Nepripažinta Gagūzija pažadėjo kreiptis pagalbos į visus, įskaitant Rusiją
Jeigu Moldova netinkamai sureaguos į Gagaūzijos autonominės srities siekį paskelbti Nepriklausomybę, regiono valdžia pagalbos kreipsis į visus, įskaitant Rusiją. Tai „RIA Novosti“ pareiškė Gagaūzijos vadovė Jevgenija Gucul.[1]
„Tikiuosi, kad iki šito nebus prieita. Tikiu sveiku šalies valdžios protu. Bet jeigu riba bus peržengta, mes skubiai kreipsimės pagalbos į visas valstybes, įskaitant Rusijos Federaciją“, – patikino ji, atsakydama į atitinkamą klausimą.
Praėjusią savaitę J. Gucul nurodė, kad Gagaūzijos autonominė sritis pradės atsiskyrimo nuo Moldovos procesą, jeigu Kišiniovas nuspręs jungtis su Rumunija. Ji patikino, kad regionas nori likti buvusios tarybinės respublikos dalimi, bet imsis priemonių, jeigu matys, kad siekiama susijungimo su kaimynine šalimi.
Moldovos užsienio reikalų ministras Mihajus Popšojus patvirtino, kad nemaža dalis Rumunijos valdžios atstovų, kaip ir Moldovos politinių partijų nariai, pasisako už abiejų šalių susijungimą.
Dviejų šalių parlamentai pirmą kartą 2022 metais surengė bendrą posėdį. Iki tol ne kartą vyko Vyriausybių susitikimai, buvo kuriamos bendros komisijos ir darbo grupės.
Moldovos prezidentė nekontroliuoja situacijos, merai atsisako susitikti
Trečiadienį pasirodė informacija apie tai, kad Gagaūzijos administraciniame centre, Komrato mieste protestuojantys vietos gyventojai mėgino prasibrauti iki universiteto, kurį planavo aplankyti Moldovos prezidentė Maja Sandu, pastato.
Šalies vadovė turėjo susitikti su regiono miestų merais ir regioninių tarnybų vadovais.
„Kadruose matosi, kaip teisėsauga apsupo teritoriją aplink universitetą. Teigiam, kad M.Sandu netrukus pasirodys. Jos atvykimo laukiantys protestuotojai faktiškai atsidūrė policijos žiede. Skamba šūkiai „Lauk Mają Sandu“, – trečiadienį dieną teigė „Telegram“ kanalas „Gagauzia24.“ [2]
Vėliau kanalas paviešino vaizdo įrašus iš prezidentės ir studentų, kuriems buvo nurodyta neuždavinėti politinių klausimų, susitikimo. Pastarieji tokais draudimais nebuvo patenkinti ir teigė, kad nesijaučia saugūs.
Į susitikimą su M. Sandu atėjo tik trys iš 26 regiono miesto merų.
Protestais šalies vadovę regiono gyventojai pasitiko ir kovo pabaigoje, kai ji į elektros perdavimo linijos Vulkanešty – Kišiniovas atidarymą. Teigiama, kad tuomet prezidentinis kortežas protestuotojus aplenkė neasfaltuotais kaimo keliais. Pati M. Sandu patikino, kad akcijos dalyviams buvo sumokėta, o už viso to stovi kriminalinės grupuotės.
Paties regiono gyventojai neslepia savo noro suartėti su Maskva. 2014 m. vasarį regione vyko referendumas, kuriame sprendėsi užsienio politikos kryptis. 98 proc. jo dalyvių pasisakė už autonomijos integraciją į Muitų sąjungą.
Praėjusiais metais vykusios autonomijos vadovo rinkimus laimėjo J. Gucul. Ją palaikė partija „Šor“, kurią Kišiniovas vėliau pavadino antikonstitucine. M. Sandu iki šiol nepatvirtino J. Gucul Vyriausybės nare, nors to ir reikalauja įstatymai. Po rinkimų Moldovos spaudimas regionui sustiprėjo.
Vasario pabaigoje J. Gucul lankėsi Rusijoje, kur susitiko su įvairiais valdininkais ir prezidentu Vladimiru Putinu. Po šito moldavų politikas Dorinas Rečanas, kad Rusijoje apsilankiusi politikė gali būti patraukta atsakomybėn. Balandžio pradžioje autonomijos vadovė pranešė, kad jai pareikšti kaltinimai baudžiamojoje partijos „Šor“ byloje.
Gagūzija– mažas regionas su turtinga istorija
Gagaūzija (Gagauz Eri), autonominė sritis Moldavijos pietryčiuose, Ukrainos pasienyje. Plotas 1 832 km2. 134 500 gyventojų (2014). Centras – Comratas (20 100 gyventojų, 2014); kiti miestai (tūkst. gyventojų, 2014) – Ceadâr Lunga (16,6), Vulcăneşti (12,2). Gagaūzija suskirstyta į 3 rajonus. Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis. Apdirbamosios pramonės įmonės daugiausia perdirba žemės ūkio produkciją; gaminama duona, mėsa ir jų gaminiai, vynas, pienas, tabakas, pašarai. Veikia gelžbetonio gaminių, elektroterminės įrangos gamybos, kilimų, siuvimo įmonės. Auginama javai, saulėgrąžos, kukurūzai, tabakas, vynmedžiai, vaismedžiai. Veisiama galvijai, avys, kiaulės, naminiai paukščiai.[3]
16–18 a. dabartinės Gagaūzijos teritorijoje, kaip ir visoje Pietų Besarabijoje, gyveno Nogajaus ordos tiurkų gentys. 18 a. antroje pusėje iš Balkanų pusiasalio į Pietų Besarabiją, bėgdami nuo turkų priespaudos, pradėjo keltis gagaūzai. 1807 Rusijos vyriausybės sprendimu tiurkai iš dabartinės Gagaūzijos teritorijos buvo perkelti į Krymą ir kitus kraštus, o jų vietoje apgyvendinti gagaūzai. Rusijos vyriausybė jiems suteikė įvairių ekonominių ir teisinių lengvatų. Per keletą dešimtmečių gagaūzai vietos stepes pavertė sėslaus žemės ūkio rajonu. Per 1905–07 revoliuciją gagaūzų valstiečiai paskelbė vadinamosios Comrato respublikos, kuri gyvavo 5 dienas, nepriklausomybę. 1918–40 valdė Rumunija. 1940 06 Gagaūziją užėmė Sovietų Sąjunga, 1941 06 – Vokietija, 1944 – vėl Sovietų Sąjunga. Sovietų valdžios metais Gagaūzija priklausė Moldavijos Sovietų Socialistinei Respublikai. 9 dešimtmečio pabaigoje Sovietų Sąjungoje prasidėjus demokratiniams pertvarkymams Gagaūzijoje kilo tautinis judėjimas. 1989 įvyko gagaūzų suvažiavimas, kuris nutarė sukurti gagaūzų autonomiją. 1990 08 Comrate gagaūzai paskelbė nepriklausomos Gagaūzijos respublikos įkūrimo deklaraciją. Moldavijos vyriausybė jos nepripažino. Prasidėjo nesutarimai tarp gagaūzų ir Moldavijos vyriausybės. 1994 12 23 Moldavijos parlamentas priėmė įstatymą dėl Gagaūzijos ypatingo teisinio statuso. Pagal šiuo įstatymu nustatytą kompetenciją Gagaūzijai suteikta teisė savarankiškai spręsti politinius, ekonomikos ir kultūros plėtros klausimus.
