S. Skvernelis pamiršo apie savo pažadus Tautai?
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis, šešėlinės Vyriausybės ministras pirmininkas Ramūnas Karbauskis po ilgos tylos prakalbo apie sąjungą vienas po kito palikusius buvusius Vyriausybės narius, o ypatingai – ekspremjerą Saulių Skvernelį. R. Karbauskis neslepia, kad pastarojo pasitraukimas, išryškėjus galimiems jo ryšiams su valdančiaisiais, yra sveikintinas sprendimas, o žurnalistiniai tyrimai su kiekviena diena atskleidžia vis naujų detalių apie buvusio ministro pirmininko veiklą.
Politika – tai tikra šachmatų lenta, kurioje draugų nėra ir tuo jau pavyko įsitikinti R. Karbauskiui, kuris jaučiasi patyręs buvusio kolegos S. Skvernelio išdavystę.
LVŽS lyderiui praėjusieji metai buvo kritiniai – frakciją palikus S. Skverneliui, o po jo ir kai kuriems kitiems nariams, pastarasis įkūrė naują Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“, kurios priimami sprendimai dažnai yra palaikantys valdančiųjų siūlymus.
Skaitydamas žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją – dviejų dalių tyrimą apie S. Skvernelio artimiausią aplinką, galimus ryšius su nusikalstamu pasauliu, galimą korupciją ir kitus dalykus, R. Karbauskis pareiškė nuo pateiktų faktų kraupstantis ir tik dabar imantis suvokti, jog nuo buvusios kadencijos Seimo LVŽS frakcijos nuslėptas AB „Ignitis“ privatizavimo faktas tėra tik ledkalnio viršūnė viso to, kas buvo daroma komandai už nugaros ir kaip, pasak R. Karbauskio, buvo pasinaudota LVŽS gautu Tautos pasitikėjimo mandatu.
„Visai neseniai dėkojau G. Landsbergiui už jo paatviravimą, jog tuometinis Premjeras S. Skvernelis su juo derindavo veiksmus. Dabar aiškiau, apie kokius veiksmus eina kalba. Matomai, tai, kas buvo slepiama nuo Seimo valdančios daugumos, sprendžiama korupciniais metodais, net galimai pažeidžiant įstatymus ir yra tai, ką S. Skvernelis vadina jo Vyriausybe, be valstiečių“, – savo socialinėje feisbuko paskyroje rašė R. Karbauskis.
Atsiribodamas nuo valstiečių S. Skvernelis esą parodė, kad vertybiniai klausimai jam niekada taip ir nerūpėjo, kaip ir duoti pažadai. Pasak R. Karbauskio, buvusio ministro pirmininko ir jo aplinkos tikslas buvo kitas, kas dabar ir aiškėja iš atliktų žurnalistinių tyrimų ir kaip nuo valdančiosios daugumos buvo slepiami valstybei žalingi sprendimai.
Išreiškiamas palankumas valdantiesiems
Pastaruoju metu netylant kalboms apie dar iki šiol nebūtą opozicijos susiskaldymą, kai viena jos dalis balsuoja už valdantiesiems palankius sprendimus, o kita – prieš, kaip vienos iš dažnai valdančiajai daugumai pritariančios frakcijos balsas dažniausiai ir būna S. Skvernelio vedamų demokratų. Tačiau tai R. Karbauskiui nuostabos esą nekelia, o po atliktų žurnalistinių tyrimų, pasak jo, žmonėms bus dar aiškiau, kodėl ekspremjero demokratai balsuodavę taip, kaip palanku konservatoriams.
Kaip vienus iš tokių pavyzdžių politikas pateikia, kai būtent demokratai užtikrino balsus partnerystės įstatymui, taip pat kai V. Landsbergiui buvo suteiktas valstybės vadovo statusas bei kiti svarbūs klausimai. Ir štai, šioje vietoje prieinamas liepto galas – R. Karbauskis įsitikinęs, kad balsavimas būtent tokia trajektorija vyko ne todėl, kad S. Skvernelio vadovaujama partija yra liberalių pažiūrų, bet veikiausiai todėl, nes kartu su valdančiaisiais dangstomos vieni kitų nuodėmės, o gal net vyksta ir šantažas.
R. Karbauskis taip pat įsitikinęs ir dėl plačiai nuskambėjusios istorijos apie buvusio Vyriausybės kanclerio A. Stončaičio galimai neteisėtai gautą leidimą dirbti su slapta informacija ir S. Skvernelio vaidmenį šį leidimą išduodant. Ši situacija esą buvo gerai žinoma valdančiajai daugumai, o tai reiškia ir buvusio ministro pirmininko pažeidžiamumą.
Iš LVŽS pasitraukus S. Skverneliui, pradėjo byrėti ir visas iki tol pastatytas frakcijos pamatas – kartu su juo pasitraukė ir beveik visi buvusios Vyriausybės nariai išskyrus buvusį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, kuris, pasak R. Karbauskio, buvo per stiprus paversti jį marionete ir įtraukti į keistus premjero bei buvusių jo pavaldinių santykius.
