Griuvo laikinosios tyrimo komisijos vizija dėl A. Bilotaitės
Visuomenę supurtęs skandalas dėl iš Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado pareigų pasitraukusio Ričardo Pociaus ir jo pareiškimų apie patirtą mobingą iš vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, panašu, netrukus tyliai nueis užmarštin. Iš ministrės atsakomybės užsimojusi pareikalauti opozicija vėl liko prie suskilusios geldos ir jau viešai pripažįsta savo neįgalumą. Darbo partijos frakcijos Seime pirmininkas Viktoras Fiodorovas neslepia, kad dar tokios iširusios opozicijos jis neprisimenantis, o pergalę prieš opoziciją galinti švęsti A. Bilotaitė ir toliau laikosi savo „buitiškos“ retorikos bei tvirtina, kad generolas yra grėsmė viešajam saugumui. Ministrę A. Bilotaitę nuo negandų jau ėmė dangstyti ir pati šalies premjerė.
Opozicijai nepasisekė bandymas inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją dėl vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės veiksmų riaušių prie Seimo metu[1]. Per siūlymo pateikimą Seimas balsų dauguma atmetė tokią iniciatyvą dėl galimybės ją tobulinti.
Už laikinosios komisijos sudarymą balsavo 50 Seimo narių, prieš buvo 61 parlamentaras ir susilaikė 4.
Žvelgiant į balsavimus, čia opozicijos vienybės nestigo – visos opozicinės frakcijos pasisakė už komisijos įkūrimą.
Tačiau kai kurie valdantieji į tokių klausimų sprendimą žvelgė atmestinai ir, nors ir buvo Seime, tačiau išvis nebalsavo.
Tarp tokių – ir Seimo socialdemokratas Julius Sabatauskas, Lietuvos regionų frakcijos narė Beata Petkewič, „valstiečiai“ Eugenijus Jovaiša, Gintautas Kindurys, Juozas Varžgalys, Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė, liberalai Viktoras Pranckietis, Jonas Varkalys ir Juozas Baublys, konservatoriai Stasys Šedbaras ir Mykolas Majauskas.
Seimo salėje taip pat buvo pastebėta, kad nors kai kurie opozicijos parlamentarai joje ir buvo, bet savo pozicijos dėl komisijos neišreiškė. Tarp tokių – demokratės Rima Baškienė ir Laima Mogenienė.
Ministrė: „labai gerai, kad mes nebeturime tokių neadekvačių vadovų“
Tačiau net ir po opozicijos fiasko ministrės A. Bilotaitės vieša retorika išliko nepakitusi. Ji ir toliau išlaiko „prorusišką“ toną ir nevengia pakartoti, kad buvęs VST vadas R. Pocius – grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui[3].
A. Bilotaitė gynėsi, jog visi abejonių keliantys klausimai buvo aptarti po pačių riaušių inicijuotose formatuose. Anot jos, tokią informaciją turėjo tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), tiek Seimo valdyba, ir jiems esą jokių klausimų nekilo.
Ministrė pridūrė iš opozicijos atstovų sulaukusi replikų dėl jos gebėjimo vadovauti ministerijai atsižvelgiant į tai, kad ji yra moteris, o tai, pasak jos, yra netoleruotina.
O štai grįžtant prie R. Pociaus temos, A. Bilotaitė įsitikinusi, kad jei jis turėjo kažkokių pretenzijų, buvo visi teisiniai instrumentai ir galimybės jas spręsti teisinių institucijų pagalba.
„Mano nuomone, šis priimtas sprendimas buvo teisingas. Mes turime tokią didžiulę diskusiją esant nepaprastajai padėčiai, tai grėsminga, nes tikrai diskredituoja mūsų institucijas, bet noriu pasakyti, kad šio žmogaus nebėra, niekaip netrukdo mūsų institucijoms dirbti, bendradarbiauti, užtikrinti viešojo saugumo procesus, apsaugoti mūsų strateginius objektus. Institucijos veikia ir labai gerai, kad mes nebeturime tokių neadekvačių vadovų, kurie yra grėsmė nacionaliniam saugumui“, – teigė A. Bilotaitė[3].
