Seimas priėmė sprendimą dėl naktinio matymo taikiklių
Antradienį į Seimo salę paskutiniam balsavimui sugrįžo Medžioklės įstatymo pataisos dėl naktinio matymo taikiklių įteisinimo medžioklėje.
Seimo nariai palaikė premjerės Ingridos Šimonytės siūlymą, kad naktiniai taikikliai nebūtų leidžiami medžioklėje. Už jos pataisą balsavo 61 Seimo narys, 34 buvo prieš ir 25 susilaikė[1].
Birželio mėnesį Seime jau įvyko pirminis balsavimas dėl naktinio matymo taikiklių įteisinimo medžioklėje. Tuomet už balsavo 70 Seimo narių, prieš – 28, susilaikė 17 Seimo narių[2].
Praėjusiais metais naktinio matymo taikiklius įteisinus civilinėje apyvartoje, Seimo narys Linas Jonauskas su grupe kolegų parlamentui pateikė Medžioklės įstatymo pataisas.
Jomis buvo siūloma iš Medžioklės taisyklių į Medžioklės įstatymą perkelti medžioklėje draudžiamus naudoti įrankius, priemones ir būdus, tarp kurių yra ir naktiniai taikikliai. Taip siekta įstatymuose įtvirtinti jų naudojimo medžioklėje draudimą.
Tačiau Seimo narių grupė netrukus įregistravo ir priešingą pasiūlymą – įteisinti medžioklę su naktinio matymo taikikliais, o tai tiek visuomenėje, tiek ir Seime sukėlė audringas diskusijas.
Dalis visuomenės ir Seimo narių pasisako už šių prietaisų įteisinimą, pažymima, kad medžioklės veikla, medžiotojų ginklų laikymas ir nušaunamų žvėrių skaičiai yra griežtai prižiūrimi. Kiti vis dėlto prieštarauja, teigia, kad naktinio matymo taikiklių įteisinimas suteiks pernelyg daug drąsos brakonieriams.
Lietuvoje įteisinti naktinių, lazerinių, termovizorinių taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių naudojimą medžioklėje siekiama jau nuo 2015 m., šie siekiai buvo argumentuojami afrikiniu kiaulių maru.
Pastaruoju metu, motyvuojant po Rusijos invazijos į Ukrainą išaugusia karo grėsme, imta kalbėti ir apie šių įrenginių įteisinimo naudą krašto apsaugai. Be to, Lietuvoje jau buvo pakeisti keli LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3, 13 bei 37 straipsniai ir įteisintas naktinių taikiklių naudojimas civilinėje apyvartoje.
Naktinio matymo taikiklių naudojimas yra leidžiamas Lenkijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje, Latvijoje, Estijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Ispanijoje ir Italijoje.
Naktinio matymo taikiklių įteisinimas – būdas kontroliuoti gyvūnų populiaciją
Europos aplinkos apsaugos ir medžioklės federacija (FACE), kuri atstovauja maždaug 7 milijonams Europos medžiotojų, palaiko Lietuvos Seime svarstomą iniciatyvą leisti naudoti naktinio matymo taikiklius šernų medžioklėje.
Kaip skelbia FACE, Europos Sąjungos (ES) šalių-narių, kuriose leidžiama naudoti naktinio matymo taikiklius, surinkti duomenys rodo, kad šios įrangos naudojimo įteisinimas leido efektyviai sumažinti šernų populiaciją ir prisidėjo prie gyvūnų gerovės principų įgyvendinimo, nes medžiojant naktiniais taikikliais sumažėjo sužeistų žvėrių, kurių vėliau reikėtų ieškoti, skaičius[3].
Taip pat buvo sumažintas pasėliams laukinių gyvūnų daromos žalos mastas, suvaldyta mažųjų plėšrūnų ir invazinių rūšių populiacijos plėtra, o Lietuvos atveju, tai gali padėti mūsų valstybei kovoti su afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkiais, padėti įgyvendinti Europos Komisijos (EK) reglamento 2023/594 nuostatas.
