- JAV leido Ukrainai panaudoti tolimojo nuotolio raketas prieš Rusiją
- Į opoziciją nustumtų konservatorių palaikytojai būrėsi į piketus prieš R. Žemaitaičio atėjimą į valdžią
- Kaltinimai dėl „Teltonikos“ skandalo skrieja opozicijai – A. Armonaitė nieko nežino, nieko negirdėjo
- Aiškėja naujosios Vyriausybės sudėtis: į krašto apsaugos ministres – „Matuko reformos“ iniciatorė D. Šakalienė?
- Pinigų Lietuvoje yra – tik žinoma, ne viskam ir ne visiems
JAV leido Ukrainai panaudoti tolimojo nuotolio raketas prieš Rusiją
Savaitė kaip niekad įtempta – minint tūkstantąją karo Ukrainoje dieną ir fronto linijoje ir toliau nepasiekiant jokių reikšmingų rezultatų, į priešpriešą išbėgo savo kadenciją jau baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas, davęs leidimą Ukrainai panaudoti tolimojo nuotolio raketas, atakuojant rusų karinius objektus. O štai dabar Vakarai sunkiai gaudo orą, svarstydami įvairiausius netolimos ateities scenarijus.
Nujausdamas į valdžią ateinančio respublikono Donaldo Trumpo poziciją tolimesnio karo Ukrainoje klausimu, J. Bidenas sukruto pasinaudoti paskutinėmis galimybėmis pasauliniu mastu paeskaluoti konfliktą tarp Rusijos ir Vakarų. Šiam leidus panaudoti ATACMS raketas, netrukus buvo sulaukta ir atsako iš Kremliaus.
Trečiadienį Rusijos prezidentas V. Putinas patvirtino atnaujintus valstybės politikos pagrindus branduolinio atgrasymo srityje ir išplėtė šalies galimybes panaudoti branduolinį ginklą. Nuo šiol tokį ginklą šalis galėsianti panaudoti ir prieš jo neturinčią valstybę, jeigu ją remia branduolinė valstybė.
Tiesa, žiniasklaida jau paskelbė, kad JAV suteikus šį leidimą smogti Rusijai ATACMS raketomis, Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau surengusios ir pirmąją ataką, kurios metu į Brianską buvo paleistos 6 raketos.
Visgi, įdomiau ne pats veiksmas, bet tai, kaip į jį sureagavo kai kurios valstybės – štai JAV ambasada Lietuvoje netruko pranešti, kad nuo gruodžio 2-osios žaliųjų kortų išdavimo paslaugos nebeteiks, kartu tuo pačiu keliu pasuko ir Latvija bei Estija. Taigi, visiems Baltijos šalių piliečiams teks šiuo tikslu vykti į Stokholmą.
O štai švedai ir suomiai jau rengiami karui, mat Švedija ir Suomija atnaujino karinės parengties informaciją, skirtą gyventojams.
Lietuviai pradėjo svarstyti – ar tai ženklas, kad reikia pradėti krautis lagaminus ir vykti pas jau persikėlusius tautiečius į atokias Graikijos salas bei saulėtąją Ispaniją?
Į opoziciją nustumtų konservatorių palaikytojai būrėsi į piketus prieš R. Žemaitaičio atėjimą į valdžią
Lazda turi du galus – taip galima pavadinti visą rinkiminės (ne)tolerancijos mėsmalę, trunkančią jau daugiau nei keturis metus. Štai 2020-2024 m. kadencijos metu piliečiams reiškus stiprų pasipiktinimą į valdžią atėjusių konservatorių arogantiškumui, o šiems, žinoma beširdiškai atsakius, kad jeigu kas nepatinka, teks palaukti naujų rinkimų, dabar tą patį išgyvena buvusios valdančiosios daugumos rėmėjai ir palaikytojai.
Štai sužinoję, kad susitarimą dėl naujos valdančiosios koalicijos sudarė trys partijos: socialdemokratai, S. Skvernelio Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir R. Žemaitaičio „aušriečiai“, konservatorių ir liberalų rinkėjai tiesiog pablūdo.
Iš pradžių, prieš kelias savaites, nepasitenkinę Tautos išrinktųjų sprendimu bendradarbiauti su R. Žemaitaičiu, entuziastai sugalvojo surengti piketą, skambiu pavadinimu „Dešimt tylos minučių“. Deja, pirmojo mitingo metu, mitinguotojai nesulaukę dėmesio iš naujųjų valdančiųjų, nusprendė burtis į antrą.
Penktadienį įvykus antrajam piketui prie seimo, R. Žemaitaitis jame nepasirodė, o G. Paluckas, nors ir atsiprašė protestuotojų, keisti koalicijos sudėties pareiškė nežadantis[1].
Įdomu, ar dabar prieš valdžią protestuojančios asmenų grupės taip pat bus vadinamos antivalstybinėmis jėgomis ir vatnikais?
