Laiko persukimas iš vasaros į žiemos laiką įvyks jau šį savaitgalį
Tradicinis laiko sukimas Lietuvoje įvyksta paskutinį spalio savaitgalį, tad jau šį savaitgalį vyks perėjimas nuo vasaros laiko prie žiemos. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžiai bus atsukti viena valanda atgal. O tai reiškia, kad žmonės galės pasimėgauti papildoma valanda miego.
Vasaros laikas prieš daug metų buvo įvestas tam, kad geriau išnaudotume natūralią šviesą, kai ilgesnės dienos sutampa su žmonių aktyviausiu darbo ir įvairios veiklos laikotarpiu. Tai leido sumažinti energijos sąnaudas apšvietimui ir skatino didesnį produktyvumą. Tačiau perėjimas prie žiemos laiko, kuris dar vadinamas standartiniu laiku, grąžina laiką į tikslų, suderintą su Saulės padėtimi danguje[1].
Nors Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos šalių laikas vis dar persukamas dukart per metus, vis dažniau pasigirsta diskusijų apie šios praktikos atsisakymą. Abejonių kelia laiko persukimo poveikis sveikatai bei ekonomikai. Europos Sąjungoje jau ne kartą buvo siūlyta panaikinti laikrodžių persukimą, tačiau galutinio sprendimo kol kas nepriimta. Tad šiuo metu daugelis šalių vis dar laukia bendro sprendimo, kaip toliau elgtis su sezoniniais laiko pokyčiais[2].
Laiko persukimas daro žalą žmonių sveikatai
Laiko sukimas, nors istoriškai buvo pateisinamas energijos taupymo ir natūralios šviesos išnaudojimo argumentais, šiuo metu sukelia daugybę problemų, kurios tiesiogiai veikia sveikatą, darbo produktyvumą ir ekonomiką. Štai kelios pagrindinės problemos, kylančios dėl laiko persukimo:
- Miego sutrikimai ir nuovargis, atsirandantys dėl laiko keitimo, tiesiogiai veikia mūsų cirkadinį ritmą, kuris yra atsakingas už miego ir pabudimo ciklus. Persukus laiką sutrinka žmogaus biologinis laikrodis, o tai sukelia miego trūkumą ir bendrą disbalansą. Tai gali išprovokuoti nuovargį, sunkesnį užmigimą, o pabudus žmonės nesijaučia pilnai pailsėję. Tokie simptomai dažnai primena vadinamąjį „jet lag“ – būklę, kai organizmas nesuderinamas su nauju laiku po ilgo skrydžio.
Dėl šio disbalanso padidėja streso lygis, gali sutrikti kraujospūdis, o kai kuriems žmonėms šios problemos gali išprovokuoti širdies priepuolį ar insultą. Tyrimai rodo, kad laiko keitimas pavasarį, kai prarandama valanda miego, gali padidinti širdies priepuolių skaičių pirmosiomis dienomis po persukimo[3]. - Didesnė eismo įvykių rizika po laikrodžio persukimo yra viena iš svarbiausių saugumo problemų. Tiesa, ši problema būdinga pavasariui, kai laikas persukamas viena valanda į priekį, vairuotojai dažnai kenčia nuo miego trūkumo, kuris lemia sumažėjusią koncentraciją ir budrumą kelyje. Dėl šios priežasties eismo įvykių skaičius smarkiai išauga. Tyrimai rodo, kad mirtinų avarijų skaičius gali padidėti net iki 6% pirmosiomis dienomis po laikrodžio persukimo.
- Psichinės sveikatos pablogėjimas po laikrodžio persukimo, ypač rudenį, yra susijęs su sezoniniu afektiniu sutrikimu (SAD) bei kitais depresijos simptomais. Tyrimai rodo, kad sumažėjęs saulės šviesos kiekis ir sutrikęs cirkadinis ritmas gali neigiamai paveikti žmogaus nuotaiką. Dėl to dažniau pasireiškia nuotaikos svyravimai, energijos stoka ir padidėjęs nerimas. Be to, tyrimai rodo, kad po laiko persukimo rudens sezono metu gali padidėti depresijos atvejų, o kai kuriais atvejais net savižudybių skaičius[4]. Šios problemos dažnai susijusios su mažesniu vitamino D kiekiu, nes dėl ilgesnių tamsių valandų žmonės gauna mažiau natūralios šviesos, kas gali dar labiau paaštrinti simptomus.
- Ekonominiai nuostoliai, susiję su laiko persukimu, tampa vis akivaizdesni, nes pradinė priežastis – energijos taupymas – šiandien yra minimaliai veiksminga. Nors laiko persukimas buvo įvestas tam, kad sumažintų energijos sąnaudas, technologijų pažanga (efektyvesni apšvietimo ir šildymo sprendimai) reikšmingai sumažino šio taupymo poveikį.
Be to, ekonominiai nuostoliai kyla dėl padidėjusių sveikatos priežiūros išlaidų, susijusių su miego sutrikimais ir sveikatos problemomis po laiko persukimo. Padidėjęs eismo įvykių skaičius taip pat reikalauja daugiau išteklių, nes atsiranda papildomos išlaidos medicininei priežiūrai ir infrastruktūros atstatymui
Tad visos šios problemos verčia abejoti laiko persukimo tikslingumu.
Ukraina atsisakė laikro persukimo
O kol ES šalys vis dar diskutuoja dėl galimo laiko persukimo atsisakymo, Ukraina jau priėmė tvirtą sprendimą šiuo klausimu. 2024 m. liepos 16 d. Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą, kuris nuo 2025 m. visiškai panaikina laikrodžių persukimą[5].
Paskutinį kartą laikrodžiai bus persukti atgal į žiemos laiką šių metų spalio 27 dieną. O po to Ukraina nuolat laikysis standartinio Rytų Europos laiko (EET).
Šis žingsnis buvo grindžiamas sveikatos ir saugumo sumetimais. Parlamentas siekė apsaugoti šalies gyventojų sveikatą nuo jau aukščiau paminėtų neigiamų laiko keitimo padarinių.
„Pasukus valandinę rodyklę, piliečiai jaučiasi blogiau, sumažėja jų darbingumas, pastebimas žymus lėtinių ligų pablogėjimas“, – teigiama įstatymo aiškinamajame rašte.
Be to, sprendimas buvo susietas su nacionalinio saugumo stiprinimu, nes nuolatinis laikas padeda sukurti stabilesnę ir nuspėjamą aplinką įvairiose srityse, nuo transporto ir energetikos iki saugumo sektoriaus.
Laikas taip pat nepersukamas Islandijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Armėnijoje, Azerbaižane, Sakartvele, Turkijoje ir daug kitų šalių.