Dar viena nedaugeliui žinoma pikantiška detalė – S. Skvernelis tuometinėje Vyriausybėje labiausiai vertinęs buvusią švietimo ministrę J. Petrauskienę, kuri esą dirbo kaip konservatorių politinės valios vykdytoja ir buvo labiausiai kritikuojama LVŽS frakcijos Seime.
Neabejoja, kad žurnalistams daromas spaudimas
Šešėlinės Vyriausybės premjeras taip pat neslėpė manantis, kad aiškėjant tokioms žurnalistinio tyrimo detalėms, bus mėginama kliudyti ir patiems žurnalistams – tiek iš pačio S. Skvernelio pusės, tiek iš valdančiosios daugumos, mat, kaip jis įtaria, tiek viena, tiek kita pusės jau yra suinteresuotos skandalą gesinti.
Visgi, jei žiniasklaida nesustotų, pasak R. Karbauskio, į viešumą galimai ims lįsti ir daugiau intriguojančių detalių, kuriose bus įpainiota ir daugiau suinteresuotų pusių dėl pinigų, įtakos ir postų.
„LVŽS nariai per daugelį metų puoselėjo vertybinį požiūrį į visus valstybėje vykstančius procesus, tarpusavio bendravime rodydami pagarbą ir pasitikėjimą vienas kitu. Man pačiam ir mano bičiuliams sąjungoje tikrai sunkiai suvokiama, kad kažkas taip savanaudiškai ir ciniškai galėjo pasinaudoti mūsų pasitikėjimu“, – pareiškė R. Karbauskis.
Politikas pridūrė išmokęs pamoką, kad politikoje pasitikėti galima tik tais, kurie turi tvirtą vertybinį stuburą, o valdžia jiems tėra priemonė savo vertybių stiprinimui ir gynimui. Todėl R. Karbauskis taip pat pranešė priėmęs sprendimą siūlyti buvusiam viešojo intereso gynimo prokurorui K. Vagneriui tapti LVŽS Šešėlinės Vyriausybės teisingumo ministru ir pavesti jam imtis galimos korupcijos temų taip prisidedant prie visuomenės teisės žinoti tiesą apie korumpuotus politikus.
Kelią juoda katė perbėgo dar anksčiau
R. Karbauskis taip pat atviravo viešai iš S. Skvernelio sulaukęs visiškai realybės neatitinkančių replikų. Pavyzdžiui, viena tokių iš buvusio premjero lūpų esą išsprūdo 2016 m. Rūtos Janutienės rengiamoje laidoje, kai S. Skvernelis teigė, jog būtent Karbauskis esą pasiūlęs D. Grybauskaitei I. Šimonytę kaip premjerę[2]. Tokie buvusio kolegos pareiškimai, pasak LVŽS lyderio, visiškai nelogiški, mat laimėjus rinkimus siūlyti konservatorių kandidatę į premjeres būtų buvę mažų mažiausiai kvaila.
O štai dabar S. Skvernelis esą žino apie visus tuos tyrimus, o krentantys reitingai buvusį premjerą neva verčia meluoti. Pavyzdžiui, jo išsakytas faktas apie tai, kad neva 2016-2020 metais valstiečių nebuvo, o buvo tik Vyriausybė, kas, pasak R. Karbauskio, yra visiška netiesa. Juk kaip kitaip Vyriausybė būtų ką nors nuveikusi, jei LVŽS frakcija nebūtų priėmusi įstatymų ir biudžeto.
Be R. Karbauskio žinios S. Skvernelis kartu su J. Petrauskiene esą iš keršto sumanė atstatydinti ir dar du ministrus – tuometį aplinkos ministrą Kęstutis Navicką ir kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonnson. Apie tai R. Karbauskis teigė sužinojęs iš G. Kirkilo likus 15 minučių iki S. Skvernelis tai pasakė per spaudos konferenciją.
LVŽS lyderis taip pat pasidalino iki šiol niekur neviešinta informacija apie jo buvusio kolegos antipatiją šalies vadovui Gitanui Nausėdai, o frakcijoje būtent iš S. Skvernelio lūpų skrisdavę raginimai niekada nebalsuoti už tai, ką siūlo G. Nausėda.
Įdomiausia dalis, pasak R. Karbauskio, buvo įvykusi 2019 metais po prezidento rinkimų, kai S. Skvernelis turėjo būti naujai patvirtintas kaip premjeras. Tačiau likus maždaug savaitei iki tos procedūros, politikas teigė sulaukęs kvietimo pokalbiui iš Dainiaus Gaižausko.
„Šito niekas nežino. Jis pasakoja, kad su konservatorių, liberalų ir socdemų balsais valdys Lietuvą, apeidamas ir prezidentą Nausėdą, ir mus“, – portalui „Delfi“ teigė R. Karbauskis ir pridūrė girdėjęs tą tiesioginį pokalbį[2].
