Lietuvoje sparčiai ruošiamasi galimam susirėmimui su priešu
Lietuvoje kaista greičiau, nei galima pamanyti: didžiuosiuose miestuose organizuojamos didžiulės NATO pratybos ir skleidžiama žinia apie tai, kad pas mus treniruosis daugiau kaip 20 tūkst. mūsų ir sąjungininkų karių, o staiga pasirodo informacija ir apie tai, kad gerbiamo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio šeima kažkur susiruošė…
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dar praėjusią savaitę atskleidė įdomių detalių apie G. Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės mėgintą parduoti mokyklų tinklą Vokietijos investuotojams (tačiau nesėkmingai) ir už maždaug 800 tūkst. eurų įsigytą nekilnojamąjį turtą užsienyje. Nejaugi išties ministras žino daugiau, ir tautai derėtų sunerimti?
Dar daugiau nerimo sukėlė 77.lt išskirtinai gauta informacija apie valstybės tarnautojams dabar pateiktus dokumentus dėl mobilizacijos karo atveju. O kartu vyksta ir spartus visuomenės ruošimas – vykstant karinėms pratyboms Vilniuje ir Kaune, laikinai sostinės teritorijoje nakties metu bus įvedama komendanto valanda. Prie to pačio iš VSAT pasigirdo siūlymų pasienyje su Rusija stiprinti Lietuvos sienas, kad tam tikrose vietose jų negalėtų kirsti bet kas. Kartu savo taisykles dėl kontrmobilumo priemonių bei galimybių apginkluoti pasieniečius, savaitės pabaigoje pateikė ir VRM.
Galima tik pamanyti, kad tokių veiksmų imtasi žvelgiant į Suomijos pavyzdį, prie kurios sienų su Rusija, pasirinkus kitą barikados pusę, ėmė plūsti neteisėti migrantai. Dėl šios priežasties dar šią savaitę Suomija kreipėsi į ES, prašydama pagalbos stabdant migrantų antplūdžius.
Seimas nori turėti galią reguliuoti rinkimus
Jau šį ketvirtadienį Seimas pagaliau balsavo dėl VSD pranešėjo laikinosios komisijos pateiktų išvadų, kurioms, balsų dauguma, pritarė. Bent jau komisijos pirmininkas V. Bakas įsitikinęs, kad be Seimo įsikišimo skaidrūs rinkimai negalimi, mat būtent parlamento darbas esą yra juos apsaugoti…
Kiek įdomesnius laikus šiuo metu išgyvena trankiai į politiką atėjusi ir pastaruoju metu šešėlyje gyvenanti ekspremjero Sauliaus Skvernelio Demokratų partija „Vardan Lietuvos“. Dėl nesutampančio požiūrio į politiką, partiją šią savaitę paliko nuo pat pradžių čia buvusi parlamentarė Laima Mogenienė. Tačiau į jos vietą kaipmat panoro ateiti dabartinė Seimo narė Agnė Širinskienė, kuri, dar būdama „valstiečių“ frakcijos nare, iš kolegų patyrė patyčias. Žinoma, Skvernelio demokratai ir dabar nedega noru parlamentarę į savo gretas priimti, nors pati A. Širinskienė atskleidė, kad būtent pati sulaukė kolegų pasiūlymo prisijungti.
Grįžtant prie „žemiškų“ bėdų – savaitės pabaigoje maitinimo sektoriaus atstovai pradėjo protestą prie Vyriausybės reikalaudami grąžinti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą.
O savaitei besibaigiant – šeštadienį Lietuvą pasiekė žinia apie buvusio premjero – Gedimino Kirkilo – iškeliavimą anapilin.
„Rheinmetall“ atėjimas į Lietuvą: vieni sveikina, o kiti bijo taip pritraukti karinį konfliktą
Savaitės pradžioje ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė atėjo su džiugiomis žiniomis – neva, kol Lietuvą kankina įtempta geopolitinė situacija, „nušausime“ du zuikius vienu šūviu – ir padarysime didžiausią kada nors turėtą investiciją, ir šalies viduje turėsime, kas gamina ginklus[1]. Tačiau, pasirodo, ne viskas auksas, kas auksu žiba – ministrei pasigyrus, atsiliepė Baisogalos (kur ir planuojama statyti gamyklą) gyventojai ir patikino, apie jokias statybas nieko nežinoję.
Vis dėlto, nors Vyriausybės ir „Rheinmetall“ atstovai antradienį pasirašė ketinimų protokolą, kol kas premjerė I. Šimonytė nedaugžodžiauja kalbėdama apie šios milžinės ateitį Lietuvoje. Pasak jos, šiuo metu kyla daug iššūkių, kuriems būtina rasti abi puses tenkinančius sprendimus[2].
Gynybos pramonės atstovai neslepia, kad tam, jog 155 mm artilerijos amunicijos gamykla būtų atidaryta Lietuvoje, prireiks ir valstybės investicijų (skaičiuojama apie 250 mln. eurų suma), ir neurbanizuotos teritorijos su gerai išvystyta infrastruktūra bei susisiekimu[3]. Jau dabar kalbama, kad galimai bus įkurta valstybes valdoma įmonė, kad valstybė galėtų į ją investuoti.
Vis dėlto, šia idėja visai nesižavi dalis Baisogalos gyventojų – jie baiminasi, kad priešiškoms jėgoms pradėjus ataką prieš Lietuvą, taikinyje pirmasis atsidurtų būtent šis miestelis, nes jame – ginklų gamykla. Taip pat bijoma ir dėl išaugsiančios oro taršos[4].
