Seime nepavyko priimti Konstitucijos pataisos, nors balsų „už“ buvo daug, bet nepakankamai
Seimas pirmojo balsavimo metu nepritarė Konstitucijos pataisai, kuri būtų leidusi savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti nuo 16 metų. Už pataisą balsavo 87 parlamentarai, 12 buvo prieš, 14 susilaikė, tačiau sprendimui priimti reikėjo mažiausiai 94 balsų.
Tai reiškia, kad siūlymas žlugo jau pirmajame etape. Pagal Konstitucijos keitimo tvarką, tokie pakeitimai turi būti patvirtinti ne mažesne nei dviejų trečdalių visų Seimo narių dauguma kiekvieno balsavimo metu.
Pataisos iniciatoriai argumentavo, kad jaunesni žmonės turėtų daugiau galimybių įsitraukti į politinį gyvenimą. Jie taip pat rėmėsi kitų šalių pavyzdžiais, kur 16-mečiai jau dalyvauja vietos rinkimuose.
Tačiau Seimo salėje nuomonės išsiskyrė – dalis parlamentarų šią idėją laikė per ankstyva arba nepakankamai pagrįsta.

Diskusijoje susikirto argumentai dėl jaunimo brandos, atsakomybės ir demokratijos stiprinimo
Diskusijoje už pataisą pasisakę parlamentarai akcentavo jaunimo įtraukimą į demokratinius procesus ir realų jų gyvenimo ryšį su savivaldos sprendimais.
„Asmenys, sulaukę 16 metų, yra aktyvi visuomenės dalis, jie mokosi, dirba, moka mokesčius, naudojasi viešosios infrastruktūros paslaugomis, turi pareigas, tačiau vienos teisės vis dar trūksta – teisės dalyvauti sprendimuose, kurie tiesiogiai paliečia jų kasdienybę. Savivaldybių tarybų sprendimai dėl mokyklų, viešojo transporto, sporto infrastruktūros, jaunimo erdvių tiesiogiai veikia jų kasdienybę, todėl logiška, kad jie turėtų teisę prisidėti renkant vietos valdžią“, – sakė Seimo narys liberalas Andrius Bagdonas.
Jis taip pat pabrėžė, kad kalbama tik apie balsavimo teisę, o ne kandidatavimą:
„Čia nekalbama apie kandidatavimą į savivaldybę nuo 16 metų, tai yra tik galimybė nuo 16 metų balsuoti savivaldos rinkimuose. Nes tie asmenys, kurie dalyvauja rinkimuose tiek į tarybą, tiek būti meru, gali nuo 18 metų asmuo. Ir tie asmenys šešiolikmečiai, septyniolikmečiai puikiai pažįsta šituos asmenis“, – teigė A. Bagdonas.
Panašios pozicijos laikėsi ir liberalas Simonas Gentvilas, akcentavęs jaunimo organizacijų vaidmenį:
„Jaunimas pribrendo tam, ne šešiolikmečiai inicijavo šitą pakeitimą, o būtent nevyriausybinės jaunimo organizacijos, kurios šiandien yra balkone. (…) Kuo anksčiau pradedi politinį susidomėjimą, tuo anksčiau įsilieji į valstybinį gyvenimą“, – sakė S. Gentvilas.
Vis dėlto dalis parlamentarų su tuo nesutiko ir kėlė klausimus dėl jaunimo brandos bei sprendimų pasekmių vertinimo.
„Yra tiesa, kad fiziškai jaunimas šiais laikais bręsta anksčiau, bent jau tą rodo tyrimai, bet taip pat tyrimai rodo, kad jaunimas lėčiau bręsta kognityviniu požiūriu, tais aspektais, kiek gali įvertinti ilgalaikes savo veiksmų pasekmes ir panašiai. Tai nėra jokio pokyčio, kuris rodytų, kad mes turėtume peržiūrėti tą 18 metų ribą“, – sakė Mišri Seimo grupės narys Vytautas Sinica.