Reaguodamas į tokius ministrės pareiškimus socialdemokratas Gintautas Paluckas teigė, kad partija siūlo jau minėtus klausimus ministrei įvertinti Teisės ir teisėtvarkos komitete.
Karo iečių sudėti neketina
Net ir po tokio opozicijos fiasko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pareiškė sustoti neketinanti ir pranešė opozicinėms frakcijoms siūlysianti sudaryti opozicijos laikinąją komisiją. Apie žinią pranešęs „valstietis“ Dainius Gaižauskas pareiškė, kad nors Seimo statute tokia galimybė nėra numatyta, bus tikimasi geranoriško dalyvavimo iš Seimui atsakingų institucijų atstovų ir pačios A. Bilotaitės.
„Suprantame, kad pagal Seimo statutą tai nėra numatyta, tačiau ši komisija veiks pagal laikinosios Seimo komisijos nustatytą tvarką ir viską darys skaidriai“, – teigė D. Gaižauskas[4].
D. Gaižauskas tikisi, kad tokią komisiją pavyks sudaryti kuo greičiau, o atsakymus visuomenei pateikti iki gruodžio švenčių.
Tačiau socialdemokrato Gintauto Palucko, panašu, tokia idėja neįtikino. Parlamentaras laikosi pozicijos, kad viskas turi veikti Seimo statuto nustatyta tvarka ir į procesus turi būti įtraukta ir pozicija, ir opozicija.
Jam pritarė ir „darbietis“ V. Fiodorovas, įžvelgdamas tokiame siūlyme dar vieną galimybę valdantiesiems pasityčioti iš opozicijos, kai ministrė akivaizdžiai parodo nenorą atsakinėti į užduodamus klausimus. Tad, pasak jo, tai būtų dar vienas formatas, kai galėtų būti tyčiojamasi iš opozicijos.
Kita vertus, S. Skverneliui tokia idėja nepasirodė bloga ir jis teigė svarstysiantis apie galimybę jungtis prie laikinosios opozicijos komisijos. Žinoma, anot jo, tai neturės jokios teisinės galios, tačiau galbūt padės gauti atsakymus į klausimus.
Visgi, ar tokie opozicijos kovos būdai yra apskritai verti dėmesio, kai joje akivaizdžiai stokojama vienybės ir opozicijos naudai dar nesibaigė nė vieno šios Vyriausybės ministro interpeliacija – kitas klausimas. Juk buvo interpeliuoti kone visi ministrai dėl šių „darbelių“ Lietuvai – tačiau rezultatų – jokių. Opozicijos rankos it surištos.
Ministrės kompetencija kelia grėsmę konstitucinei santvarkai?
Visgi, Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ įsitikinusi, kad grėsmę konstitucinei santvarkai kelia pačios A. Bilotaitės nekompetencija[6]. Frakcijos atstovai sureagavo, kad jau antrą kartą Seimo Teisės departamentas įžvelgė galimus prieštaravimus Konstitucijai valstybės tarnybos reformą numatančiuose teisės aktų projektuose.
„Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės nekompetencija jau kelia grėsmę ne tik mūsų saugumui, viešajai tvarkai, bet ir konstitucinei santvarkai. Kaip nustatė teisininkai, antrą kartą jos vadovaujama ministerija Seimui bruka antikonstitucinius teisės aktus“, – teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis[6].
Spalio 10 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė Teisės departamento išvadai, kad minėtos pertvarkos nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Dėl šios priežasties įstatymų paketas parlamente pristatytas nebuvo. Tačiau paaiškėjo, kad net ir pataisytuose valstybės tarnybos projektuose buvo įžvelgti neatitikimai Konstitucijai, todėl atsižvelgdamas į šią situaciją Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė šio klausimo svarstymą atidėti neribotam laikui.
Anot frakcijos nario Domo Griškevičiaus, tokie dalykai pasitikėjimo Vidaus reikalų ministerija (VRM) nepriduoda, o ministerija esą jau antrą kartą nesugeba parengti projekto, kuris bent jau neprieštarautų Konstitucijai.
Kovoti nebėra prasmės?
Po jau kelintos nesėkmės mėginant sustabdyti valdančiųjų varomą buldozerį ir netoleruotiną elgesį, opozicija, panašu, praranda viltį, kad kada nors bus geriau ir jų sprendimai kažką reikš.
