Seimo rinkimuose Lenkijoje dalyvavo ir lietuvis iš Punsko: kaip jam sekėsi?

Rinkimus Lenkijoje laimėjo Teisė ir teisingumas

Spalio 15 d. Lenkijoje vyko Seimo ir Senato rinkimai bei referendumas. Rinkimų komisijos duomenimis, rinkimuose dalyvavo rekordinis piliečių skaičius – 72,9 proc. turinčiųjų balsavimo teisę. ^[1] Suskaičiavus visus balsus, jie išsidalino taip:

• „Teisė ir teisingumas“ – 35,38 proc.
  
• „Pilietinė koalicija“ – 30,70 proc.
• „Trečiasis kelias“ – 14,40 proc.
• Naujoji kairė – 8,61 proc.
• Konfederacija – 7,16 proc.

Kaip balsavo Punsko valsčiaus gyventojai, kur daugumą sudaro lietuviai?

Kaip žinia, Lenkijos – Lietuvos pasienyje įsikūrusios kelios gyvenvietės, kuriose gyvena lietiuvių mažumos. Čia gyvenantys mūsų tautiečiai taip pat balsavo Lenkijos Seimo rinkimuose.

Balsavimas vyko keturiose apygardose. Pirmojoje balsavo Punsko apylinkės kaimai. Antrojoje – Smalėnų ir apylinkės kaimų gyventojai. Trečiojoje – Vidugirių ir gretimų kaimų žmonės. Ketvirtojoje – Punsko miestelio gyventojai.^[2]

Iš 3244 turinčių teisę balsuoti valsčiaus gyventojų rinkimuose dalyvavo 1854. Taigi valsčiaus rinkėjų aktyvumas buvo 57,15 proc. Nors jam toli gražu iki Lenkijos vidurkio, tačiau rezultatas visai neblogas palyginti su 2019 m. rinkimais, kuriuose balsavimo teise pasinaudojo tik 44,1 proc. valsčiaus gyventojų.

Lenkijos Seimo ir Senato rinkimuose lietuviškos gyvenvietės taip pat rinkosi valdančią partiją „Teisė ir teisingumas“.

Referendume dalyvavimas buvo per mažas

Lenkijos Seimo ir Senato rinkimų metu taip pat vyko referendumas. Rinkėjams buvo pateikti keturi klausimai.

Į pirmąjį – „Ar pritariate valstybės turto išpardavimui užsienio subjektams, dėl kurio lenkai prarastų strateginių ekonomikos sektorių kontrolę?“ – 96,59 proc. respondentų atsakė „ne“. Į antrąjį – „Ar pritariate pensinio amžiaus ilginimui, įskaitant vyrų ir moterų pensinio amžiaus padidinimo iki 67 metų atkūrimą?“ – 95,04 atsakė „ne“. Trečiasis klausimas: „Ar pritariate užtvaros Lenkijos Respublikos pasienyje su Baltarusijos Respublika panaikinimui?“ – „Ne“ atsakė 96,14 proc. referendumo dalyvių. Paskutinis klausimas – „Ar pritariate tūkstančių nelegalių imigrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos priėmimui pagal Europos biurokratijos primestą priverstinio perkėlimo mechanizmą?“ – 96,94 proc. respondentų atsakė „ne“.

Rinkimų teise referendume pasinaudojo tik 44 proc. balsavusiųjų, todėl juridine prasme jis laikomas neįvykusiu. Punsko valsčiuje referendume dalyvavo dar mažiau rinkėjų – 29,68 proc.

Lenkijos Seimo rinkimuose dalyvavo ir vienas lietuvis

Šiuose Lenkijos Seimo rinkimuose, dalyvavo ir vienintelis lietuvių kilmės kandidatas, punskietis Robertas Viaktorius (Robert Wiaktor). Deja Lietuvybės puoselėtojui ir saugotojui rinkimai nebuvo sėkmingi. Už jį, remiantis oficialia statistika, balsavo tik 167 asmenys ir vyras gavo tik 0,03 proc. balsų.^[4]

Robertas Viaktorius yra Punsko lietuvių etninės kultūros asociacijos prezidentas yra ilgametis aktyvus jos narys. 2007-2013 m. vadovavo Lietuvos liaudies kultūros centrui (muziejui po atviru dangumi) Punske, 2003-2014 m. buvo „Panorama Litewska" ir kitų TVP laidų žurnalistas-autorius, taip pat autorius Lenkijos radijo Balstogės lietuvių mažumos redakcijoje. 

Gan menki lietuvaičio rezultatai rinkimuose, neabejotinai siejami su jo atstovaujama politine organizacija. Mat Robertas Viaktorius atstovavo mažai žinomą „Gerovės ir taikos judėjimą“, kuris negavo nei vienos vietos Lenkijos Seime. Ši politinė organizacija pasisako griežtai prieš Lenkijos investicijas į kariuomenę, bei paramą Ukrainai. Nors tokia nuomonė lenkų tarpe įgauna vis didesnį populiarumą, panašu, kad karine politika besipiktinančių piliečių balsus susižėrė Konfederacija, kuri savo veiklą vykdo žymiai ilgiau ir yra gan populiari politinė jėga Lenkijoje.

Nepaisant to, kad Robertas Viaktorius į parlamentą nepateko, lietuviškuose rajonuose jo organizacijos pasirodymas buvo kur kas geresnis nei lenkiškuose regionuose.