„Daryk, ką nori, bet ne*ik ant Partijos“
Įpusėjus šio Seimo kadencijai, parlamento rūmuose darosi vis labiau karšta. Kone kiekvieną savaitę senuosius Seimo rūmus purto ne tik įvairiausi skandalai, bet ir akivaizdi politinės vienybės stoka. Kai kuriems opozicijos nariams tyliai prabilus, kad opozicija yra neįgali, valdančioji dauguma taip pat negali pasigirti visišku suverenumu – konservatoriai nusprendė „apsivalyti“ iš frakcijos gretų mesdami nepaklūstančius politikus. Parlamentaras Giedrius Surplys pastebi, kad valdantiesiems galima daryti viską, išskyrus vieną – „*ikti ant savo partijos“. Tuo tarpu Demokratai „Vardan Lietuvos“ pastebi, kad priimtas artėjančių metų biudžetas toli gražu nespręs socialinių klausimų ir neužtikrins pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės.
Reaguodamas į pastaruoju metu stumdomus politinius šachmatus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Giedrius Surplys pastebi, kad valdantieji darosi vis silpnesni ir pamažu užima opozicijos vietą. Politikas pastebi, kad konservatorių gretas pradėjo talžyti vienas po kito skandalai, tačiau visi jie – it vanduo nuo žąsies, nebent paliečiamas partijos garbės klausimas kritikuojant jos sprendimus arba svarbius narius.
„Ar TS-LKD nekilo pagunda išmesti iš savo gretų Partijos nario, kai jis buvo apkaltintas įdomiais merginų pasikvietimais į savo namus? Ne. Jis buvo nulinčiuotas tik tada, kai išdrįso pasipriešinti plieninei Partijos pozicijai dėl PVM lengvatos maitinimo sektoriui. Ar prieš kiek daugiau nei metus TS-LKD nekilo pagunda nubausti Partijos nario, kuris tuokėsi ambasadoje, sukėlė audrą Sakartvele ir skaldė replikas Respublikos Prezidentui? Ne. Bet tas pats politikas tučtuojau buvo išspirtas iš Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų, kai išdrįso kritikuoti Partijos pirmininką“, – rėžė G. Surplys[2].
Valdantieji nustato naujus politinius standartus
Tuo tarpu, pasak G. Surplio, Vyriausybėje įvestas tikras naujas politinio skaidrumo standartas. Kritikuoti bendrapartiečių kolegų neteisingų veiksmų negali, bet užtat gauni tikrą užnugarį veikti savo (ir, tikėtina, kolegų) interesams.
Kaip pastebi politikas, jei esi energetikos ministras, tau nė nebūtina deklaruoti turimų akcijų sau pavaldžioje įmonėje, o su savimi siejamose parduotuvėse ir toliau galima prekiauti rusiškomis prekėmis su nuolaida ir niekas prie durų protestų nerengs, nekvies susidoroti.
Vadovaujant Finansų ministerijai taip pat nėra būtina savo kuruojamoje įmonėje deklaruoti akcijų, o užimant aplinkos ministro pareigas nėra būtina atsižvelgti į nuolatines Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pastabas dėl priimamų sprendimų.
„Jei esi Užsienio reikalų ministras, tai garsiai skelbk, kad nebebus politinių paskyrimų į aukščiausius diplomatinius postus, o tyliai į ambasadorius skirk valdančių partijų narius. Koalicijos partneriai atsidėkos į atstovybę Taivane deleguodami Premjerės patarėją“, – situaciją Lietuvoje pašiepė G. Surplys[2].
Tuo tarpu konservatoriams visiškai nerūpi, kad Sveikatos apsaugos ministras, pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, itin rūpinasi savo įvaizdžiu ir pandemijos valdymui skirtas lėšas nusprendžia panaudoti fotosesijai.
Kultūros ministras taip pat neatsilieka nuo Vyriausybėje esančių kolegų ir nusprendžia susiremontuoti savo kabinetą su partijos narių pagalba, kurie jam neva gamina prabangius baldus.
O štai vadovaujant Žemės ūkio ministerijai, pasak G. Surplio, nieko tokio, jei paimi ir nominuoji save ministerijai patariančios Žemės ūkio mokslo tarybos garbės pirmininku – juk partijai svarbi jos pačios garbė.
„Na, o jei vadovauji Vidaus reikalų ministerijai, valdydama visas krizes, nepamiršk pabandyti privatizuoti policininkų reabilitacijos centro Palangoje. Arti jūros, bus, kas susidomės“, – pridūrė parlamentaras.
G. Surpliui nė nekyla abejonių, kad valdančioji dauguma pamažu pereina į opoziciją, o tą paliudija ir Mykolo Majausko pašalinimas. Partija esą supranta, kad valstybei svarbios reformos ir darbas žmonėms nebetenka prasmės, nes dauguma būsimų rinkėjų nebe konservatorių pusėje.
Neįgali opozicija?
Tačiau vienybės trūksta ne tik valdantiesiems, bet ir opozicijos nariams, kurie jau atvirai pripažįsta apie savo neįgalumą. Iš eilės kaip kortų nameliui griūnant vieno po kito ministrų interpeliacijoms, po vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir jos buvusio pavaldinio Ričardo Pociaus skandalo, kai panorusi pareikalauti atsakomybės iš ministrės opozicija vėl liko prie suskilusios geldos.