FACE akcentuoja, kad Lietuvos Seimui siūlomi įstatymų pakeitimai visiškai atitinka ES ir tarptautinius teisės aktus: naktinio matymo taikiklius ketinama leisti naudoti tik medžiojant šernus, lapes ir mangutus, o tai nėra rūšys, kurios būtų saugomos Berno konvencijos ar priskiriamos ES saugomų buveinių direktyvos rūšims.
Siūlymui medžioklėje leisti naudoti naktinio matymo taikiklius pritaria ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD). Jos pirmininkas Virginijus Kantauskas jau anksčiau yra sakęs, kad Lietuva yra paskutinė Europoje šalis, kurioje minėtos įrangos naudojimas kovojant su kiaulių maru nėra įteisintas, tačiau išmedžioti tam tikrą jų skaičių vis tiek reikia būtent medžiotojams.
„(…). Įstatyme labai aiškiai nurodyta, kad minėtą įrangą bus galima naudoti tik kovojant su afrikinių kiaulių maru, pražudžiusių šalies kiaulių ūkius, ir smulkiais plėšrūnais, naikinančiais kiškius, stirnų jauniklius ir paukščius“, – teigia V. Kantauskas.
Visuomenininkas, žurnalistas Audrius Bačiulis taip pat pateikė savo „už“ ir „prieš“ argumentus. Jis teigia, kad naktiniai taikikliai ir pati medžioklė apipinta mitais ir neteisingomis interpretacijomis. A. Bačiulis mano, kad medžioklė pati iš savęs yra reikalinga, tam pritaria ir patys gamtininkai, nes kai kurių žvėrių populiacijas iš tiesų tenka atidžiai reguliuoti.
A. Bačiulis pažymi ir tai, kad skaičius gyvūnų, kuriuos medžiotojai nušauna, yra nepalyginamai mažesnis skaičius, nei kad kiek jų išsaugo.
„Elnių – turime beveik 70 000 kai tuo tarpu prieš dešimtmetį tebuvo vos 30 000, briedžių – buvo 9 300 dabar 20 000, stirnų – buvo 115 000 dabar 170 000 . Tai pavyko pasiekti nes medžiotojų klubai (asociacijos) kasmet po vid. 4 mln. Eurų skiria laukinių gyvūnų gerovei, saugo medžioklės plotus nuo brakonierių (net 50 proc. pranešimų aplinkos apsaugai yra iš medžiotojų)“, – sako A. Bačiulis.
Jo teigimu, visuomenėje pastaruoju metu girdimi teiginiai, kad įteisinus naktinio matymo taikiklius miškai taps skerdyklomis nėra logiški, nes medžiotojai patys moka mokesčius tam, kad turėtų ką medžioti ir neturi jokio tikslo greitai išmedžioti viską, kas juda.
A. Bačiulis sako, kad naktinio matymo įrenginių įteisinimas itin prisidėtų ir kovojant su afrikiniu kiaulių maru.
„Kaip laikas parodė, taikytos priemonės nedavė reikiamo rezultato. Išleisti milijonai, bei apie 100 milijonų siekiantys nuostoliai žemės ūkiui. Šernas yra naktį besimaitinantis gyvūnas, protingas ir labai atsargus, pašvietus šviesa staigiai sprunka, dėl to didėja sužeidimo tikimybė. Sužeistas yra labai pavojingas, o puldamas žmogų gali stipriai sužaloti, pažeisdamas jį ieškančio medžiotojo kojų kraujagysles iltimis“, – sako visuomenininkas ir žurnalistas A. Bačiulis.
Naktinio matymo įrenginiai gali būti pritaikyti ir krašto gynybai
Projekto leisti naktinio matymo įrenginius naudoti medžioklėje iniciatoriai atkreipia dėmesį ir į krašto apsaugą. Vienas siūlymo iniciatorių konservatorius Arvydas Pocius teigia, kad naktinius taikiklius įsigiję medžiotojai, esant reikalui, galėtų prisidėti prie šalies gynybos užtikrinimo.
