Vengrijos parlamentas priėmė Konstitucijos pataisą, leidžiančią pašalinti prezidentą T. Sulyoką
Vengrijos parlamentas liepos 13 d. pritarė 17-ajai Konstitucijos pataisai, kuri skirta pašalinti prezidentą Tamásą Sulyoką iš pareigų. AP duomenimis, už pataisą balsavo 139 parlamentarai, prieš buvo 6. Valdančioji Pétero Magyar vadovaujama Tisza partija po balandžio rinkimų turi dviejų trečdalių daugumą, todėl galėjo priimti konstitucinio lygmens sprendimą.
T. Sulyokas posėdyje nedalyvavo. V. Orbáno partija „Fidesz“ balsavimą boikotavo, o jos parlamentarai liko už salės ribų. Toks opozicijos veiksmas buvo pateiktas kaip protestas prieš valdžios bandymą pašalinti prezidentą ne įprasta apkaltos procedūra, o Konstitucijos pataisa.
Pataisa numato, kad T. Sulyoko kadencija baigiama dėl esminio visuomenės pasitikėjimo praradimo. Pagal „Reuters“ informaciją, jei prezidentas per penkias dienas nepasirašys pataisos, valdantieji žada pradėti apkaltos procesą. Parlamentas taip pat galės išrinkti naują prezidentą laikotarpiui iki naujos Konstitucijos priėmimo.
P. Magyar kaltina T. Sulyoką buvus V. Orbáno politinės sistemos dalimi
P. Magyar prezidento pašalinimą grindžia tuo, kad T. Sulyokas buvo paskirtas ankstesnės V. Orbáno politinės daugumos ir, jo vertinimu, neatstovavo visos tautos vienybei. Premjeras anksčiau yra sakęs, kad T. Sulyokas tapo V. Orbáno politinės sistemos įrankiu. Valdantieji teigia, kad prezidento postas turi būti atskirtas nuo ankstesnio režimo lojalumo tinklų.
T. Sulyokas prezidentu tapo 2024 m., po Katalinos Novák atsistatydinimo dėl malonės skandalo. Iki tol jis vadovavo Konstituciniam Teismui, o į prezidento postą buvo išrinktas tuometinės „Fidesz“ ir krikščionių demokratų daugumos balsais. Prezidento pareigos Vengrijoje daugiausia yra ceremoninės, tačiau valstybės vadovas gali pasirašyti įstatymus, grąžinti juos parlamentui arba kreiptis į Konstitucinį Teismą.
P. Magyar nuo pat rinkimų pergalės reikalavo, kad T. Sulyokas pasitrauktų pats. Birželį jis buvo pagrasinęs teisinėmis priemonėmis, jei prezidentas atsisakys atsistatydinti. Kadangi T. Sulyokas nesutiko trauktis, valdantieji pasirinko Konstitucijos pataisos kelią.
„Fidesz“ boikotavo balsavimą ir kaltina valdžią silpninant demokratiją
„Fidesz“ balsavime nedalyvavo ir kritikavo pataisą kaip politinį valymą. Partijos atstovai teigė, kad P. Magyar valdžia, žadėjusi atkurti demokratiją, pati imasi priemonių, kurios silpnina konstitucinę tvarką. „Financial Times“ nurodo, kad V. Orbánas ir jo aplinka šį procesą vadina demokratinės Vengrijos pabaiga, nors valdantieji savo veiksmus aiškina priešingai – kaip V. Orbáno laikų sistemos ardymą.
Gergely Gulyásas, „Fidesz“ parlamentinės frakcijos vadovas, atsistatydino protestuodamas prieš šį procesą. Tai parodė, kad prezidento pašalinimas tapo ne vien instituciniu sprendimu, bet ir nauju politinės konfrontacijos tašku tarp Tisza ir „Fidesz“. V. Orbáno partija po balandžio pralaimėjimo pirmą kartą per daugelį metų neteko galimybės kontroliuoti pagrindinių politinių sprendimų.
„Fidesz“ viešai pabrėžia procedūrinę problemą: prezidentas pašalinamas ne už konkretų teisiškai įrodytą nusižengimą, o dėl politinio pasitikėjimo praradimo. Valdantieji atsako, kad T. Sulyokas buvo paskirtas ankstesnės sistemos ir nesugebėjo būti nepriklausomas valstybės vadovas. Šis ginčas taps vienu pagrindinių klausimų vertinant naujos daugumos konstitucines reformas.
Konstitucijos pataisa apima ne tik prezidentą, bet ir teismus bei parlamentarų kadencijas
17-oji Konstitucijos pataisa neapsiriboja T. Sulyoko pašalinimu. AP nurodo, kad ji įveda platesnes politines ir teisines reformas, kuriomis siekiama riboti V. Orbáno laikais įsitvirtinusių pareigūnų įtaką. Tarp svarbiausių nuostatų minimas 12 metų kadencijos limitas parlamentarams.
