- Į premjero Donaldo Tusko sušauktą karinį posėdį žiniasklaida neįleidžiama
- Lenkai aptaria saugumą tarptautinės situacijos kontekste
- Lenkai sunerimo dėl Izraelio ir Irano konflikto
- Nerimas dėl Irano – Izraelio nesutarimų pasiekė ir kitas Europos šalis
Į premjero Donaldo Tusko sušauktą karinį posėdį žiniasklaida neįleidžiama
Antradienį proeuropietiškas Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad surengs Vyriausybės posėdį. Jis pakvietė Nacionalinio saugumo biuro viršininką, Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininką ir kariuomenės operatyvinį vadą į posėdį, kuriame nebuvo leista dalyvauti žiniasklaidai. Priežastis – auganti įtampa Artimuosiuose Rytuose ir ten pasiliekančių lenkų karių padėtis.
D. Tuskas, antradienį pradėdamas Vyriausybės posėdį, paskelbė, kad pirmoji susitikimo dalis bus „neįprasta“ ir vyks „ribotu režimu“.[1]
„Pirmoje Vyriausybės posėdžio dalyje paprašiau dalyvauti Nacionalinio saugumo biuro vadovą Jaceką Sievierą (Jacek Siewiera), kuris atstovauja ir prezidentui“, – sakė premjeras. Tarp pakviestųjų į neįprastą susitikimą buvo Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Vieslavas Kukula (Wiesław Kukuła) ir ginkluotųjų pajėgų operatyvinis vadas generolas Maciejus Klišas (Maciej Klisz).
Lenkai aptaria saugumą tarptautinės situacijos kontekste
Neįprasto aukštų valdininkų ir pareigūnų susitikimo priežastis – būtinybė aptarti Lenkijos saugumą tarptautinės situacijos kontekste.
„Situacija Artimuosiuose Rytuose tiesiogiai veikia ir mūsų karius, kurie dalyvauja kaip Jungtinių Tautų kontingento Libane ir Irake dalyviai. Tai yra pakankama priežastis gauti išsamią informaciją apie mūsų karių padėtį“ , – sakė premjeras.
Jis pridūrė, kad taip pat bus analizuojamas bendras Lenkijos saugumas augančio konflikto Artimuosiuose Rytuose situacijoje.
„Paprašysiu generolų, ministro J. Sievieros ir krašto apsaugos ministro Valdyslavo Kosiniako-Kamysho (Władysław Kosiniak-Kamysz), užsienio reikalų ministro ir ministro, koordinuojančio slaptąsias tarnybas, kad įvertintų šią situaciją , - sakė vyriausybės vadovas.
Tada jis paprašė žiniasklaidos palikti kambarį.
Kitoje susitikimo dalyje vyriausybė, be kita ko, aptarė Fondų ir regioninės politikos ministerijos parengto Plėtros politikos principų įstatymo pakeitimo projektą. Idėja – pagerinti Nacionalinio rekonstrukcijos plano įgyvendinimą.
Lenkai sunerimo dėl Izraelio ir Irano konflikto
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Iranas į Izraelį paleido apie 300 dronų ir raketų . Izraelio gynybos pajėgų duomenimis, 99 proc. bepiločiai orlaiviai ir raketos buvo perimti padedant sąjungininkų naikintuvams ir Izraelio oro gynybos sistemai. [2]
Irano ginkluotosios pajėgos, Islamo revoliucijos sargų korpusas, patvirtino, kad į Izraelį paleisti bepiločiai orlaiviai ir raketos yra kerštas už balandžio 1 d. bombardavimą Irano konsulate Damaske , per kurį žuvo 16 žmonių, įskaitant aukšto rango Irano generolus.
Jungtinės Valstijos ir Izraelio bei Irano kaimyninės šalys stengiasi deeskaluoti konfliktą. Pasak Izraelio žiniasklaidos, vietos Gynybos ministerija ir kariuomenė mano, kad Tel Avivas turi reaguoti į Teherano išpuolį , tačiau nepakenkiant Vašingtono vadovaujamai koalicijai ir nesukeliant karo regione.
Nerimas dėl Irano – Izraelio nesutarimų pasiekė ir kitas Europos šalis
ES vadovai Briuselyje dalyvauja dviejų dienų viršūnių susitikime, kuriame ketina aptarti Europos Sąjungos ekonomikos ateitį, karą Ukrainoje ir išaugusią įtampą tarp Izraelio ir Irano, informavo „Elta“.
ES privalo „vieningai paraginti visas šalis laikytis visiško santūrumo, paisyti tarptautinę teisę ir susilaikyti nuo veiksmų, galinčių pakurstyti įtampą“, – iki viršūnių susitikimo išplatintame pranešime teigė Europos Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis (Charles Michel).
Renginį, kurio metu buvo planuojama atlikti išsamią strateginę ES ekonomikos konkurencingumo apžvalgą, užtemdė įvykiai Vidurio Rytuose – šeštadienį Iranas pirmą kartą Islamo Respublikos istorijoje tiesiogiai užpuolė Izraelį.
Irano teigimu, dronų ir raketų atakomis buvo siekiama atkeršyti už mėnesio pradžioje Sirijoje nužudytus aukšto rango Irano kariškius.
ES vadovai planuoja aptarti ar – ir kaip – ES galėtų prisidėti prie padėties regione švelninimo.
Tarp kitų diskutuotinų užsienio klausimų yra nestabilumo Vidurio Rytų regione įtaka Libanui ir šalių bloko santykiai su Turkija.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pakviestas kreiptis į susirinkusius ES šalių vadovus vaizdo ryšio priemonėmis. Jis ragina Ukrainos sąjungininkes aprūpinti jo šalį papildomomis oro gynybos sistemomis.
Paskutinę viršūnių susitikimo dieną buvęs Italijos ministras pirmininkas Enrikas Leta (Enrico Letta) pristatys pranešimą apie tai, kokia ateitis laukia vieningos ES rinkos – šalių bloko ekonomikos priežiūros sistemos, užtikrinančios laisvą prekių, pinigų, paslaugų ir žmonių judėjimą visose 27 ES valstybėse narėse.
