Vokietijos vietos valdžia nesutinka plėsti ginklų gamybos ir taip padėti Ukrainai
Europos pastangos plėsti ginklų gamybą ir padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją susiduria su netikėta kliūtimi – Vokietijos vietos valdžia.
Troisdorfo, kuriame gyvena beveik 80 000 gyventojų, miesto taryba kol kas užblokavo vienos didelės ginklų bendrovės pateiktus planus plėsti vietinę gamybą.
Remdamasi plėtros poreikiais, vakarinė netoli Kelno esanti savivaldybė pasakė „ne“, o tai verčia suabejoti Europos Sąjungos galimybėmis lemiamu metu gaminti daugiau ginklų.
Dar šiais metais 27 ES valstybės įsipareigojo didinti artilerijos sviedinių tiekimą Ukrainai
Anksčiau šiais metais 27 ES narės įsipareigojo padidinti labai reikalingų artilerijos sviedinių tiekimą Ukrainai, nes Kijevo pajėgos susidūrė su jų trūkumu.
Troisdorfo merui retai tenka vaidmuo tarptautinėje politikoje, tačiau gruodžio pradžioje Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas parlamente pareikalavo vietos pareigūno pasiaiškinti dėl projekto stabdymo.
Ministras paragino vietos ir regionų valdžios institucijas paspartinti ginklų gamybą.
„Spaudimas (…) yra didelis, nes Europoje ir Vokietijoje yra realus šaudmenų trūkumas“, – parlamento nariams sakė B. Pistoriusas.
Troisdorfas jau ne vieną savaitę nesutaria su ginklų milžine „Diehl Defence“, kurios vietinė gamykla gamina uždegimo įtaisus, reikalingus dideliems sprogmenų, pavyzdžiui, raketų ir raketų užtaisų, kiekiams. Šios dalys naudojamos gaminant oro gynybos sistemą „Iris-T“, kurios tris vienetus Vokietijos vyriausybė perdavė Ukrainai.
Vietos valdžiai labiau rūpi vietiniai infrastruktūros projektai nei karinė parama Ukrainai
Troisdorfo objektas yra svarbi grandis Europos tikslams paremti Ukrainą. ES įsipareigojo iki 2024 metų kovo aprūpinti Ukrainą milijonu artilerijos sviedinių. Iki šiol ji pristatė apie 300 000 sviedinių iš savo atsargų, tačiau jos jau yra išeikvotos.
Vokietijos pramonei tenkanti ES plano dalis galiausiai turėtų pasiekti 300-400 tūkst. sviedinių per metus, t. y. daugiau kaip triskart daugiau nei 2022 metų pradžioje, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, AFP sakė pramonės šaltiniai.
Tačiau „Diehl Defence“ dabar mato rimtą grėsmę savo gamyklos Troisdorfe ateičiai po to, kai miestas nusprendė pareikalauti dalies verslo parko, kuriame įsikūrusi grupės dukterinė įmonė „DynITEC“.
Ginklų gamintoja norėjo nusipirkti žemę, kurią pardavimui buvo pateikusi buvusi ginklų bendrovė „Dynamit Nobel“, kad galėtų išplėsti savo gamybos pajėgumus.
Savo ruožtu vietos valdžia planuoja 50 futbolo aikščių dydžio sklypą, esantį geroje vietoje netoli miesto centro, paversti gyvenamaisiais namais ir biurais.
„Ginčai dėl Troisdorfo objekto kenkia Vokietijos Federacinės Respublikos gynybiniams pajėgumams“, – atsakydamas įspėjo „Diehl Defence“ valdybos narys Thomas Bodenmuelleris.
Karinės amunicijos gamybai reikalingos didelės apsauginės zonos
Platus miesto tarybos narių spektras – nuo konservatyvaus mero Alexanderio Biberio iki ekologiškai nusiteikusių žaliųjų ir kraštutinių kairiųjų „Die Linke“ (maždaug du trečdaliai tarybos narių) – atsisakė paaukoti tokią didelę teritoriją miesto centre.
Taip atsitiko todėl, kad, pasak vietos valdžios atstovų, sprogmenų ir kovinių prietaisų gamybai aplink gamyklą reikalingos didžiulės apsauginės zonos, kurių saugumo sumetimais negalima užstatyti.
Bundestago, žemųjų parlamento rūmų, gynybos komiteto pirmininkės Marie-Agnes Strack-Zimmermann, ištikimos Ukrainos rėmėjos, nuomone, Troisdorfo mero pozicija „yra paprasčiausiai neatsakinga“. „Eina kalba ne tik apie Ukrainą, bet visų pirma apie Vokietijos saugumą“, – sakė ji agentūrai AFP.
Kol kas A. Biberis lieka nepajudinamas. Nepaisant tarpininkavimo susitikimų prieš Kalėdų šventes, kompromisas dar nerastas, ir priešinasi ne jis vienas.
Anksčiau šiais metais „Rheinmetall“ grupė, dar vienas Vokietijos ginklų pramonės flagmanas, pareiškė, kad nestatys naujos šaudmenų miltelių gamyklos Rytų Vokietijos Saksonijos žemėje.
Projektas sukėlė vietos gyventojų susirūpinimą, todėl, pritrūkus visuomenės pritarimo, „Rheinmetall“ perkėlė projektą į kitą vietą Bavarijoje.
Nors ekspertai teigia, kad Kyjivui per metus reikia trijų milijonų sviedinių, B. Pistoriusas praėjusį mėnesį įspėjo, kad ES greičiausiai nepavyks pasiekti tikslo iki kovo mėnesio pristatyti bent milijoną labai reikalingų haubicų sviedinių.
Parengta remiantis ELTA.
