Savaitės įvykių apžvalga: Darbo partijai – V. Uspaskich, liberalams – dar vienas sekso skandalas

V. Uspaskich laikinai grįžta pirmininkauti Darbo partijai

Pastaruoju metu vyko ne kas kitas kaip politinės kadaise sėkmingos Darbo partijos laidotuvės. Partiją paliko visi, kas netingėjo, o toliau jau sekė griūtis it kortų namelio. Netvarkos savo įkurtoje ir eilę metų prižiūrėtoje partijoje neapsikentęs V. Uspaskich, nors ir buvo dėjęs atvirą kryžių ant sugrįžimo į aktyviąją politiką, trenkė kumščiu į stalą ir tvirtai nusprendė – Darbo partija nežus.

Trečiadienį apie savo sprendimą laikinai sugrįžti išvairuoti partiją į dienos šviesą bei artėjančius seimo rinkimus pranešė jos įkūrėjas. Atėjęs į partijoje surengtą posėdį V. Uspaskich kirto iš peties ir prasitarė, kad „kai kurios žiurkės jau pabėgo iš laivo“.

Į partiją bent laikinai sugrįžęs garbės pirmininkas kol kas neatskleidė apie savo planus iškelti kandidatūrą į seimo narius.

Priešrinkiminis padidinamasis stiklas: Liberalų sąjūdžiui priklausė migrantus prievartavęs jaunas psichologas

O štai prieš artėjančius parlamento rinkimus – smūgis Lietuvos liberalams. Šią savaitę nuteistas dabar jau buvęs psichologas, dirbęs su į Lietuvą atvykusiais migrantais pačio piko metu (2021-2022 m. laikotarpiu) už tai, kad prieš bejėgius asmenis naudojo psichinę prievartą, grasino nesuteikti jiems prieglobsčio, jei šie netenkins… jo lytinių užgaidų. Paaiškėjo ir tai, kad karjerą sėkmingai susigriovęs vos 36-erių metų vyras ne tik filmavo savo aukas, bet ir ėjo su Liberalų sąjūdžio sąrašu į savivaldos rinkimus. Tačiau po pasirodžiusios informacijos apie prasidėjusį tyrimą, iš jos išstojo.

Tuo tarpu politinė kova užvirė ir tarp ministrų – štai užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui prakalbus apie savo, kaip konservatorių partijos pirmininko eros pabaigą, apie šį postą, artėjant perrinkimui, nors kol kas ir nedrąsiai, svajoti pradėjo neseniai krašto apsaugos ministro kėdę užėmęs L. Kasčiūnas, kuriam TS-LKD suteikė ir daugiau privilegijų – štai reitingavimo į seimą sąraše suteikė jam pirmąją vietą.

Įdomu, kaip rinkimuose seksis ir dar visiškai naujam praėjusią kadenciją premjero pareigas ėjusio S. Skvernelio įkurtos demokratų „Vardan Lietuvos“ partijos sąrašui, kuriai buvo prognozuotas šviesus rytojus ir triuškinama pergalė artėjančiuose rinkimuose, nors dabar partijos žvaigždė ir gerokai prigesus. Šiai dienai jau oficialiai yra patvirtintas ir kandidatų į seimą sąrašas, kuriame: L. Savickas, J. Rojaka, L. Kukuraitis, A. Butkevičius, A. Stončaitis, D. Griškevičius, T. Tomilinas ir R. Baškienė.

Lietuvos viduje – permainos: sisteminė žiniasklaida naujienas transliuos ir per populiarią radijo stotį

Sisteminė žiniasklaida užsimojo ir toliau, ir dar stipriau brukti į žmonių galvas vienpuses idėjas. Štai naujiena – „15min grupė“ pranešė perkanti radijo stočių grupę „M-1“ ir taip neva žada formuoti naują žiniasklaidos grupę šalyje.

Įdėmiai klausykite: dabar valstybinę propagandą girdėsite ne tik iš nacionalinio transliuotojo per radijo imtuvą, bet ir vykdami į darbą automobiliu.

Grįžtant prie nacionalinio transliuotojo – LRT klausimo, pastarasis sumanė rengti konkursą, kurio metu bus renkamas naujas etikos kontrolierius, prižiūrėsiantis čia dirbančių žurnalistų veiklą ir ar ta veikla atitiks nustatytus standartus.

Iš tiesų, apsimoka Lietuvoje dirbti „arčiau valdžios“, mat tik tokiu būdu gali sau garantuoti sotų rytojų… To tikrai negalėtų paneigti Vilniaus biurokratai, kurių atlyginimai kyla įspūdingais tempais, o ypatingai – po rengiamų konkursų (matyt, kaip pretekstas sau pasikelti atlygį). Štai po 77 atlikto tyrimo paaiškėjo, kad taip nutiko viešosios įstaigos „Go Vilnius“ direktorei – skelbime buvo aiškinama, kad ieškomas vadovas už 7 500 eurų mėnesinį atlygį, bet staiga ta pati vadovė pradeda gauti 10 tūkst. atlyginimą.