Pataisoje taip pat numatoma, kad Konstitucinio Teismo teisėjai turėtų pasitraukti sulaukę 70 metų. Ši nuostata paveiktų dalį V. Orbáno laikais paskirtų teisėjų ir pakeistų teismo sudėtį. „Financial Times“ nurodo, kad pokyčiai siejami ir su Konstitucinio Teismo vadovybe bei platesniu teisinės sistemos pertvarkymu.
AP taip pat mini naują kovos su korupcija instituciją. P. Magyar valdžia šiuos pakeitimus pateikia kaip valstybės atkūrimo priemones po ilgo V. Orbáno valdymo. Kritikai baiminasi, kad net ir deklaruojant demokratijos atkūrimą tokie greiti konstituciniai pakeitimai gali sukurti pavojingą precedentą.
Žmogaus teisių organizacijos įspėja dėl procedūrų, bet dalis teisininkų palaiko naujos tvarkos kūrimą
Žmogaus teisių organizacijos atsargiai vertino prezidento pašalinimo mechanizmą. „Euronews“ nurodo, kad „Amnesty International“ pabrėžė T. Sulyoko teisę į tinkamą teisinę procedūrą. „Human Rights Watch“ teigė, kad toks Konstitucijos keitimas primena ankstesnę „Fidesz“ eros praktiką, kai pagrindinis įstatymas buvo koreguojamas pagal valdančiosios daugumos poreikius.
Ši kritika svarbi todėl, kad P. Magyar į valdžią atėjo žadėdamas nutraukti V. Orbáno laikų institucijų užvaldymą. Jei naujoji valdžia naudoja tuos pačius instrumentus, kuriuos kritikavo anksčiau, kyla klausimas, kur baigiasi demokratinės sistemos atkūrimas ir prasideda naujos daugumos valdžios koncentracija. Būtent šią riziką akcentuoja žmogaus teisių organizacijos.
Kartu yra ir kitokia teisinė pozicija. Buvęs Vengrijos Aukščiausiojo Teismo vadovas Andrásas Baka teigė, kad toks kelias gali būti pateisinamas, jei jis veda į naują konstitucinę tvarką. Jo vertinimu, po ilgalaikio institucijų užvaldymo įprastos procedūros gali būti nepakankamos sistemai pakeisti. Ši skirtis rodo, kad Vengrijoje ginčas vyksta ne vien dėl T. Sulyoko, bet ir dėl to, kaip teisėtai išardyti ankstesnės valdžios paliktą struktūrą.
P. Magyar valdžia sparčiai keičia V. Orbáno laikų valstybės ir žiniasklaidos sistemą
T. Sulyoko pašalinimas yra platesnės P. Magyar politinės kampanijos dalis. Po balandžio rinkimų Tisza partija pradėjo pertvarkyti viešąją žiniasklaidą, institucijų vadovybes ir V. Orbáno laikais sukurtas kontrolės struktūras. „The Guardian“ anksčiau skelbė, kad dalis Vengrijos valstybinių transliuotojų sustabdė naujienų programas, o naujoji valdžia tai pristatė kaip propagandinės sistemos išjungimą.
P. Magyar teigia norintis atkurti teisės viršenybę, viešųjų institucijų nepriklausomumą ir pasitikėjimą valstybe. Jo šalininkai mato prezidento pašalinimą kaip simbolinį lūžį po 16 metų trukusio V. Orbáno valdymo. Jų vertinimu, T. Sulyokas buvo vienas aukščiausių pareigūnų, įkūnijusių senąją sistemą.
Tačiau tokia sparti pertvarka neišvengiamai kelia konstitucinės pusiausvyros klausimą. P. Magyar turi stiprų rinkėjų mandatą ir dviejų trečdalių daugumą, bet būtent tokia dauguma V. Orbáno laikais buvo naudojama pertvarkant valstybę pagal valdančiosios partijos interesus. Todėl naujos valdžios išbandymas bus ne tik pašalinti ankstesnės sistemos lojalistus, bet ir sukurti taisykles, kurios nebūtų pritaikytos vien dabartinei daugumai.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Hungarian parliament removes President Tamás Sulyok from office
https://www.euronews.com/my-europe/2026/07/13/hungarian-parliament-removes-president-tamas-sulyok-from-office
Reuters. (2026). Hungary parliament passes law to oust president in Magyar’s power shake-up
https://www.reuters.com/business/media-telecom/hungary-parliament-set-oust-president-magyars-power-shake-up-2026-07-13/
AP News. (2026). Hungary passes constitutional amendment to remove Orbán-era president
https://apnews.com/article/59620a0313e402be3b2cb6db2668f2ee