Iš tiesų, pernai Seimas pakeitė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir naktinius taikiklius išbraukė iš A kategorijos ginklų, kurie civilinėje apyvartoje yra draudžiami. Tuomet ši pataisa motyvuota pasirengimu ginti kraštą, netikėtai užpuolus priešui[4].
Vis dėlto, kaip pabrėžia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, jau dabar įstatymas civiliams asmenims leidžia įsigyti naktinių taikiklių, jie yra draudžiami tik medžioklėje. Tai reiškia, kad esant grėsmei, civiliai naktinius taikiklius galėtų panaudoti, net ir nepriėmus įstatymo pataisos, leidžiančios įrenginius naudoti medžioklės metu.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neseniai pareiškė, kad siekis naktinius taikiklius naudoti medžioklėje nėra susijęs su krašto gynyba.
„Suprantu medžiotojų interesą, tačiau mojuoti krašto apsaugos vėliava čia ne visai ta vieta“, – teigė jis.
Įstatymo priėmimas reikš žalią šviesą brakonieriams?
Vis dėlto, kalbos dėl naktinio matymo taikiklių įteisinimo privertė pasisakyti ir kitaip mastančius. Dalis gamtininkų, gyvūnų gerovės aktyvistų ir politikų kritikuoja šį siekį, prieš jį pasisakė ir buvęs prezidentas Valdas Adamkus, ir premjerė I. Šimonytė, o Seimo Teisės departamento specialistų pateiktoje išvadoje sakoma, kad norint leisti naktinius taikiklius naudoti medžioklėje reikia keisti Laukinės gyvūnijos bei Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymus.
Kaip teigia Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė, yra daugybė priežasčių, kodėl naktiniai taikikliai neturėtų būti įteisinti.
„Šių prietaisų naudojimas sudaro prielaidas brakonieriavimui, nes nėra patikimų būdų kontroliuoti, ar gyvūnas sumedžiotas su naktiniu taikikliu, ar be jo. Be to, nakties metas yra vienintelis, kai gyvūnas turi progą pailsėti nuo medžiotojo. Nekelkime grėsmės gyvai būtybei kiaurą parą“, – sako ji.
Seimo narys socialdemokratas L. Jonauskas teigia, jog yra nusivylęs tuo, kaip kai kurie Seimo nariai, ypač dirbantys Aplinkos apsaugos komitete, žiūri į aplinkosaugą, mat sprendimai yra priimami ne gyvosios gamtos, žmonių interesų, o medžiotojų ir ginklų pramonės labui.
„Tai, kad dauguma komiteto narių uždegė šviesą įstatymo pataisai, siūlančiai medžioti su naktiniais taikikliais, yra didelė gėda. Jau ir žiniasklaida trimituoja, kad Seime susikūrusi medžiotojų frakcija, priiminėjanti vienai interesų grupei naudingus įstatymus. Nebeturiu motyvacijos dirbti tokiame Aplinkos apsaugos komitete, kuriame žodžiai „aplinkos apsauga“ kai kurių asmenų dėka yra tapę tik butaforiniais“, – pažymi L. Jonauskas.
Žemės ūkio viceministras, pats medžiotojas-profesionalas Donatas Dudutis sako, kad šio įstatymo įteisinimas gali prisidėti skatinant masinę naktinę medžioklę, o tai turės įtakos ne tik išmedžiojamų gyvūnų skaičiams, bet ir jų gyvenimui, dauginimuisi.
„Įteisinus naktinius taikiklius ir plūstelėjus šių naujų jiems „žaisliukų“ naudojimą bandančių medžiotojų masei į pamiškes, naktimis kontroliuoti, kas ten jų tarpe legalus medžiotojas, o kas brakonierius, bus „mission impossible“, – sako viceministras.
Prieš įstatymą antradienį prie protestavo ir Seimo Lietuvos žaliųjų partija, kuri surengė piketą. Šios iniciatyvos šalininkai tikino, kad naktinius taikiklius leisti naudoti medžiotojams yra pavojinga dėl jų veiklos kontrolės trūkumo.