Vengrijos lyderystė gąsdina Vakarų liberalus – karo vėliavnešius

Ta proga, kad europiečiai patys renkasi palaikyti dešiniuosius, Vakarų liberalams buvo suduotas dar vienas smūgis – šią kadenciją ES pirmininkaus Vengrija su V. Orbanu priešaky. Tai ypatingai gąsdina likusią liberalų dalį, bijančią, kad situacija Vakaruose jau greitai gali tapti nebekontroliuojama.

Ta proga V. Orbanas pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios apsilankė Kijeve, kur susitiko su prezidentu V. Zelenskiu ir aptarė taikos galimybes. O iškart po vizito Kijeve, V. Orbanas išvyko į Maskvą, kur planuojamas susitikimas su Rusijos prezidentu V. Putinu.

Tik šįkart į Maskvą V. Orbanas atvyko jau ne tik kaip ilgalaikis Rusijos sąjungininkas, bet ir kaip naujai išrinktas ES Tarybos pirmininkas, todėl V. Putinas išsakė savo lūkesčius, kad Vengrijos premjeras šį kartą kalbėsiąs Europos, ne tik Vengrijos vardu^[1]. Rusijos lyderis oficialaus penktadienį įvykusio susitikimo metu dar kartą pabrėžė esantis pasirengęs derėtis dėl taikos Ukrainoje sąlygų^[2] (77 primena – taikos atveju Ukraina turėtų išvesti savo dalinius iš Donecko, Luhansko, Zaporižos ir Chersono sričių).

Tačiau po įvykusio susitikimo V. Orbanas tepasakė, kad tam, kad būtų pagaliau prieita prie taikos, dar „turi būti žengta daug žingsnių“^[3].

Dar vienas įdomus žingsnis iš, veikiausiai, jau fiasko patiriančios ES – nuo 2022 metų griežtas sankcijas įvedusi Rusijai Bendrija pradeda pamažu atlaisvinti savo ribojimus. Priimdama 14-tąjį sankcijų paketą ES nusprendė leisti rusams atlikti pervedimus tuo atveju, jei tą daro asmenys, kuriems netaikomos sankcijos ir juos atlieka asmeniniais tikslais. Ar tai gali reikšti, kad Ukraina greitai gali nebetekti ES paramos?

Rinkiminis laikotarpis drebina ir Vakarus, ir Rytus – į JK parlamentą sugrįžęs N. Farage’as žada naujus politinius judėjimus

Prancūzijoje vyksta tikra rinkiminė kova, kai pirmalaikių rinkimų rezultatais, M. Le Pen partija iškovojo pirmąją vietą. Dabartiniam liberaliajam prezidentui E. Macronui tai reikštų prezidentinės karjeros pabaigą, o jaunajam tradicinių vertybių atstovui Jordanui Bardellai, tikėtina, suteiktų progą tapti Prancūzijos ministru pirmininku.

Tokia situacija neramina E. Macroną, mat rinkimai į Europos Parlamentą parodė, jog europiečiai stoja į politinę dešinę. O dabar ir savi prancūzai užsimojo padaryti tą patį… M. Le Pen jau dabar kalba, kad tuo atveju, jei jos vedamas „Nacionalinis susivienijimas“ turės balsą Prancūzijos vyriausybėje po įvykusių rinkimų, tai jis neleis Ukrainai kare su Rusija naudoti Prancūzijoje gaminamų ilgojo nuotolio ginklų^[4].

Triuškinančiai – net pusmečiu anksčiau nei buvo planuota – šią savaitę įvyko ir pirmalaikiai rinkimai D. Britanijoje, kur buvo tiesiog nušluostyta nosis net 14 metų Angliją valdžiusiems konservatoriams su R. Sunaku priešaky. Kaip ir buvo prognozuota, be jokio pasigailėjimo rinkimus laimėjo centro kairieji leiboristai.

Į JK parlamentą taip pat pateko „Brexit’o“ iniciatorius N. Farage’as, turintis planų per ateinančius metus vėl sudrebinti Jungtinę Karalystę su nauju masiniu nacionaliniu judėjimu.

Naujo prezidento rinkimų tema šiuo metu gyvena ir savo vadovo sraigtasparnio katastrofoje netekęs Iranas. Čia prasidėjus antrajam rinkimų turui, jėgas surėmė reformistas, chirurgas M. Pezeškianas ir konservatorius S. Džalili. Galiausiai šeštadienį buvo pranešta apie M. Pezeškiano pergalę, o šis nevengia paminėti, jog jo užmojuose – ir Irano konstruktyvių santykių su Vakarais kūrimas.

Kol kas sunku nuspėti, kaip Irano naujasis vadovas įtakos politinius procesus Rytuose ir santykiuose su Rusija, jeigu jau kalbama apie santykių su Vakarais mezgimą ir politinės izoliacijos eros pabaigą.