Kauną sukrėtė dviguba žmogžudystė: sulaikytas dvi jaunas moteris nužudyti įtariamas B. Mikutavičius
Kauną šią savaitę sukrėtė dviguba žmogžudystė: vos kelių šimtų metrų atstumu ketvirtadienį rasti dviejų jaunų moterų kūnai, o dėl abiejų nužudymų įtariamas 29-erių Benas Mikutavičius, penktadienį vakare sulaikytas pareigūnų, kaip pranešta – padedant visuomenei[1].
Pirmoji auka – įtariamojo giminaitė, rasta V. Krėvės pr., antroji – Pramonės pr. esančiame nuomojamame bute dirbusi mergina, su kuria vyras, kaip įtariama, buvo susitaręs dėl būsto apžiūros. Socialiniuose tinkluose paaiškėjo ir dar vienos kaunietės liudijimas, kuri taip pat buvo sutarusi su B. Mikutavičiumi dėl buto apžiūros ir, kaip pati teigia, galėjo tapti dar viena auka.
Abi moterys buvo nužudytos itin žiauriai, jų dingimą pastebėjo artimieji, o į butus pareigūnai pateko išlaužę šarvuotas duris. Teisėsauga tikrina visas versijas, tiria galimą nusikaltimų ryšį ir aiškinasi įtariamojo judėjimą bei motyvus.
LRT krizė gilėja: STT randa spragų, žurnalistai protestuoja, o vadovybė Audito komiteto posėdį praleidžia
Seime kylant įtampai dėl LRT valdymo ir nepriklausomumo, Specialiųjų tyrimų tarnyba, įvertinusi transliuotojo darbuotojų atrankos tvarką, nustatė spragų, leidžiančių piktnaudžiauti diskrecija ir netaikyti skaidrių konkursų, tačiau STT atsisakė kartoti Valstybės kontrolės auditą dėl programų pirkimų, nors pripažino sistemines rizikas.
Tuo pat metu LRT bendruomenė ir žurnalistai pradėjo savaitės protestą prieš Seimo priimtas pataisas, supaprastinančias generalinio direktoriaus atleidimą ir, jų teigimu, leidžiančias politizuoti nacionalinį transliuotoją, o biudžeto įšaldymas esą apsunkins audito rekomendacijų įgyvendinimą ir pasirengimą kritinėms situacijoms.
Diskusijoms įsibėgėjus, Dalia Grybauskaitė viešai pasirašė peticiją prieš galimą politinį spaudimą LRT, o visuomenėje plinta ir priešinga – skaidrumą bei vadovybės atnaujinimą raginanti – iniciatyva, atspindinti gilų susiskaldymą dėl transliuotojo ateities.
Tuo tarpu Seimo Audito komiteto posėdyje kilo įtampa, kai paaiškėjo, kad LRT vadovybė, įskaitant generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę, neatvyko gyvai į svarstymą, nors buvo tam kviesta, o dalyvavo tik administracijos atstovai nuotoliniu būdu.
Komiteto pirmininkas Artūras Skardžius tai pavadino precedento neturinčiu atveju ir kritikavo, kad toks sprendimas trukdo atsakingai svarstyti Valstybinio audito išvadas.
Po PPO bylos nutraukimo – Lietuva spaudžia dėl santykių su Kinija, svarstoma atkurti santykius
Europos Komisijai nutraukus PPO bylą dėl Kinijos prekybos ribojimų, kurie kilo po 2021 m. Vilniuje atidarytos Taivano atstovybės, Lietuva deklaruoja, kad pagrindiniai jos interesai buvo apginti ir prekyba su Kinija iš esmės atnaujinta, nors daliai eksporto kategorijų vis dar taikomi sanitariniai apribojimai, o dviem Lietuvos bankams – sankcijos.
