Seime – sprendimas dėl parlamentaro P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo
Ketvirtadienį Lietuvos Respublikos Seimas sprendžia, ar prokurorei leisti atlikti tyrimą dėl parlamentaro Petro Gražulio[1].
Tam, kad Seimas panaikintų parlamentaro teisinę neliečiamybę, nutarimo projektą turi palaikyti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.
Seimo nariai šiuo klausimu šiandien balsavo taip: „už“– 83 „prieš“ –0, susilaikė –0. Nutarimas priimtas.
Naikinti žinomo šalies politiko ir ilgamečio Seimo nario teisinį imunitetą prašė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Prokuratūra prašė Seimo panaikinti minėti parlamentaro neliečiamybę, siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl tyčiojimosi ir niekinimo, nukreipto į LGBT bendruomenę.
„Ir su avimis, ir lavonais, su vaikais, su vyrais. Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas. (…) Jūs esate išsigimęs. Dievas sukūrė vyrą ir moterį“, – vienu atveju kreipdamasis į LGBT atstovus kalbėjo parlamentaras P. Gražulis.
Šie pasisakymai užfiksuoti praėjusių metų gegužę. Būtent tada Seimas svarstė įstatymų projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius. Netrukus po P. Gražulio pasisakymų buvo pradėtas iteisminis tyrimas.
Seimo narys P. Gražulis yra žinomas dėl savo kritiškos pozicijos homoseksualių asmenų ir jų teisių klausimu. Dar rudens pradžioje jis ir visuomenės veikėjas Antanas Kandrotas-Celofanas nutraukė LGBT akciją, pats P. Gražulis dažnai aštriai kritikuoja šalyje plintančią genderizmo politiką, siūlė, kad Lietuvos švietimo ir ugdymo įstaigose neliktų lytinio švietimo.
Savo nuomonę gindamas P. Gražulis cituoja Šventąjį Raštą
Seimo narys P. Gražulis šiandienos Seimo posėdžio metu parodė vaizdo įrašą, paruoštą iš Šventojo Rašto citatų. Politiko teigimu, tekste net 118 kartų minimi homoseksualiniai nusikaltimai, o jie yra smerkiami, nėra teisinami.
„Nesigulk su vyru, kaip su moterimi, nes tai pasibjaurėjimas“, „Nesusitepkite minėtais būdais, nes taip susitepė tautos“, „Aš užtrauksiu jų nusikaltimus ant jų ir kraštas išvems savo gyventojus“, „Jeigu vyras sugultų su vyriškiu, kaip su moterimi, jiedu abu nusikalto bjauriu iškrypimu, jie užsitraukia kraujo kaltę“. Tokias citatas buvo galima išgirsti parlamentaro pristatytame vaizdo įraše su Šventojo Rašto citatomis.
„Aš vartojau daug švelnesnius žodžius kalbėdamas su jaunuoliais ir gindamas krikščioniškas vertybes“, – sakė politikas.
P. Gražulis prabilo ir apie dvigubus prokuratūros standartus, kai teisėsauga ar etikos sargai nemato problemos vienu atveju, tačiau kitu – asmenys yra viešai linčuojami.
Politikas priminė, kad komikas Olegas Šurajevas Seimo narius išvadino bjauriausiais žodžiais, iškeikė, bet gavo minimalią baudą. Arūnas Valinskas ragino šaudyti „tokius kaip Valdemaras Tomaševskis“, tačiau neapykantos kurstymo čia neįžvelgta.
Algis Ramanauskas-Greitai savo laidoje „Šeimų maršo“ dalyvius išvadino „kaimo pyderastais“ ir „kaimo šūdais“, bet gavo tik 12 eurų baudą. Aušra Maldeikienė „Šeimų maršo“ dalyvius ir rėmėjus išvadino „vagimis, šušeromis, melagiais, korumpuotais bei gašliais“. Ieškinys atmestas.
Aušrinė Armonaitė pavartojo žodžius „šūdo gabalas“, kai komentavo Audrio Šimo balsavimo būdą. Etikos sargai politikę išteisino. Gediminas Vaitkevičius prie Sauliaus Skvernelio namų paliko užrašą „vagies namas“. Paskelbta, kad jo veiksmai nėra pavojingi. Prisiminta ir daugiau panašių, prieštaringų situacijų vertinimo atvejų.
