A. Armonaitė pasisakė apie „Teltonikos“ situaciją: kaltina buvusią opoziciją

A. Armonaitė prabilo apie skandalingą „Teltonikos“ istoriją

Pareigas eiti baigianti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasisakė apie plačiai nuskambėjusią „Teltonika“ istoriją. Politikės teigimu, jos vadovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) darė viską, kad projektas pavyktų.

Jos teigimu, netikėtos naujienos ją pasiekė penktadienį, grįžtantančią iš komandiruotės^[1]. Nors iš pradžių ji ketino nerašyti detalių, nes išeina iš politikos ir neturi jokių politinių išskaičiavimų, matydama kritiką, skriejančią į jos vadovautos ministerijos daržą, ji atskleidė daugiau detalių.

Politikė aiškina, kad visi stambūs gamybiniai projektai yra klampūs, tačiau aukštu valstybės lygiu ta klampi biurokratija yra įveikiama, tad ją pritrenkė penktadienio naujienos.

„Per visą kadenciją mes suskaičiuojame arti šimto susitikimų Teltonikos projektų klausimais. Mes tikėjome Teltonikos ambicijomis ir planais ir traktavome ją kaip valstybei ypatingai svarbius projektus vystančią įmonę. Arvydas Paukštys ne kartą viešuose renginiuose ir susitikimuose pažymėdavo, kad tai yra pirma ministerijos vadovybė, kuri nori konkrečiai padėti. Ir “vienintelė ministrė, kuri realiai padėjo”. Dėl to penktadienio žinia man buvo labai nemaloni staigmena“, – teigia A. Armonaitė.

Dėl situacijos kaltina buvusios opozicijos pagalių kaišiojimą į ratus

Ministrė sako, kad visos kadencijos metu buvo rodytas didelis dėmesys ekonominiam bendradarbiavimui su Taivanu. Esą buvo rodomas dėmesys ir „Teltonikos“ projektams, o tai sukėlė klausimų tuometinei opozicijai.

A. Armonaitė pateikia pavyzdį, kai 2023 sausį buvo viešai keliami klausimai dėl Taivano investicijų Lietuvoje, o „Teltonika“ kartu su Taivano agentūra ITRI turėjo susitarimą dėl puslaidininkių technologijos perdavimo.

„Viename Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje Generalinės prokuratūros prokuroras Martynas Jovaiša patvirtino, jog prokuratūra gavo opozicinių demokratų frakcijos seniūno Luko Savicko (?) kreipimąsi ir jį perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Tai buvo vieša ir aprašyta BNS. EIMIN niekada negavo jokių užklausų iš STT ar prokuratūros šiuo klausimu ir laikome, kad istorija pasibaigė. Tačiau svarbu yra tai, kad dabartinis kandidatas į EIMIN ministrus kėlė klausimus dėl projekto. Dar svarbiau, kad ateinanti nauja valdžia atvirai komunikuoja siekianti perkrauti santykius su Kinija. Tai, žinoma, turės įtakos ir mūsų įdirbiui su Taivanu“, – sako A. Armonaitė.

Vis dėlto, ji pridūrė, kad kaip didelį laimėjimą vertina tai, kad naujieji valdantieji dabar jau viešai įsipareigojo padėti projektui išlikti.

Pati įmonė nepateikė prašymo dėl sutarties keitimo

A. Armonaitė tęsia savo paaiškinimą akcentuodama, kad sutartis buvo pasirašyta 2022 m. ir galioja iki 2042 m., o iki 2027 m. reikia pasiekti rodiklius sutartyje.

Teigiama, kad įmonė kreipėsi į ministeriją elektroniniu paštu neoficaliai dėl sutarties pratęsimo, ministerijos vadovybė ne kartą sakė, kad supranta jautrumą dėl terminų, ministerijoje kilo vidinė diskusija, ar reikia keisti įstatymą, ar yra kitų teisinių būdų.

A. Armonaitės teigimu, ministerijos vadovybė prašė rasti paprasčiausią ir greičiausią teisinį būdą, bet teisininkai laikėsi nuomonės, kad įstatymus reikia keisti, kitaip sutarties pratęsti negalima. Apie tai buvo informuota ir įmonė.

„Svarbu suprasti, kad sutarties rodiklius pasiekti reikia iki 2027 m. Taigi net jeigu reikėtų keisti įstatymą, laiko tam yra. Techniniame susirašinėjime ministerija paprašė įmonės pateikti raštą su argumentais dėl sutarties pakeitimo. Toks oficialus raštas būtų argumentas EIMIN ateityje, kad investuotojas iš anksto informavo apie kliūtis dėl sutarties įgyvendinimo.Įmonės teisininkas informavo, kad greičiausiai tokio rašto neteiks. Raštas nėra gautas“, – teigia politikė.

Ji akcentuoja, kad su įmone buvo palaikomas nuolatinis ryšys tiek politiniu, tiek biurokratiniu lygiu, o jokių indikacijų apie sprendimus stabdyti projektą nebuvo.

Vienas paskutinių pakeitimų, siekiant paspartinti procedūras, buvo 2024 sausio 1 d. įsigalioję pokyčiai, kurių esmė, kad stambaus projekto (turinčio valstybei svarbaus projekto statusą) teritorijų planavimo dokumento rengimo iniciatorius yra EIMIN.

„Įdomu tik tai, kad kai viešumoje išgirdau, kad kažkas mūsų ministerijoje užstrigę stalčiuose, buvau labai nustebinta. Paskutinė institucija, išdavusi mums sąlygas, buvo VILNIAUS VANDENYS, ir tai buvo padaryta lapkričio 14 d. – projekto stabdymo žinios išvakarėse. Šiuo metu visos institucijos EIMIN’ui yra išdavusios planavimo sąlygas, kad galėtų prasidėti teritorijų planavimo rengimo etapas“, – sakė ji.

