Nesutarimai ir jau kurį laiką pasaulyje tvyranti politinė įtampa veržiasi pro kraštus. Dabar įprasta aktyviai rinktis puses ir, jei rodos, konservatyvieji politikai šiuo metu „ima viršų“, tai buvusio JAV prezidento D. Trumpo likimas artėjančiuose prezidento rinkimuose tarsi sprendžia dilemą tarp gėrio ir blogio. Tuo tarpu Suomija, Rusijos akimis, pasirašė sau nuosprendį prisijungdama prie NATO aljanso.
Izraelio ir Palestinos konfliktas
Atėjusios didžiosios metų šventės nesustabdė tolimesnio Izraelio ir Palestinos karinio konflikto eskalavimo. Tuo tarpu B. Netanyahu, pasmerktas ne tik tarptautinės, bet ir vietinės žydų bendruomenės, net neplanuoja sustoti ir žada „ilgą karą“.
Antradienį Jungtinės Tautos, akcentuodamos sparčiai blogėjančią situaciją Gazos Ruože, kreipėsi į Izraelį prašydamos „nutraukti neteisėtas žudynes“.
Dar vieną akmenį į Izraelio daržą vėl metė Jungtinių Tautų agentūra, penktadienį palestiniečių pabėgėliams atskleidusi, jog Izraelio kariuomenė Gazos Ruože pasielgė negailestingai apšaudydama atvykstančią pagalbos vilkstinę.
Rinkimai
Rudenį Argentinai išsirinkus savo naujuoju prezidentu Ukrainai palankų Ch. Milei, dabar šalies gyventojams, veikiausiai, belieka tik stvertis už galvų. Naujasis šalies vadovas panoro padaryti tvarką iš esmės – vos pajutęs galią savo rankose jis puolė atleidinėti tūkstančius valdininkų, o vietoje problemų sprendimo užsiima jų kūrimu: sumanė leisti privatizuoti valstybines įmones, atšaukė įstatymus, kuriais buvo reguliuojama būsto nuoma ir nusprendė panaikinti draudimus eksportui.
Masinių atleidimų bangą, arba kitaip „išvalymą“ su savo vyriausybe į Lenkiją atnešė ir D. Tuskas. Lenkijoje masiškai naikinama laisvoji žiniasklaida, o žurnalistų darbu itin susirūpinę politikai, skambinantys ir siūlantys solidžius atlygius, kad šie dirbtų jų partijai parankia metodika. Pranešama, kad kaimyninėje Lenkijoje jau buvo likviduotos tokios žiniasklaidos priemonės kaip antai „Telewizja Polska S. A.“, „Polskie Radio S. A.“ ir „Polska Agencja Prasowa S. A.“, tačiau opozicijai priklausantys parlamentarai baiminasi, kad taip buvo pažeisti įstatymai.
Praėjusią savaitę pasirodžius grėsmei, jog buvęs JAV prezidentas D. Trumpas gali netekti galimybės į šias pareigas kandidatuoti antrąkart, šią savaitę antroji po Kolorado Meino valstija uždraudė politikui dalyvauti pirminiuose prezidento rinkimuose.
O štai Lietuvoje jau paaiškėjus didžiajai daliai kandidatų į prezidento postą ir G. Nausėdai išlaikant gana aukštas pozicijas perrinkimui, prasidėjo „briedžių medžioklė“. Konservatorius M. Maldeikis panoro įkąsti jo vertybių neatliepiančiam prezidentui ir trečiadienį kreipėsi į VSD su prašymu atlikti tyrimą, ar Lietuvos vadovas nepažeidė įstatymų viešai atskleisdamas pavardes diplomatų, kurie kandidatavo į Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje poziciją.
V. Gapšio darbas kalėjimo kameroje
Tuo tarpu prabilus apie tolimesnį vis dar Seimo nario V. Gapšio likimą po didelio atgarsio sulaukusios „MG Baltic“ bylos baigties, vis labiau piktinamasi šia absurdiška situacija. Parlamente dirbantys politikai teigia nesuprantantys, kam reikia tą seimūnų darbą dar labiau tempti į dugną – jau ir taip Seimo pavadinimas šmėžuoja viešuose kivirčuose, o čia dar dirbs ir nuteistas politikas, kuriam patarinės zekai.
Nepaisant to, ar V. Gapšys liks seimūnų gretose, ar ne, tuščiomis vis tiek parlamento nepaliks, mat jam priklauso riebi išeitinė. Tiesa, šis klausimas jau iškeltas Seimo salėje.
Karas Ukrainoje
Dviejų karo metų Ukrainoje sukakties „proga“ Lietuva, Latvija, Estija bei Lenkija po Naujų metų užsimojo įvesti Rusijai 13-tąjį sankcijų paketą, kurio sąlygos – kol kas neatskleidžiamos. Vis dėlto dėl vieno sutariama – jos turi pakirsti Rusijos galimybes atnaujinti savo karinę pramonę.
Nepaisant to, Ukrainos padėtis fronte negerėja, o 2024-iesiems palengvėjimo taip pat nenumatoma. Ekspertai prognozuoja, kad ateinančiais metais padėtis Ukrainoje gali dar pasunkėti.
Kad padėtis Ukrainoje juntamai pablogėjusi, pritarė ir buvusi Ukrainos premjerė J. Timošenko. Pasak jos, prie to prisidėjo ir mažėjanti parama iš Vakarų, o silpnėjančias fronto linijas esą sąlygoja ir tai, kad šimtai tūkstančių mokančių kariauti jėgos struktūrų darbuotojų į frontą dėl nežinomų priežasčių esą neina.
Kelią į Ukrainą plaukiančiai paramai ginklais pastojo ir Vokietijos vietos valdžia, nusprendusi neleisti vienai didelei ginklus gaminančiai bendrovei plėsti vietinę gamybą ir taip prisidėti prie didėjančios Europos Sąjungos paramos Ukrainai.
O štai palaikymo V. Zelenskiui teko ieškoti net katalikiškoje Romoje, kur jis susitiko su Popiežiumi Pranciškumi ir aptarė savo bendrą darbą prie Taikos formulės. Tuo tarpu Ukrainai penktadienį patyrus oro atakas iš Rusijos, jau stengiamasi tarsi įgelti savo paramos apsukas mažinantiems Vakarams.
Įtampa pasaulyje
Šiuo metu didžiausias galvos skausmas – iki šiol savo politinį neutralumą išlaikiusios Skandinavijos šalys, panorusios jungtis į NATO gretas. Rusija skaudžiai sureagavo į Suomijos tapimą NATO aljanso nare ir rėžė, kad dešimtmečius savo neutralumą išlaikiusi šalis bus pirmoji, atsidūrusi Rusijos akiratyje, jeigu prasidėtų karinė eskalacija.
Tuo tarpu aljanso gretas norinti papildyti Švedija dar turės palūkėti Turkijos verdikto, mat šalies parlamentas galutinį balsavimą dėl valstybės priėmimo į NATO, greičiausiai surengsiąs tik sausio viduryje.
Įtampa auga ir tarp D. Britanijos bei Venesuelos, kur buvo nuspręsta rengti karines pratybas dėl to, kad Britanija siunčia karo laivą iš Karališkojo laivyno į Gajanos vandenis.