P. Gražulis sako, kad gina krikščioniškas vertybes
Dar praėjusį ketvirtadienį Seimas pradėjo svarstyti Generalinės prokuratūros prašymą panaikinti P. Gražulio teisinę neliečiamybę.
Tuomet parlamentaras kalbėdamas iš Seimo tribūnos, teigė, jog yra kaltinamas už LGBT atstovams išsakytą „krikščionišką“ poziciją.
„Aš esu kaltinamas, kad išsakiau savo krikščionišką poziciją, kad homoseksualizmas yra iškrypimas. Aš rėmiausi evangelija, Senuoju ir Naujuoju Testamentu“, – kalbėjo politikas.
P. Gražulis savo pasisakymo metu citavo evangeliją pagal Matą, Senojo Testamento kunigų knygą. Kreipdamasis į valdančiuosius jis sakė, kad konservatoriai ir liberalai „jaunimą veda į pražūtį“.
„Valdantieji krikščionys demokratai, kartu su liberalais ar liberalkoncervatoriai nukryžiavo krikščionybę ir patį Kristų. (…) Jie propaguoja genderizmą, homoseksualizmą, kitus seksualinius iškrypimus, kas daro milžinišką žalą jaunimui“, – sakė P. Gražulis.
Dar anksčiau parlamentaras teigė, kad neketina atsiprašyti LGBT bendruomenės narių dėl įžeidžių pasisakymų jų atžvilgiu.
Politiko nuomone, jis pasielgė pilietiškai ir teisingai, o gyvendamas laisvoje šalyje turi turėti teisę laisvai reikšti savo nuomonę.
P. Gražulis taip pat pabrėžė, kad LGBT bendruomenės nariai patys išprovokavo priešišką jo reakciją[2].
„Nebūtų kalbinę, būčiau praėjęs pro šoną. Dievas sukūrė vyrą ir moterį. Normalūs santykiai yra tarp vyro ir moters. O visi kiti – su gyvuliais, su lavonais, su medžiais, su vaikais – yra iškrypimai“, – tikino P. Gražulis.
P. Gražulis įeis į Seimo istoriją? Jam inicijuota ne viena apkalta
Klausimas dėl P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo šios kadencijos Seime kyla tikrai nebe pirmąjį kartą.
Dar 2020 m. Seimas panaikino politiko teisinį imunitetą ir leido patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn bendrovės „Judex“ istorijoje.
2022 m. birželį Apeliacinis teismas atmetė P. Gražulio skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuriuo politikas pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. UAB „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą Lietuvoje ir Rusijoje, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis.
Praėjusią savaitę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) galutiniu sprendimu paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už piktnaudžiavimą nuteistam Seimo nariui.
„Išrinktas Seimo nariu asmuo nėra laisvas veikti savo asmeniniais interesais, to neleidžia laisvo Seimo nario mandato principas“, – nustatė teismas.
P. Gražulis sakė, kad šis sprendimas yra politinis susidorojimas su juo. Pagal Seimo statutą, LAT nuosprendis gali tapti pagrindu pradėti apkaltą parlamentarui[3].
Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma sako, kad pirmiausia Seime reikia priimti nutarimą dėl apkaltos proceso pradėjimo ir apkaltos datos paskyrimo. Greičiausiai, tai bus gruodžio mėnesį.
Skelbiama, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas jau parengė raštą dėl apkaltos P. Gražuliui vykdymo ir apkaltos taikymo[4].
Parlamente P. Gražuliui inicijuota ir dar viena apkalta jau kitu klausimu. Yra įtariama, kad jis galėjo balsuoti už kitą Seimo narį, „socdemą“ Liną Jonauską, taip pažeisdamas Konstituciją ir sulaužydamas Seimo nario priesaiką. Šiuo metu šiuo klausimu laukiama Konstitucinio Teismo išvados.
Jeigu Seimas vienu atvejų panaikintų P. Gražulio mandatą, kitas apkaltos procesas nebūtų tęsiamas. Panaikinus P. Gražulio mandatą už nusikaltimą, kuriuo nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, parlamentaras galėtų būti ir toliau renkamas Seimo nariu.