Žmonės aktyviai remia socialdemokratus, kurie dirba konservatoriams (arba kartu su jais)
Rinkimų kreivė Lietuvoje išlieka stabili, tačiau tuo pačiu pradeda stebinti visuomenės paklusnumas ir nepasiruošimas pokyčiams (čia labai tiktų posakis, susijęs su šunimi ir kartuvėmis, ir pripratimu). Šiuos keturis metus galima buvo pastebėti nežmonišką žmonių pasipiktinimą dabartinės Vyriausybės komunikacija su visuomene, paslapčia priimamais sprendimais ir apskritai ne pirmos eilės būtinumo darbų darymu. Užtat kalbant apie artėjančius Seimo rinkimus, nepaisant to, kad konservatoriai su „laisviečiais“ išlieka palaikymo „dugne“, žmonės renkasi palaikyti jų dešiniąją ranką – socialdemokratus. Net sunku suabejoti, kad šios politinės jėgos atstovai nesudarys daugumos naujai išrinktame parlamente.
O šitai tik rodo savišvietos stoką, mat dauguma nesupranta (arba nenori suprasti), kad socialdemokratai it jaunas beržas – kur lenksi – ten ir links. Ir visai nesvarbu, kad šie neva priklauso opozicijai, o gal net ir tikėtina, kad sudarę daugumą sprendimus priims laikydami konservatorius savo kišenėje. Taigi, vėl turėsime tuos pačius konservatorius, tik „kitoje rankoje“.
Tą patį rodo ir dar anksčiau įvyksiantys prezidento rinkimai, kuriuose pirmauja gerovės valstybės iniciatorius, dabartinis Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda (beje, jo idėjos labai panašios į socialdemokratų – nesvarbu, kaip, svarbu valdžioje). Nors, kai Lietuvoje buvo keliamas tradicinių vertybių klausimas, mūsų prezidentas pilnai pasisakė už tradicinę šeimą, o dabar, siekdamas prisitraukti dar daugiau rinkėjų, jau neslepia, kad jo prezidentinė programa didžiąja dalimi atitinkanti socialdemokratų požiūriui.
Į priekį besiveržiantis dabartinis šalies vadovas vis toliau už savo nugaros palieka dabartinę premjerę Ingridą Šimonytę, kuri, remiantis kovo mėnesio duomenimis, turi vos 5,8 proc. rinkėjų palaikymą.
O štai kiek įdomesnė tema su švietimo, mokslo ir sporto ministro (-e). Praėjusią savaitę iš pareigų pasitraukus Gintautui Jakštui, Lietuva liko be ministro (laikinai šias pareigas eina Monika Navickienė). Kol kas konkrečių atsakymų dėl naujų kandidatų nepateikia nei premjerė, nei prezidentas, tad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bent jau dabar prognozuoja, kad iki prezidento rinkimų taip ir liksime be švietimo sistemos vadovo ar vadovės… Ir, žinoma, abiturientams artėja brandos egzaminai, tad ką reikės kaltinti eilinį kartą sugriuvus sistemai, lieka neaišku.
Izraelis smogė Iranui, tačiau silpniau nei tikėtasi
Šeštadienį Iranui pradėjus atvirą kontrataką prieš Izraelį ir paleidus šimtus dronų ir raketų, Irano prezidentas E. Raisi antradienį įspėjo Izraelį apie mėginimus smogti dar kartą. Pasak E. Raisi, Izraeliui mėginant vėl pažeisti Irano nacionalinius interesus, atkirtis bus dešimteriopai didesnis.
Dėl šio konflikto jau nerimsta Europos šalys, o tarp jų ir kaimynė Lenkija, kurios vyriausybė antradienį surengė neįprastą posėdį, į kurį nebuvo įleisti žiniasklaidos atstovai. Žinoma tik tiek, kad susitikimo metu buvo aptariami saugumo tarptautiniame lygmenyje klausimai.
Tačiau jau ketvirtadienio naktį buvo sulaukta Izraelio atsako – Iranui buvo suduotas smūgis, nors, kaip skelbiama, jis nebuvo itin stiprus, o raketų atakos taipogi nebuvo fiksuotos.
Prancūzijos policija taipogi sureagavo į gautą pranešimą apie nežinomo asmens buvimą, kuris turi sprogmenį, buvimą, todėl nedelsiant buvo aptvertas Irano konsulatas Paryžiuje.
Rusijos „svoris“ geopolitiniame žemėlapyje ir toliau auga
Prie bendro pasaulinio chaoso jungiasi ir savo charakterį pradėjo rodyti Gagūzija, reikalaujanti Moldovos pripažinti jos autonomiją. Jei prašymas nebus tenkinamas gražiuoju, Gagūzijos vadovė J. Gucul pažadėjo pagalbos kreiptis net į Rusiją, taip aiškiai patvirtindama savo palankumą jai.
Trumpam sugrįžtant prie karo Ukrainoje ir sparčiai silpnėjančią jos kariuomenę, apie kone neįmanomą pergalę jau kalba CŽA. Pasak agentūros vadovo, Ukraina šį karą gali pralaimėti jau šiemet, ir tokiu atveju, tikėtina, Rusija įgytų viršenybę diktuoti politinio susitarimo sąlygas.