Dalis parlamentarų projektą vadino nelogišku ir ragino balsuoti prieš
Diskusijoje netrūko ir aštrios kritikos pačiam siūlymui.
Seimo narys Audronius Ažubalis ragino kolegas net nedalyvauti balsavime, kad pataisa nesurinktų reikiamo balsų skaičiaus. Jo teigimu, siūlymas kelia rizikų švietimo sistemai ir gali politizuoti mokyklas.
„Aš pirmiausia norėčiau pakviesti kolegas, kurie turi dar blaivaus proto, nedalyvauti šiame balsavime, kad nebūtų surinktas atitinkamas skaičius balsų, todėl, kad čia mokyklos verčiamos politinių partijų žaidimų aikštele. Jeigu norite to – jūs tą ir turėsite. Jūs turėsite susipriešinimą jau mokykloje – kas žalias, kas raudonas, kas liberalas, kas konservatorius ar socialdemokratas. Aš siūlyčiau tikrai tokiais dalykais neeksperimentuoti“, – sakė A. Ažubalis.
Politikas taip pat suabejojo argumentais, kad jaunimas yra pakankamai subrendęs tokiam sprendimui.
„O dėl pasakymo, kad jaunimas pribrendo, nežinau. Ar čia pažangiausieji? Aš žinau, kad tie, kurie nuoširdžiai trokšta žinių, šiuo metu studijuoja, mokosi ir sėdi mokykloje. Šitą dalyką tikrai galiu pasakyti. Ir todėl, kolegos, tikrai prašau neeksperimentuoti su mūsų jaunimu ir nedalyvauti šiame balsavime“, – teigė jis.
Kritikos projektui netrūko ir iš kitų Seimo narių, kurie akcentavo galimus prieštaravimus tarp skirtingų politikos krypčių.
„Jau pateikimo stadijoje pasakiau nemažai, kuo skiriasi šešiolikamečiai ir aštuoniolikamečiai asmenys, kurie turi tam tikras teises, bet ar mes tikrai… būkime teisingi, ar šešiolikamečiai, dabar negavę teisės balsuoti savivaldoje, paliks tuos regionus? Mes viską, stos į proftechnines mokyklas, nes į universitetus negalės dar įstoti, emigruos į užsienį, nes jiems nedavė teisės balsuoti?“ – sakė „Nemuno aušros“ atstovas Kęstutis Neimantas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į, jo vertinimu, prieštaringą politiką jaunimo atžvilgiu:
„Taip pat mes kokį turime dar oksimoroną, sakykime, čia, mūsų Lietuvos Respublikos Seime, kai iš esmės jau registruoti įstatymų projektai, kurie nori drausti, riboti vaikams, nepilnamečiams iki 16 metų naudotis socialiniais tinklais. Jau mes turime tarptautinę praktiką šio dalyko ir neabejoju, kad anksčiau ar vėliau šie klausimai pasieks ir Lietuvos Respublikos Seimą. Tai kaip mes matome šiuos du dalykus vieną greta kito? Iki 16 metų nepasitikime savo vaikais, jaunimu ir žinome, kokią didžiulę įtaką ir neigiamą įtaką daro socialiniai tinklai vaikams, bet kartu jie tokie pat subrendę suprasti, už ką, kaip ir kur balsuoti. Man čia yra daugiau absurdas šie dalykai. Pasisakau prieš ir raginu balsuoti prieš“, – teigė K. Neimantas.
Galutinis balsavimas parodė, kad Seime nėra pakankamo sutarimo dėl tokio pokyčio. Nors dalis politikų mato jame galimybę stiprinti demokratiją ir jaunimo įsitraukimą, kiti akcentuoja atsargumą ir ragina nekeisti esamos 18 metų ribos be platesnio sutarimo.
Šiuo metu Konstitucijoje įtvirtinta, kad balsuoti teisę turi LR piliečiai, kuries yra suėję 18 metų.