Seimo Darbo partijos frakcijos pirmininkui V. Fiodorovui trūko kantrybė ir jis viešai įvardino, kad dėl nesėkmių kalta pati „bedantė“ opozicija, tik neaišku, ar tą lėmė tingėjimas, ar abejingumas savo ir kolegų darbui bei užkulisiniai susitarimai.
Šį kartą, anot V. Fiodorovo, dar vienas opozicijos susitarimas veikti buvo „nubalsuotas“ ne valdančiųjų, bet pačių opozicijos atstovų balsais.
„Net tie, kurie pasirašė po šiuo projektu, šiandien įteikė dovanėlę valdantiesiems, kurie trina rankomis, matydami tokį opozicijos neveiksmingumą. Ir būtent tų balsų ir trūko. Ministrė Bilotaitė toliau gali niekam nieko neatsakinėti. Praktiškai gali ir nedirbti, niekas nieko nepadarys“, – savo feisbuko paskyroje rašė V. Fiodorovas.
Vienybės, panašu, šiai opozicijai netgi labai trūksta ir apie tai pradedama kalbėti vis dažniau. V. Fiodorovas pastebi, kad daugelis balsavimų iki šiol parodė, kad opozicija esą net nesugeba susirinkti ir balsuoti už tai, ką pati inicijavo ir po kuo pasirašė. „Tai ar verta išvis kalbėti apie kokias nors interpeliacijas ir pasirašymus po jomis?“ – retoriškai klausė parlamentaras.
Įtaria, kad premjerė gali dangstyti ministrę
V. Fiodorovas atkreipė dėmesį ir į pavėluotą premjerės Ingridos Šimonytės reakciją, kuri esą parodo, jog ministrė pirmininkė tik dangsto A. Bilotaitę, kas neatitinka dar kadencijos pradžioje išsakyto pasižadėjimo prisiimti atsakomybę, pripažinti klaidas ir atsiprašyti visuomenės bei tos institucijos, su kuria taip buvo padaryta.
Praėjusią savaitę kalbėdama apie tarp R. Pociaus ir A. Bilotaitės kilusį konfliktą, I. Šimonytė interviu „LRT radijui“ pranešė, kad viskas vyko „pagal planą“ – R. Pocius pats esą parašė prašymą būti atleistas šalių susitarimu, o Vyriausybė tokį prašymą tenkino.
„Tuo metu kažkaip jokių diskusijų apie mobingą ir apie kitus dalykus nebuvo, nors taip, ponui R. Pociui, Vyriausybės nutarimu, jau prieš kurį laiką buvo skirta nuobauda ir aš neatmesčiau, kad būtų buvę pagrindo skirti ir daugiau nuobaudų, jei šita situacija nebūtų užsibaigusi pono R. Pociaus atleidimu šalių susitarimu“, – komentavo Vyriausybės vadovė[7].
I. Šimonytei taip pat atrodo, kad mobinamas buvo ne R. Pocius, bet būtent A. Bilotaitė. Pasak premjerės, situacija, tikėtina, būtų buvusi kita, jei vidaus reikalų ministrė būtų vyras.
Prieš ministrę veikia Rusijos jėgos?
Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė taip pat pastebėjo, kad ekonomikos ir politikos žurnalas „Valstybė“ meta visas pajėgas ginti ministrę A. Bilotaitę, o tam pasirūpino net socialinėje erdvėje už šimtą eurų užpirkdamas apsčiai reklamos, o sklaidos numatomos auditorijos dydis siekia 1 mln. žmonių.
„Itin svarbu atsakyti į klausimą, kodėl Agnė Bilotaitė tapo svarbiausiu Lietuvos žiniasklaidos taikiniu. Tik drįsdami įvardinti tiesą galėsime pasipriešinti jėgoms, kurios Lietuvoje, kaip ir Italijoje, vykstant Rusijos karui Ukrainoje stengiasi padėti rinkimus laimėti Vladimiro Putino draugams berlusconiams“, – teigiama žurnalo „Valstybė“ socialinėje feisbuko paskyroje paskelbtame įraše.
