Verslo liudijimų turėtojai pajus pokyčius
Mokesčių reformoje atsiranda aiškesni ribojimai tiems, kurie verčiasi su verslo liudijimais. Iki šiol fiksuotą pajamų mokestį galėjo mokėti ir iki 40 tūkst. eurų per metus uždirbantieji, tačiau dabar siūloma ribą mažinti iki 20 tūkst. eurų.
Gintarė Skaistė siūlymą grindė tuo, kad „apmokestinimas turėtų labiau priklausyti nuo pajamų lygio, o ne nuo veiklos rūšies“.[1]
Toks pakeitimas paliestų apie penktadalį visų šiuo metu veikiančių verslo liudijimų turėtojų. Komitetas pasiūlymui pritarė, tačiau Seimas atmetė idėją verslo liudijimus išduoti tik ne trumpesniam kaip 30 dienų laikotarpiui – galimybė juos įsigyti ir vienai dienai lieka.
Finansų ministras R. Šadžius įspėjo:
„Ministerija būtų linkusi pritarti iš teorinių sumetimų, bet praktiškai matome, kad šitokie sprendimai gali sukelti tam tikrų socialinių įtampų su labai smulkaus verslo organizacijomis ir savivaldybėse.“
GPM reforma: progresiniai tarifai su aiškia viršutine riba
Viena svarbiausių mokesčių reformos dalių – nauja gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistema, kuri palies tiek samdomus darbuotojus, tiek individualią veiklą vykdančius asmenis. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas patvirtino trijų pakopų progresinių tarifų struktūrą:
- 20 proc. metinėms pajamoms iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), t. y. iki maždaug 83 tūkst. eurų per metus
- 25 proc. pajamoms nuo 36 iki 60 VDU (apie 83–138 tūkst. eurų)
- 32 proc. pajamoms virš 60 VDU (daugiau kaip 138 tūkst. eurų per metus)
Šie tarifai būtų taikomi bendrai visų rūšių metinei pajamų sumai (išskyrus dividendus, tam tikras išmokas ir kitas įstatyme numatytas išimtis).
Komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas siūlė grąžinti ir ketvirtą – 36 proc. tarifą itin didelėms pajamoms (viršijančioms 120 VDU, t. y. virš 275 tūkst. eurų per metus). Visgi komitetas šiam siūlymui nepritarė: balsai pasiskirstė po lygiai už ir prieš, o keli nariai susilaikė.[2]
Reforma taip pat įtvirtino, kad:
- nebus taikomas progresinis GPM investicinėms sąskaitoms – pelnas jose apmokestinamas 15 proc. tarifu tik tada, kai pinigai išimami;
- ilgesnio laikymo akcijoms (daugiau kaip 5 metus) pardavus jų pelnas nebus apmokestinamas GPM (anksčiau planuota 10 metų riba);
- individualios veiklos vykdytojai, uždirbantys iki 35 tūkst. eurų per metus, liks su dabartiniu efektyviu 5–15 proc. mokesčiu.
Pasak jo rengėjų, šis modelis leidžia labiau apmokestinti realias aukštas pajamas ir kartu išlaikyti sąlygas smulkiam ar savarankiškam verslui.
Draudimo ir pelno mokesčių pokyčiai
Seimo BFK pritarė Saugumo įnašo įstatymui, kuriuo ne gyvybės draudimo įmokoms nuo 2026 m. būtų taikomas 10 proc. mokestis. Vienintelė išimtis – privalomasis transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas. Taip pat priimtas siūlymas netaikyti šio mokesčio žemės ūkio draudimui, kuris apima pasėlius, gyvulius ir techniką.
Kartu nuspręsta padidinti:
- standartinį pelno mokestį nuo 16 iki 17 proc.
- lengvatinį pelno mokestį – nuo 6 iki 7 proc.
Nepaisant kai kurių Seimo narių pasipriešinimo, dauguma parlamentarų palaikė šiuos sprendimus, nes tikimasi reikšmingo biudžeto papildymo jau nuo 2026 metų.
Cukraus mokestis ir PVM lengvatų peržiūra
Įvedamas naujas akcizas saldintiems gėrimams, jei jų 100 ml viršija 2,5 g cukraus. Priklausomai nuo cukraus kiekio, taikomi du tarifai – 7,4 Eur/hl ir 21 Eur/hl. Idėjos įvesti dar vieną tarifo pakopą ar atleisti nuo mokesčio tautinio paveldo produktus atmestos.
Citata iš R. Šadžiaus posėdyje:
„Tas dokumentas (įrodantis, kad produktas turi tautinio paveldo sertifikatą) neturėtų būti indulgencija atleidžianti nuo mokesčių.“
Tuo pačiu keičiasi ir PVM lengvatų struktūra: šildymui, karštam vandeniui ir malkoms taikomas 21 proc. tarifas (vietoje 9 proc.), o PVM knygoms mažinamas iki 5 proc. Likusios lengvatos – kultūros renginiams, apgyvendinimui ir transportui – kyla iki 12 proc.