Nuolatinė opozicijos atstovų kova vardan teisybės, panašu, jokių vaisių neduoda. Tą pastebėjo ir Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas, pabrėžęs, kad opozicija pradeda skaldytis – viena jos pusė keliauja įkandin su valdančiaisiais, o likusi dar bando pūsti prieš vėjo malūnus.
Apie kai kurių opozicijos narių duoklę valdantiesiems prabilo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis, kalbėdamas apie buvusį kolegą, dabartinį Demokratų „Vardan Lietuvos“ lyderį Saulių Skvernelį.
Anot R. Karbauskio, būtent S. Skvernelio vedamų demokratų balsas būna tas, kuris gula tiesiai valdantiesiems į kišenę ir būna jiems palankus. Juk būtent demokratai užtikrino balsus partnerystės įstatymui, suteikiant V. Landsbergiui valstybės vadovo statusą ir kt.
Keistas džiugesys dėl kitų metų biudžeto projekto
Tuo tarpu Vyriausybei pateikus ir Seimui priėmus 2023 metų valstybės biudžetą, pasirodo, kad nelabai čia ko yra ir džiūgauti. Nors ir vėl teigiama, kad Lietuvos žmonių gyvenimas gerės, tačiau faktai tarp eilučių rodo visai ką kitą. Seimo Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos nariai Linas Kukuraitis ir Tomas Tomilinas teigė nesuprantantys viešumoje pasirodančių pagyrų jam, neva jis „labai geras“[5].
Anot parlamentarų, surasti priežasčių, kodėl šis biudžetas apibūdinamas kaip „labai geras“ – darosi sunku. Jis nesprendžia nei šeimų, nei vaikų skurdo problemos. Štai užsimota kitąmet padidinti vaiko pinigus vos 5 eurais iki 85 eurų. Tai, pasak politikų, ne didins, bet mažins šeimos perkamąją galią.
„Ką tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskaičiuotas 2023 metų dydis yra 32 proc. didesnis negu 2022 m., tad faktiškai vaiko pinigai turėtų siekti 100 eurų. Didinimas tik 5 Eur yra akivaizdus politinis apsisprendimas nedidinti daugiau“, – rėžė parlamentarai[5].
Valdantieji taip pat palaidojo idėją skirti nemokamą maitinimą visiems pradinukams, o ne tik pirmokams. Seimo narių įsitikinimu, nepaisant to, kad tiek tėvai, tiek ugdymo įstaigų darbuotojai neslepia tokios programos privalumų, ji, pradėta įgyvendinti dar praėjusios kadencijos metu, nebeplėtojama.
Prie jaunų šeimų puoselėjimo neprisideda ir gerokai apkarpyta pirmojo būsto programa – štai vietoje dabar buvusių 20 mln. eurų, skirtų kompensacijoms įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose šeimoms, kitąmet beliks vos 8 mln. eurų.
Gausinti Lietuvos populiacijos nepadeda ir naujoji vaiko priežiūros atostogų reforma, pagal kurią šeimos toli gražu negaus daugiau lėšų, nei valdantieji nuspręs, kiek jos jų vertos.
Nesprendžia nei senjorų, nei neįgaliųjų problemų
Aptardami ateinančių metų biudžetą, L. Kukuraitis ir T. Tomilinas taip pat rėžė, kad jame nenumatytos ir jokios pagalbos priemonės šalies senjorams bei neįgaliesiems. Štai nuo praėjusių metų, kai buvo priimta pensijų reforma, pensijos labiausiai didėja tiems, kurie ir taip jas gauna didžiausias[5].
Pasak parlamentarų, dabartinė valdžia socialinį teisingumą suvokia mokėdami mažiausias pensijas tiems, kurie visą savo gyvenimą atidavė darbui ir turi didelius (virš 35 metų) stažus, bet dirbo mažai apmokamus darbus.
Neįgaliųjų problema taip pat ne sprendžiama, bet kuriama. Pasak parlamentarų, negalios išmokų padidėjimą suvalgys infliacija ir dar truks papildomų lėšų ne tik skiriamoms išmokoms, bet ir teikiamoms paslaugoms.
Galiausiai neįgaliųjų dienos centrams, sudėjus valstybės ir savivaldybių skiriamas lėšas, per metus skiriamas finansavimas pagalbai teikti ir veikloms vykdyti nesieks nė 13000 eurų. Tokia suma yra juokinga, ir neaišku, kaip ji užtikrins taip siekiamą neįgaliųjų integraciją į visuomenę.
Seimo nariai teigia rėžiantys kritiką valdantiesiems ne dėl to, kad nesiimama skolintis daugiau lėšų, bet todėl, kad būtent jie šalį įstūmė į tokią situaciją nieko nedarydami dėl to, kad pagal infliacijos rodiklius Lietuva bent jau nepirmautų visoje ES, kad į biudžetą įplauktų daugiau lėšų, kurias būtų galima paskirstyti pažeidžiamiausiems gyventojams.
Kitų metų biudžetui kritikos kirčių negailėjo ir Europos Komisija. EK atkreipė dėmesį į per didelį valdžios išlaidavimą ir per menką dėmesį labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Komisija išsakė savo poziciją, jog laikinos priemonės, nukreiptos į namų ūkius ir įmones nėra tas kelias, kuriuo Lietuva turėtų eiti. Institucijos tvirtinimu, pagalbą turėtų gauti tik pažeidžiamiausios visuomenės grupės.
