Konstitucijos pataisa jau svarstyta, bet dar laukia ilgas procesas
Seimas po pirmojo svarstymo pritarė Konstitucijos pataisai, kuri leistų 16-mečiams balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Už šį siūlymą balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo 8, susilaikė 18. Kartu pritarta ir Rinkimų kodekso pakeitimui, kuris įgyvendintų šią nuostatą praktikoje. Vis dėlto pataisa kol kas tik įveikė vieną iš kelių būtinų etapų.[1]
Kad pakeitimas įsigaliotų, Seimas turės balsuoti dar kartą. Pagal Konstituciją, pataisa laikoma priimta tik tada, kai už ją du kartus, su ne mažesne nei trijų mėnesių pertrauka, balsuoja ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.
Dabartinis balsavimas dar neužtikrina, jog 16-mečiai iš tiesų galės balsuoti artimiausiuose rinkimuose. O politikai jau dabar abejoja, ar naują tvarką būtų spėta pritaikyti 2027 metų savivaldos rinkimams.
Šiuo metu Konstitucijoje aiškiai numatyta, kad balsavimo teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Siūloma pataisa šią ribą mažintų tik savivaldos rinkimuose, nekeičiant prezidento ar Seimo rinkimų tvarkos.
Pataisos autoriai ragina pasitikėti jaunimu, o dalis politikų kalba apie atsakomybę
Vienas iniciatyvos autorių, socialdemokratas Tomas Martinaitis, kvietė Seimą keisti požiūrį į jaunimą ir suteikti jam daugiau politinių teisių.
„Jau atėjo laikas keisti Konstituciją, valstybė pribrendusi tam sprendimui“, – tvirtino T. Martinaitis.
Šiai pataisai pritaria ir liberalas Andrius Bagdonas, pabrėžiantis, kad jaunimas jau dabar yra aktyvi visuomenės dalis.
„Šiandien asmenys nuo 16 metų yra pilnaverčiai visuomenės nariai. Jie mokosi, dalis dirba, moka mokesčius, naudojasi viešosiomis paslaugomis. Turi pareigas, tačiau dalies teisių šiai dienai vis dar neturi. Savivaldybių tarybų sprendimai dėl mokyklų, viešojo transporto, sporto infrastruktūros ar jaunimo erdvių tiesiogiai veikia jų kasdienybę. Todėl logiška, kad jie turėtų teisę prisidėti prie šių sprendimų priėmimo. Tyrimai rodo labai svarbų dalyką. Jei žmogus pradeda balsuoti mokykloje, tikimybė, kad jis balsuos ir ateityje, padidėja. Tai reiškia daugiau pilietiškumo, didesnį rinkėjų aktyvumą ir stipresnę demokratijos ateitį.“
Tokioms mintims antrino ir patyrę politikai.[2] Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad toks sprendimas galėtų paskatinti jaunimo domėjimąsi politika.
„Man atrodo, kad, jei tam pritartume, iš tikrųjų tai būtų galbūt ne koks visuotinis, bet dar vienas stimulas, kad galime užsiauginti tą jaunąją rinkėjų kartą, kuri domėtųsi politika ir ateitų, išreikštų savo poziciją, ir tai būtų toks papildomas pilietiškumo sustiprinimas jauniems žmonėms“, – sakė jis.
Keliamas klausimas dėl jaunimo brandos, teisinio nuoseklumo ir Konstitucijos stabilumo
Vis dėlto pataisa sulaukė ir nemažai kritikos. Dar anksčiau, tik pateikus tokį pasiūlymą pataisa susilaukė kritikos ir kvestionavo jaunuollių atsakomybės jausmą ir brandą. Seimo narys aušrietis Karolis Neimantas, pasitelkęs ironiją, suabejojo pačia iniciatyvos logika.
„Leiskime jiems nuo 16 metų pirkti ir vartoti alkoholį. Leiskime pirkti cigaretes ir kitas priemones. Neberibokime jų darbo, nes nuo 16 metų mes turime apribotą darbo rinką nepilnamečiams. Taip pat pasiūlysiu priimti įstatymo pataisas, kur nuo 16 metų nepilnamečiai galėtų užsiimti lytiniais santykiais su pilnamečiais virš 18 metų. Taigi mūsų jaunimas yra subrendęs. Jie žino, kokius reikia priimti sprendimus. Jie yra ir politiškai stiprūs, ir finansiškai nepriklausomi“, – kalbėjo jis.
Dalis parlamentarų abejoja, ar 16-mečiai yra pasirengę prisiimti tokio lygio politinę atsakomybę, ir kelia klausimą dėl teisinio nuoseklumo.
„Tai reikštų teisinio nuoseklumo stoką, nes tokio amžiaus jaunimas negali įsigyti alkoholio, sudaryti sutarčių, o mes norime patikėti regiono valdymo krypties pasirinkimą. Ar tikrai norime atversti dar platesnes duris manipuliacijoms? Jaunimas turi būti ugdomas per švietimą, pilietines iniciatyvas“, – sakė Seimo narys Audronius Ažubalis.
Kritikos pateikė ir institucijos. Seimo Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad pagal dabartinę teisinę sistemą pilnametystė Lietuvoje siejama su 18 metų riba, o Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad rinkimai yra atsakingas politinis procesas, todėl Konstitucija turėtų būti keičiama tik esant aiškiai būtinybei.
Be to, Seimo komitetų nuomonės išsiskyrė. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pataisai pritarė, tačiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pasiūlė ją atmesti, argumentuodamas galimu teisinio reguliavimo nenuoseklumu ir rizika menkinti savivaldos rinkimų svarbą.
