Balsavimas nuo 16 metų Lietuvoje: ar 16-mečiai galės rinkti merus ir tarybas

Šiuo metu Lietuvoje balsuoti galima tik nuo 18 metų. Siūlymas leisti 16-mečiams rinkti savivaldos tarybas ir merus 2026 m. pavasarį pasiekė Seimo salę, bet Konstitucijos pataisai pritrūko septynių balsų, todėl nuo 16 metų balsuoti kol kas negalima. Diskusija dėl šios ribos nesibaigė: pataisos iniciatorius jau yra pažadėjęs prie klausimo grįžti.

Ką siūlė Konstitucijos pataisa

Socialdemokratas Tomas Martinaitis kartu su ir valdančiųjų, ir opozicijos frakcijų atstovais užregistravo Konstitucijos pataisą, pagal kurią rinkimų teisę savivaldos tarybų ir merų rinkimuose turėtų asmenys, kuriems rinkimų dieną sukanka 16 metų. Keistų Konstitucijos 34 straipsnį. Seimo, prezidento ir kitų rinkimų riba liktų 18 metų, o kandidatuoti 16-mečiai negalėtų, tik balsuoti. Kartu buvo parengtas ir Rinkimų kodekso pakeitimas, kuris nuostatą įgyvendintų praktiškai.

Kaip pataisa balsuota 2026 m. Seime

2026 m. kovo 17 d. Seimas pataisai pritarė po pirmojo svarstymo: už balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo 8, susilaikė 18. Teisės ir teisėtvarkos komitetas iniciatyvą palaikė, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlė ją atmesti, remdamasis Seimo Teisės departamento pastabomis.

Lemiamas balsavimas įvyko 2026 m. balandžio 14 d. Už Konstitucijos pakeitimą balsavo 87 Seimo nariai, 12 buvo prieš, 14 susilaikė. Konstitucijai keisti reikia ne mažiau kaip 94 balsų iš 141, todėl pataisa nepriimta. Liberalų sąjūdžio frakcija pranešė, kad ji vienintelė balsavo vieningai už, ir pabrėžė, kad pritrūko septynių balsų.

Kodėl pataisai pritraukta tiek šalininkų

Šalininkai remiasi keliais argumentais:

• Jaunimas dirba, moka mokesčius ir atsako pagal baudžiamąją teisę, o savivaldos sprendimai tiesiogiai veikia jų kasdienybę: mokyklas, transportą, jaunimo erdves.
• Rinkimų aktyvumas mažas. Pagal ELTA cituojamus duomenis, jaunimo aktyvumas 2023 m. savivaldos rinkimuose buvo 33,4 proc., 2024 m. prezidento rinkimuose 49 proc., Europos Parlamento rinkimuose 18 proc., o Seimo rinkimuose 18–29 metų rinkėjų balsavo 35,69 proc.
• Balsavimo įprotis formuojasi anksti. Pasak T. Martinaičio, jį geriau įgyti dar mokykloje, kai rinkėjas gyvena su šeima ir mokosi tame pačiame mieste.
• Pataisos autoriai nurodo, kad nuo 16 metų balsuoti galima Austrijoje, Maltoje, Belgijoje, Estijoje ir kai kuriose Vokietijos žemėse, o Graikijoje balsuoti leidžiama nuo 17 metų.

Kodėl dalis Seimo ir teisininkų prieštaravo

Seimo Teisės departamentas pažymėjo, kad pilnametystė Lietuvos Konstitucijoje, įstatymuose ir Civiliniame kodekse siejama su 18 metų. Pasak departamento, Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad Konstitucija yra stabilus aktas, keičiamas tik esant aiškiai būtinybei. Panašios Andriaus Bagdono pataisos ankstesnėje kadencijoje Seimo salę nepasiekė.

Politikų argumentai prieš buvo tokie:

• Audronius Ažubalis (konservatorius) nurodė teisinio nuoseklumo stoką: 16-metis negali pirkti alkoholio ar sudaryti sutarčių, bet galėtų rinkti merą. Jis taip pat perspėjo, kad mokyklos gali tapti partinės politikos arena.
• Valdas Rakutis (konservatorius) teigė, kad jaunimą reikia ugdyti per švietimą.
• Vytautas Sinica atkreipė dėmesį, kad nėra pokyčio, kuris pateisintų ribos peržiūrą.

Kaip keičiama Konstitucija ir kodėl vien daugumos neužtenka

Pagal Seimo statutą, Konstitucijos keitimo projektas po pirmojo svarstymo balsuojamas du kartus, tarp balsavimų darant ne trumpesnę kaip trijų mėnesių pertrauką, ir kiekvieną kartą jam turi pritarti ne mažiau kaip 94 iš 141 Seimo nario. Paprastos daugumos nepakanka. Kovo 17 d. 80 balsų buvo pakankamas pritarimas svarstymo etapui, bet priimant pataisą ši riba būtų per žema, o balandžio 14 d. surinkta 87 balsų irgi neužteko.

Ar 16-mečiai balsuos 2027 m. savivaldos rinkimuose

Ne. Eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. pavasarį pagal galiojančią 18 metų ribą. Net jei pataisa būtų priimta, politikai jau kovą abejojo, ar nauja tvarka spėtų įsigalioti iki tų rinkimų.

Kuo ši pataisa skiriasi nuo ankstesnio bandymo

2024 m. spalį liberalas Andrius Bagdonas buvo užregistravęs panašią 34 straipsnio pataisą, tačiau Seimo kanceliarijos Teisės departamentas tada abejojo, ar ji dera su Konstitucijos nuostatomis ir vertybėmis, nes visiškas veiksnumas ir pilnametystė prasideda sulaukus 18 metų. Departamentas taip pat rekomendavo įvertinti, ar pataisa iš tikrųjų būtina, nes Konstitucija turėtų likti stabili. Naujoji iniciatyva buvo platesnė politiškai: ją palaikė abiejų pusių, valdančiųjų ir opozicijos, parlamentarai, todėl ji pirmą kartą pasiekė balsavimą salėje. Pataisos autoriai taip pat argumentavo, kad jaunuoliai, išvykę mokytis į kitą savivaldybę ar užsienį, dažnai praktiškai negali balsuoti gimtojoje savivaldoje, o 16-metis dar gyvena šeimoje ir yra susijęs su vietos bendruomene. Tai paaiškina, kodėl balandžio rezultatas, nors ir nepakankamas, laikomas artimu sėkmei: nuo reikiamos ribos skyrė tik septyni balsai.

Kas toliau: diskusija tęsiasi

Iniciatorius T. Martinaitis pasakė, kad jei nepavyks šią kadenciją, prie klausimo grįšima kitą. Jį palaiko ir dalis pedagogų bei savivaldos jaunimo atstovų: Mažeikių rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos pirmininkė Ugnė Drukteinė pažymėjo, kad savivaldybėje 16-mečiai nuo šių metų jau gali teikti ir balsuoti už projektus dalyvaujamojo biudžeto programoje. Liberalai mano, kad 16 metų riba galėtų būti taikoma ir Europos Parlamento rinkimams. Pastarieji faktai nurodo kryptį, bet naujo balsavimo datos nėra paskelbtos. Aktualią projekto būklę galima pasitikrinti Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje.

Platesnį pirmojo etapo aprašymą rasite mūsų straipsnyje 16-mečiams siūloma suteikti teisę balsuoti: Konstitucijos pataisa įveikė pirmąjį etapą Seime.