A. Armonaitė pateikė įvykių chronologiją

A. Armonaitė taip pat pateikė „Teltonikos“ projekto įvykių chronologiją dėl žemės paskirties keitimo. Remiantis pateikta informacija, 2024 m. vasario 28 d. buvo priimtas LRV nutarimas dėl valstybei svarbaus projekto „Teltonika High-Tech Hill technologijų parkas – 2 etapas“ teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios.

Kovo 12 d. organizuotas susitikimas su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir „Teltonikos“ atstovais aptarti Vilniaus miesto bendrojo plano rengimo žingsnius ir eigą, siekiant pakeisti teritorijos paskirtį. Nuo kovo mėnesio buvo konsultuojamasi su Vilniaus m. savivaldybe, Valstybine teritorijų planavimo ir statybų inspekcija dėl teritorijų planavimo sąlygų dokumentų.

Gegužės 27 d. pradėti teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos darbai. Už sistemą atsakinga Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Buvo daug trikdžių dėl TPDRIS sistemos modernizavimo. Projektavimo sąlygos iš institucijų užsakytos 2024 m. liepos 12 d. Sąlygoms išduoti duodama 20 darbo dienų.

Vėliau „Teltonika“ papildomai patikslinusi informaciją paprašė užprašyti sąlygų iš Vilniaus vandenų, „Telia“ ir „Grindos“. Sąlygos užprašytos 2024 rugsėjo 4 d. Vilniaus vandenų išduotos sąlygos nebuvo tinkamos, nes reikėjo, kad „Teltonika“ nurodytų vandens reikiamus kiekius, pajėgumus ar pan. Atsiuntus duomenis 2024 m. spalio 17 d. vėl buvo įkeltas į TPDRIS prašymą Vilniaus vandenims išduoti sąlygas. Vilniaus vandenys sąlygas išdavė lapkričio 14.

Biurokratijos išvengti nepavyksta

A. Armonaitė pažymi, kad stambūs investiciniai projektai yra valstybei reikšmingi investiciniai projektai, nesvarbu, Lietuvos ar užsienio investuotojų.

„Tai teisinis reguliavimas, kuris realiai pradėjo veikti 2021 m. Matydami praktikoje, kaip realiai tai veikia, kelis kartus keitėme įstatymus ir susijusius teisės aktus. Ir už tai du kartus šią kadenciją buvome apdovanoti Investuotojų forumo už geriausius sprendimus verslo aplinkai“, – sako politikė.

Jos teigimu, dėl to Lietuvoje buvo pastatyta arba pradėta statyti 17 naujų gamyklų ir 4000 naujų darbo vietų, o 2/3 jų yra lietuviško kapitalo.

„Kaip rašiau įžangoje, visi stambūs gamybiniai projektai yra klampūs ir su gausybe problemų. Nes tai liečia žemę, nuosavybę, didelę infrastruktūrą ir statybas, daugybę savivaldos ir nacionalinių institucijų. Tačiau jeigu šitie įstatymų pakeitimai nebūtų priimti, tokioms investicijoms, kaip Teltonikos projektas, nebūtų net prielaidų“, – teigia A. Armonaitė.

Ji sako, kad investicinė aplinka stambioms užsienio ir vietos investicijoms yra iš esmės pasikeitusi ir pagerėjusi. Dėl to ji dėkoja visiems, kas darbavosi su šiuo klausimu.

„Nuoširdžiai (be ironijos) linkiu sėkmės kitai valdžiai įveikti likusias kliūtis ir padaryti, kad Lietuvoje būtų geriau. O kam sekėsi labiau – parodys laikas“, – sako ji.

„Teltonika“ vadovas prakalbo apie projekto stabdymą

Primename, kad „Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas Arvydas Paukštys penktadienį pranešė, jog stabdo 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas Liepkalnyje. Verslininkas nurodė, kad šalyje trūksta projektui būtinų elektros pajėgumų, užsitęsė žemės sklypų paskirties keitimas, kilo kitų iššūkių, bendraujant su ministerijomis bei joms atsakingomis institucijomis.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tvirtino, jog kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje, nėra. Savo ruožtu ministerijų vadovai tikino apie „Teltonikos“ projektui kilusias problemas sužinoję tik iš paties A. Paukščio įrašų socialiniame tinkle „LinkedIn“.

Į žinią apie stabdomą projektą netruko sureaguoti ir politikai. Nueinančios Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pranešė, jog pirmadienį susitiks su „Teltonikos“, atsakingų ministerijų ir kitų įmonių vadovais ir spręs, kaip užtikrinti sklandų projekto statybų tęstinumą.

Projekto „gelbėjimo“ žada imtis ir būsimoji Vyriausybė – apie būtinybę užtikrinti technologijų parko statybas prakalbo ir kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas, ir potencialus ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Savo ruožtu Prezidentūra pabrėžė – susiklosčiusi situacija išryškino „nedovanotinas institucijų ir valstybės įmonių tarpusavio bendradarbiavimo spragas“. Šalies vadovo Gitano Nausėdos atstovai teigia, kad renkama informaciją, siekiant nustatyti dėl „Teltonikos“ investicijų sustabdymo atsakingas institucijas ar bendroves.

Į situaciją sureagavus ne tik aukščiausiems šalies politikams, bet ir kitų verslų atstovams, A. Paukštys „nelaidoja vilties“ ir mano, kad bent dalį projektų dar pavyks išgelbėti.