Kaltinimai dėl „Teltonikos“ skandalo skrieja opozicijai – A. Armonaitė nieko nežino, nieko negirdėjo
Po to, kai Lietuvoje kilo didžiulio mąsto skandalas dėl „Teltonikos“ planuoto Lietuvoje statyti aukštųjų technologijų parko bei milijardinių investicijų ir galiausiai staigaus projekto sustabdymo, apie tai, žinoma, pasireiškė ir nubėgančios Vyriausybės narė – ekonomikos ir inovacijų vis dar ministrė Aušrinė Armonaitė.
Paskutines minutes politikoje skaičiuojanti A. Armonaitė tvirtino, kad šios žinios esą jai sukėlė šoką, o jos vadovaujama ministerija esą dariusi viską, kad projektas pavyktų.
Visgi, kalčiausia, pasak A. Armonaitės, yra opozicija, kai pernai metais buvo pradėti viešai kelti klausimai dėl Taivano investicijų Lietuvoje, o būtent „Teltonika“ esą turėjusi susitarimą dėl puslaidininkių technologijos perdavimo su Taivano agentūra ITRI.
Aiškėja naujosios Vyriausybės sudėtis: į krašto apsaugos ministres – „Matuko reformos“ iniciatorė D. Šakalienė?
Naujuoju premjeru paskyrus socialdemokratą Gintautą Palucką, šis ketvirtadienį jau atskleidė ir kai kurias kandidatų į ministrus pavardes.
Pavyzdžiui, į užsienio reikalų ministrus teikia prezidento patarėjo Kęstučio Budrio kandidatūrą, į krašto apsaugos – Seimo narę Dovilę Šakalienę, į švietimo – parlamentarę Ramintą Popovienę, vidaus reikalų – Alytaus m. merą Nerijų Cesiulį (beje, kiek vėliau M. Cesiulis pareiškė šių pareigų atsisakantis).
Susisiekimo ministru teikiamas Seimo narys Eugenijus Sabutis, socialinės apsaugos – parlamento narė Inga Ruginienė.
Naujuoju finansų ministru tapti siūlomas jau šias pareigas ėjęs Rimantas Šadžius, o Kultūros ministerijos vadovu - taipogi jau šioje kėdėje sėdėjęs Šarūnas Birutis.
Į ekonomikos ir inovacijų ministrus siūlomas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas, į energetikos ministrus – jau šias pareigas 2016-2020 m. ėjęs Žygimantas Vaičiūnas.
Remigijaus Žemaitaičio įkurtai „Nemuno aušrai“ taip pat priklauso deleguoti du savo ministrus – į Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijas, tačiau kol kas šios pavardės neatskleidžiamos.
Visgi, didžiausio visuomenės nepasitenkinimo sulaukusi D. Šakalienės pavardė – tai kaipgi politikė, ką tik padėjusi Vaikų teisėms atiminėti vaikus iš Lietuvos šeimų be svarių priežasčių, sės prie gynybinio šalies vairo ir dar tokiu neramiu metu?
Pinigų Lietuvoje yra – tik žinoma, ne viskam ir ne visiems
O štai net ir gaudamas sunkiai protu paaiškinamas sumas iš valstybės biudžeto nacionalinis transliuotojas LRT skundžiasi, kad Europoje esą šiuo metu vyrauja tendencijos, pagal kurias finansavimas visuomeninei žiniasklaidai menksta.
Tiesa, LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė nors ir pasiskundė, dabar gali prisėsti. Nes valstybės skiriami asignavimai transliuotojui ne tik, kad nemažėja, bet kasmet ir auga, o jau už kelių metų priartės prie 100 tūkst. mln. eurų ribos.
Nepaisant grandiozinių sumų, skiriamų LRT, Lietuva mėgsta paišlaidauti ir pramogų srityje. Tiesa, pramogauja tik tokių projektų sumanytojai, o štai vilniečiams, niekaip nesulaukiantiems savo Nacionalinio stadiono, belieka tik traukiniu dardėti iki Kauno.
Tačiau gelbėti į gėdingą situaciją papuolusių sostinės gyventojų šįkart atskuba kiti verslininkai – štai, kai kam pavyko sumanyti geresnį projektą – kol laukiame Nacionalinio stadiono, reikia Vilniui Nacionalinės koncertų salės. O kad per pigu nepasirodytų ir projektas turėtų didesnę tikimybę išvysti dienos šviesą, paskelbta ir solidi jo kaina – 102 mln. eurų.
Pavyzdžiui, Nacionalinėje koncertų salėje esą galėtų skambėti muzika. Kaip savo pareigas baigiantis eiti Kultūros ministras Simonas Kairys tvirtina, salė būtų pritaikyta ir klasikinei, ir moderniai muzikai.
Tiesa, statybų darbai jau pradėti ir čia jau niekam neįdomu, pritarsite jūs tam, ar ne.
