Seimas grįžta prie klausimo dėl V. Landsbergio statuso – klausimas grįžta į darbotvarkę ir kelia aštrius ginčus
Kitą savaitę Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkėje numatoma svarstyti įstatymo projektą, kuriuo siūloma panaikinti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteiktą valstybės vadovo statusą.
Šis klausimas į darbotvarkę grįžta po pertraukos, nors anksčiau jau buvo bandyta jį svarstyti, tačiau tuomet jis buvo išbrauktas. Sprendimas vėl jį kelti sukėlė politines diskusijas ir skirtingas reakcijas Seime.[1]
Projektą dar 2025 metų vasarį įregistravo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas. Pasak jo, įstatymas, kuriuo V. Landsbergiui suteiktas valstybės vadovo statusas, prieštarauja Konstitucijai, o istorinių faktų negalima keisti teisės aktais.
Tuo metu primenama, kad 2022 metų birželį Seimas šį statusą suteikė, argumentuodamas siekiu atkurti istorinę teisybę dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio.
Bandymas išbraukti klausimą iš darbotvarkės žlugo po balsavimo Seniūnų sueigoje
Ketvirtadienį vykusioje Seimo seniūnų sueigoje konservatorius Mindaugas Lingė pasiūlė šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Parlamentaras teigė, kad tokio projekto svarstymas yra netinkamas ir neturėtų būti tęsiamas.
„Metai praėjo ir vėl tokie projektai, kaip Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, yra traukiami į darbotvarkę. Tikrai negalime pritarti tokiam siūlymui. Siūlytume išimti, pakoreguoti darbotvarkę arba nebent tai yra jūsų jau koalicinis matymas, kad reikia šitą projektą priiminėti“, – kalbėjo parlamentaras.
Vis dėlto seniūnų sueiga šiam siūlymui nepritarė. Už siūlymą išbraukti klausimą iš darbotvarkės balsavo liberalų atstovai Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Edita Rudelienė, konservatoriai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė, Laurynas Kasčiūnas, Mindaugas Lingė bei demokratų atstovas Lukas Savickas.
Prieš išbraukimą pasisakė valstiečių atstovė Aušrinė Norkienė ir „aušriečių“ atstovas Remigijus Žemaitaitis. Tuo metu didžiausia dalis narių susilaikė – tai socialdemokratai Juozas Olekas, Rasa Budbergytė, Orinta Leiputė, Tadas Barauskas, Ilona Gelažnikienė, Remigijus Motuzas, Jurgita Šukevičienė bei „aušriečių“ atstovai Raimonas Šukys, Daiva Žebelienė ir Robertas Puchovičius.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas aiškino, kad projektas įtrauktas pagal registravimo eilę ir tokia tvarka taikoma nuosekliai.[2] „Ateina ta eilė ir įtraukiami. Tokia tvarka visada egzistavo ir dabar egzistuoja“, – komentavo J. Olekas.
Dėl projekto išsiskiria politinės pozicijos ir vertinimai
Į darbotvarkę grįžtantis klausimas sukėlė ir aštrių politinių vertinimų. Konservatorius M. Lingė viešai kritikavo valdančiųjų sprendimą svarstyti tokį projektą, siejant jį su platesniais politiniais procesais.
„Ir vėl. Kol po Seimo langais protestuoja minia, Seimo pirmininkas dėlioja kitos savaitės darbotvarkę. Po metų ir vėl ši putinistų ir orbanistų gerbėjų valdžia, kuriai, anot M. Sinkevičiaus nėra geresnių alternatyvų, bandys neigti istorinį faktą, kad V. Landsbergis atkūrus Nepriklausomybę ėjo ir faktinio valstybės vadovo pareigas. Jau antradienį“, – teigė jis socialiniuose tinkluose.
„Traukti tokius klausimus į darbotvarkę yra tas pats, kas neigti pačią Nepriklausomybę. Kita vertus, nereikia stebėtis, – tai nuosekli laikysena, pritarianti tikrojo koalicijos lyderio antivalstybinei destruktyviai veiklai ir aiškinimams, kad kovo 11 d. įvykdytas valstybinis perversmas“, – pridūrė parlamentaras.
Tuo metu socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius nuo šio projekto atsiribojo ir teigė nematantis poreikio prie jo grįžti.
„Nieko bendro socialdemokratų frakcija, mano žiniomis, su tuo klausimu neturi. Tai yra atskira Seimo nario iniciatyva ir nematau jokio poreikio prie jos grįžti ir tą temą vėl iš naujo atidaryti“, – sakė jis.
Taigi, nors projektas vėl pasiekė plenarinių posėdžių darbotvarkę, politinis sutarimas dėl jo Seime kol kas akivaizdžiai nėra pasiektas.
