Vengrija pradeda pirmininkavimą ES, Briuselis į tai žvelgia atsargiai
Pirmadienį Vengrija pradėjo pirmininkauti Europos Sąjungai (ES). Nors šalis žada būti „sąžininga brokerė“, dėl jos pirmininkavimo Bendrijai Vakaruose tvyro susirūpinimas. Jis ypač pastebimas kalbant apie Vengrijos premjero požiūrį į aktualiausius europinius klausimus ir karą Ukrainoje pradėjusią Rusiją.
Šis nerimas yra suprantamas. Juk Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, nuo 2010 m. vadovaujantis šaliai, gana dažnai konfliktuoja su Briuseliu tiek dėl teisinės valstybės principų, tiek ir dėl žmogaus teisių. Šiuo metu jis taip pat yra vienintelis ES vadovas, vis dar palaikantis ryšius su Rusija, ne kartą pasmerkęs Maskvai pritaikytas sankcijas.
Dar praėjusiais metais Europos Parlamentas (EP) priėmė šalių niekuo neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad Vengrija „vis labiau atsisako demokratinių vertybių“, buvo abejojama, kad ji galėtų „patikimai“ šešis mėnesius pirmininkauti blokui.
V. Orbanas tokias abejones sieks numalšinti. Jau praėjusią savaitę V. Orbanas lankėsi pačiose svarbiausiose Europos sostinėse, siekė gauti paramą Vengrijos parengtai darbotvarkei.
Tarp septynių Vengrijos pirmininkavimo ES prioritetų yra „nelegalios migracijos“ stabdymas, Vakarų Balkanų šalių priartinimas „vienu žingsniu“ arčiau narystės ES ir kiti klausimai.
Vengrija taip pat pasižadėjo pasinaudoti savo pirmininkavimu ES siekdama įgyvendinti savo „Europos viziją“ su šūkiu „Padarykime Europą vėl didingą“, atkartojantį buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo lozungą.
Vengrijos pirmininkavimas ES: didelis dėmesys migracijai, demografiniams iššūkiams ir saugumui
Vengrijos ministras pirmininkas V. Orbanas sekmadienį, ES pirmininkavimo išvakarėse, paskelbė apie naujo EP aljanso su Austrijos kraštutinių dešiniųjų partija ir buvusio Čekijos premjero Andrejaus Babišo centristų grupe, sukūrimą.
„Čia prasideda nauja era, o pirmasis, galbūt lemiamas šios naujos eros momentas yra naujos Europos politinės frakcijos, kuri pakeis Europos politiką, sukūrimas“, – sakė V. Orbanas žurnalistams Vienoje per bendrą spaudos konferenciją.
Pažadėję atnešti „naują erą“, jie pasirašė vadinamą patriotinį manifestą, žadantį „taiką, saugumą ir vystymąsi“, o ne „karą, migraciją ir sąstingį“. Tiesa, aljansui prireiks mažiausiai keturių kitų šalių partijų paramos, kad jis būtų pripažintas grupe ES parlamente.
Vis dėlto, tiek EP rinkimų baigtis, tiek ir pirmininkavimas ES, Vengrijai gali atnešti vis daugiau įtakos. Kaip teigia Nezoponto instituto analitikas Balintas Rotyisas, po EP rinkimų Vengrijos galimybės padidėjo, o jei naujai suformuota parlamentinė grupė bus sėkminga, Vengrijos dešiniesiems atsivers dar neregėtos galimybės.
Eksperto teigimu, ES jau daugelį metų kenčia nuo konkurencingumo stokos, demografinio nuosmukio, nelegalios imigracijos ir karo keliamų saugumo problemų, į kurias Briuselio biurokratai atsako vis blogiau, tad šių iššūkių sprendimas taps svarbiausiu Vengrijos, pirmininkaujančios ES, siekiu[1].
