas aktas skelbiamas ES oficialiajame leidinyje visomis 24 kalbomis ir įsigalioja jame nurodytą dieną.

Kaip dirba Parlamento komitetai ir frakcijos, išsamiau aprašome straipsnyje apie Europos Parlamento darbą.

Kaip balsuoja ES Taryba

Daugumą sprendimų Taryba priima kvalifikuota balsų dauguma. Ji pasiekiama, kai už balsuoja bent 55 proc. valstybių (15 iš 27), kuriose gyvena bent 65 proc. ES gyventojų. Sprendimui užblokuoti reikia bent keturių šalių, turinčių daugiau nei 35 proc. gyventojų. Taip didžiosios šalys negali vienos primesti savo valios, o mažosios negali užblokuoti visko.

Kai kuriose jautriose srityse reikia vienbalsiškumo, todėl kiekviena šalis, ir Lietuva, turi veto teisę: bendra užsienio ir saugumo politika (pavyzdžiui, sankcijos Rusijai), mokesčiai, naujų narių priėmimas, daugiametis biudžetas, ES sutarčių keitimas. Todėl vienos šalies prieštaravimas kartais mėnesiams įšaldo sankcijų paketą.

Specialios procedūros

Kai kuriose srityse Taryba priima aktus be lygiaverčio Parlamento dalyvavimo. Taikant pritarimo procedūrą, Parlamentas gali tik pritarti arba atmesti, bet ne keisti, pavyzdžiui, tarptautines sutartis ar naujų šalių įstojimą. Taikant konsultavimosi procedūrą, Taryba tik išklauso Parlamento nuomonę, kurios laikytis neprivalo, pavyzdžiui, mokesčių klausimais.

Ką gali padaryti pilietis

• Europos piliečių iniciatyva. Surinkus milijoną parašų bent septyniose ES šalyse, Komisija turi apsvarstyti prašymą pasiūlyti teisės aktą ir viešai atsakyti.
• Viešos konsultacijos portale „Išsakykite savo nuomonę“ – atsiliepti į rengiamas iniciatyvas gali bet kas.
• Peticija Europos Parlamentui dėl ES kompetencijai priklausančio klausimo.
• Skundas Komisijai, jei manote, kad valstybė netaiko ES teisės.
• Balsavimas EP rinkimuose – taip renkami tie, kurie tvirtina įstatymus.

Kaip rasti galiojantį ES teisės aktą

Visi ES teisės aktai ir Teisingumo Teismo sprendimai nemokamai skelbiami EUR-Lex duomenų bazėje lietuvių kalba. Patogiausia ieškoti pagal numerį, pavyzdžiui, „2016/679“. Prie dažnai keistų aktų EUR-Lex skelbia ir konsoliduotą versiją, kurioje surinkti visi pakeitimai. Lietuvos įstatymai, kuriais perkeliamos direktyvos, skelbiami Teisės aktų registre.

Pagrindinių teisių chartija

ES institucijos ir valstybės, taikydamos ES teisę, privalo laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos. Jos 54 straipsniuose įtvirtintos pagrindinės teisės ir laisvės, nuo žmogaus orumo ir asmens duomenų apsaugos iki teisės į gerą administravimą. Chartija paskelbta 2000 m., o privaloma tapo 2009 m., įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Ja galima remtis ir Lietuvos teismuose, kai byloje taikoma ES teisė.