Buvusi Ukrainos premjerė optimizmu netrykšta
Buvusi Ukrainos premjerė Julija Timošenko paprašė šalies vadovybės ir prezidento Volodymyro Zelenskio pristatyti planą „B“, kuriuo vadovaujantis Ukraina galėtų išeiti iš krizinės ir ganėtinai tragiškos dabartinės būklės. Pasak jos, sumažėjus iš Vakarų tiekiamos ginkluotės apimtims, jos užteks tik tiek, kad nebūtų pralaimima, informuoja „Страна.ua“.
„Taip, mes visi pasisakome už pergalę, už teritorinį šalies vientisumą ir palaikome Ukrainą. Tačiau akis į akį, kaip šiuo metu ir vyksta kova, Ukrainai bus sunku kariauti ilgą, užsitęsusi karą, – vaizdo kreipimęsi į šalies vadovą teigė politikė. – Pasiūlykite šaliai mūsų pergalės planą „B“. Pasiūlykite išeitį iš sudėtingos ir tragiškos situacijos.“
Politikė pabrėžė, kad šiandien Ukrainos padėtis juntamai pablogėjusi. Pasak jos, kadangi Vakarai mažina karinę paramą, dabar turimų ginklų užteks tik apsiginti, o Ukrainos pergalei reikalingos ginkluotės kiekio niekas neduoda.
Taip pat buvusi premjerė paragino į frontą išsiųsti pusę jėgos struktūrų pareigūnų. Jos nuomone, nėra teisinga tai, jog šimtai tūkstančių jėgos struktūrų darbuotojų moka kariauti, bet kažkodėl neina.[1]
Ukrainos finansų ministras Sergejus Marčenko informavo, kad viena karo diena šalies biudžetui kainuoja apie 5 mlrd. grivinų (125 000 000 eurų), rašo „Klymenko Time“. Jis pabrėžė, kad nežino kaip iš biudžeto bus galima finansuoti papildomų 500 tūkst. žmonių mobilizaciją, kurią anonsavo šalies prezidentas. S. Marčenko patikslino, kad jo vadovaujama institucija laukia Gynybos ministerijos ir generalinio štabo pasiūlymų, kaip padengti su papildoma mobilizacija susijusias išlaidas.[2]
Ministro teigimu, kol kas anksti kalbėti apie konkrečius skaičius, kadangi atsakingos struktūros dar nesuvokia, ką nori padaryti. Jis pabrėžė, kad biudžete atliekamų pinigų nėra, todėl teks užsiimti jų paieška.
„Negaliu kelti klausimo apie papildomus biudžeto įplaukų šaltinius, nesuvokdamas kas čia vyksta. Turiu pasakyti, kad nesu pasirengęs dirbti taikant formuluotę „aprūpinti bet kokia kaina“, todėl kad man kyla nemažai klausimų dėl to kiek atsieis šis aprūpinimas“, – ministro žodžius pateikia ukrainietiškas „Forbes“.
Kur kariaujančiai Ukrainai gauti pinigų?
Ukrainos ekonomikos ministrė Julija Sviridenko interviu „Financial Times“ nurodė, kad Kijevas svarsto galimybe nebemokėti pensijų pensininkams ir atlyginimų valstybės tarnautojams. Ji patikslino, kad toks scenarijus bus realizuotas, jeigu JAV ir ES kitų metų pradžioje nesuteiks šaliai reikalingos finansinės paramos.
Institucijos vadovės teigimu, sprendimo pasekmes gali pajusti 500 tūkst. valstybės tarnautojų, 10 mln. pensininkų ir 1,4 mln. mokytojų. J. Sviridenko pabrėžė, kad valdžia prioritetiniu uždaviniu laiko gynybą ir skolos aptarnavimą, kas siejasi su didžiule rizika, jog teks apkarpyti dalies socialinių sektorių finansavimą.[3]
„Financial Times“ teigimu, ženklus valstybės išlaidų mažinimas ir kainų augimas gali skaudžiai smogti Ukrainos ekonomikai, kuri taptų dar labiau priklausoma nuo Vakarų finansavimo. Valstybės išlaidas šalies valdžia ėmė mažinti dar rugsėjį, taip reaguodama į mažėjančią paramą iš ES ir JAV. J. Sviridenko pripažino, jog nepaisant tokių valdžios žingsnių, šalis ir toliau susiduria su biudžeto deficitu. Taip pat, prisukus finansavimą iš Vakarų, Ukraina nustojo mokėti jos pusėje kovojantiems užsieniečiams.
Kokios dar pagalbos gali tikėtis Kijevas
Aukščiausiosios rados deputatas Jaroslavas Železniakas papasakojo, kad nuo kovos veiksmų pradžios Ukraina iš Vakarų partnerių sulaukė 73,6 mlrd. JAV dolerių siekiančios paramos, iš kurių 42,5 mlrd. šalies biudžetą pasiekė šiemet. Pagrindiniai Kijevo rėmėjai yra JAV, ES ir Tarptautinis valiutos fondas.
Kroatų leidinio „Geopolitika.news“ žurnalistas Zoranas Meteris (Zoran Meter) atkreipė dėmesį į pasikeitusią JAV lyderio Džo Baideno (Joe Biden) retoriką Ukrainos palaikymo klausimu: „Šį kartą Dž. Baidenas pareiškė, kad ir toliau rems Ukrainą, bet tik tiek, kiek tai bus įmanoma. Simptominis nukrypimas nuo ankstesnės formuluotės, kurią tiek jis, tiek daugelis kitų, kaip mantrą kartojo beveik du metus, tikindami, jog rems Kijevą tiek, kiek reikės“.[4]
Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, Vakarų parama neturės įtakos kovoms Ukrainoje. Taip pat jis atkreipė dėmesį į tai, jog ima ryškėti Vakarų bloko vienybės trūkumas Ukrainos klausimu, kadangi skirtingos šalys išsako skirtingas pozicijas.