„Vengrija nustatė septynis prioritetus, kuriuose per ateinančius šešis mėnesius ji nori pasiekti pažangos. Tai yra nelegalios migracijos problemos sprendimas, konkurencingos Europos ekonomikos ir žemės ūkio skatinimas, sanglaudos politikos plėtojimas, Europos gynybos politikos stiprinimas, demografinių problemų sprendimas ir parama Vakarų Balkanų integracijai. Kiekvienos iš šių sričių sprendimas ir būtinų derybų koordinavimas yra sudėtinga užduotis, todėl ES pirmininkaujančiai Vengrijai prireiks didelio pasirengimo“, – sako ekspertas.
Pačios Vengrijos diplomatai teigia, kad šalis bus sąžininga tarpininkė, dalis analitikų pabrėžia, kad Budapešto veiksmai ES politikos formavime greičiausiai bus riboti, atsižvelgiant į tai, kad po birželio mėnesį įvykusių EP rinkimų, Briuselyje vyksta gana įtemptas pereinamasis etapas[2].
Pirmininkaujančios valstybės narės vaidmuo iš esmės bus sudaryti darbotvarkę, pirmininkauti ES narių susitikimams visose srityse, išskyrus užsienio ar euro zonos klausimus, siekti ES valstybių narių sutarimo ir tarpininkauti sudarant susitarimus su EP dėl teisės aktų.
V. Orbanas lankosi Kijeve: sieks gerinti dvišalius santykius su Ukraina
Vakaruose, vienas iš dažniausiai girdimų teiginių, susijusių su Vengrijos pirmininkavimu ES, yra nerimas, dėl galinčios kisti pozicijos paramos Ukrainai klausimu. Vis dėlto, V. Orbanas bando užtildyti tuos, kurie laiko jį ištikimu Rusijos rėmėju ir Ukrainos kritiku.
Antradienį jis netikėtai atvyko į Kijevą pirmojo nuo karo pradžios vizito į Ukrainą. Teigiama, kad Kijeve įvyks vengrų premjero diskusijos su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Svarbiausia derybų tema – galimybė sukurti taiką“, – teigė V. Orbano atstovas spaudai Bertalanas Havasi ir pridūrė, kad abu lyderiai taip pat aptars Vengrijos ir Ukrainos dvišalius santykius[3].
V. Orbanas nesutaria su Ukraina dėl to, kad, Budapešto teigimu, ji neužtikrina vengrų mažumos teisių. Kijevas ir Briuselis, siekdami išspręsti Budapeštui susirūpinimą keliančius klausimus, ėmėsi diplomatinių veiksmų.
Anksčiau šiais metais vyko įtakingo Ukrainos prezidento biuro vadovo Andrijaus Jermako ir Vengrijos užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto derybos. Tačiau problemos nebuvo išspręstos, o Vengrija, prieš sutikdama įsileisti Ukrainą į ES, pateikė 11 sąlygų, kuriomis siekiama pagerinti teisinę mažumų apsaugą, sąrašą.
Be to, Vengrijos ministras pirmininkas neseniai kritiškai atsiliepė apie ES stojimo derybas su Ukraina. Vokiečių žiniasklaidos grupės „Funke“ laikraščiams V. Orbanas sakė:
„Vengrija nesutinka su šiuo stojimo procesu, tačiau jo neblokuojame ir remiame derybų pradžią“.
Pasak V. Orbano, pirmiausiai reikėtų įvertinti, „kokios būtų pasekmės, jei priimtume kariaujančią šalį, kurios sienos praktikoje nėra aiškios“. Jis taip pat teigė, kad jam kyla klausimų ir dėl tokios milžiniškos šalies įstojimo padarinių ES žemės ūkiui.
Praėjusią savaitę buvo patvirtinta Ukrainos stojimo į ES derybų programa, kuri nustato pokalbių gaires ir principus. Dėl stojimo derybų pradžios iš esmės buvo nuspręsta jau ES viršūnių susitikime gruodį.
Kiek gali užtrukti derybos nuo jų pradžios iki šalių įstojimo, nėra aišku. Procesas gali trukti daug metų ir teoriškai, šalis kandidatė gali niekada netapti pilnateise Bendrijos nare. Ukrainai taip pat nėra galimybių tapti ES nare, kol nesibaigė karas, nes tokiu atveju pagal ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį galėtų prašyti karinės pagalbos, o ES taptų aktyvia karo dalimi.