Tuo pat metu tiek Vyriausybė, tiek Seimo nariai akcentuoja būtinybę normalizuoti diplomatinius santykius: premjerė Inga Ruginienė pabrėžia siekį panaikinti likusius ribojimus ir atkurti ryšius iki daugumos ES valstybių lygmens, o Seime suburta Igno Vėgėlės vadovaujama parlamentinė grupė siekia išsiaiškinti kliūtis santykių atkūrimui, kritikuoja ankstesnę politiką ir ragina URM imtis aktyvesnių veiksmų, kad būtų atkurti veikiančiai diplomatiniai kanalai su Kinija ir pagerintos galimybės Lietuvos verslui.
Balionų chaosas ir gili kontrabandos šaknis: Vilniaus oro uostą paralyžiavusi krizė atvėrė teisėsaugos viršūnių šešėlius
Šią savaitę Lietuvą sukaustė dviejų krizių sankirta: iš Baltarusijos masiškai leidžiami kontrabandiniai balionai per spalį–lapkritį paralyžiavo Vilniaus oro uostą 13 kartų ir paveikė apie 320 skrydžių bei 45 tūkst. keleivių, o tyrėjai ir žurnalistai atskleidė įsišaknijusias, aukščiausius teisėsaugos sluoksnius siekiančias kontrabandos schemas, dėl kurių metų metus strigo bylos prieš pasienio tinklus.
Situacijai virtus nacionalinio saugumo grėsme, Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl galimos veiklos kitai valstybei naudingais būdais, o Vyriausybė rengia išplėstą Baudžiamojo kodekso ir kitų įstatymų paketą: žadama griežtinti bausmes, plėsti FNTT, VMI ir telekomunikacijų operatorių įgaliojimus, vertinti įtariamųjų turtą, realiu laiku gauti duomenis ir stiprinti jungtines mobilias grupes, prie jų prijungiant kariuomenę.
Tuo pat metu atsiranda ir technologinių atsakų – sukurta sistema „NoBalloons“, prognozuojanti balionų maršrutus, tačiau politikai ginčijasi, ar dabartinės priemonės sprendžia priežastis, o ne tik reaguoja į pasekmes.
Vežėjų krizė kaista: vilkikai stringa Baltarusijoje, o Vilniuje bręsta politinė audra
Lietuvos vežėjų krizė Baltarusijoje pasiekė ribą: vilkikai masiškai įstringa kaimyninėje šalyje, jų nuostoliai artėja prie 100 mln. eurų, o skaičiai nuo oficialių 280 sunkvežimių iki „Linavos“ minėtų kelių tūkstančių kelia politinę įtampą.
Baltarusijai išplėtus reikalavimą visiems ES sunkvežimiams naudoti navigacines plombas, vežėjai rengia protestą Vilniuje, siekdami greito sprendimo ir įrangos atgavimų, o Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją dėl bendro atsako bei sankcijų Minsko režimui.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad su Lukašenka derėtis beprasmiška ir vienintelė veiksminga priemonė – ES lygmens spaudimas, tačiau Seimo narys Remigijus Žemaitaitis kritikuoja valdžią dėl realios pagalbos žmonėms stokos ir ragina imtis konkrečių finansinių palengvinimų vežėjams, o politinė įtampa dėl ministro veiklos vis labiau aštrėja.
Lietuva prašo 6,4 mlrd. eurų ES paramos: siekia finansuoti rekordinius gynybos pirkimus
Lietuva Europos Komisijai pateikė 6,375 mlrd. eurų paraišką iš SAFE programos, siekdama finansuoti apie 50 nacionalinės gynybos projektų – nuo tankų ir pėstininkų kovos mašinų iki oro gynybos, dronų pajėgumų ir Baltijos gynybos linijos infrastruktūros.
Krašto apsaugos ministerija akcentuoja, kad tai būtų vienas didžiausių strateginių modernizacijos paketų, kurio pirmųjų išmokų tikimasi 2026 m. pradžioje. Be Lietuvos kariuomenės stiprinimo, dalis lėšų būtų skirta bendrai įrangos gamybai ir pirkimams su Ukraina, taip įsiliejant į platesnį ES 150 mlrd. eurų gynybos pramonės ir saugumo paketą.
