Giliai įsišaknijusi pasienio kontrabanda: pareigūnai mato problemas, bet tikrieji sprendimai stringa aukščiau
Jau kelerius metus Baltarusijos pasienyje klestinti kontrabanda rodo ne tik nusikalstamų grupuočių įžūlumą, bet ir sistemos viduje slypinčias silpnybes. Tyrimą vykdžiusi žurnalistė Rasa Karmazaitė Lietuvos ryto TV laidoje „Lietuva tiesiogiai“ pažymėjo, kad vietos pareigūnai mato ir supranta realią situaciją – jie esą žino ir pagrindinius veikėjus, jų veiklos mastą ir schemas. Tačiau esminiai procesai, susiję su bylinėjimusi ir atsakomybe, strigo ne pasienyje, o žymiai aukštesniame lygmenyje.
Laidos metu žurnalistė teigė, kad vietos tyrėjams pradėjus nagrinėti įtartiną turtą ir ryšius, bylos buvo perimamos aukštesnių institucijų. Ten jos sustodavo arba nejudėdavo pirmyn. Tai kelia klausimą ne tik dėl resursų, bet ir dėl sprendimų priėmimo: kodėl vietoje to, kad būtų remiami tyrėjai pasienyje, procesai buvo stabdomi[1]?
R. Karmazaitės vertinimu, tai rodo stiprų „viršutinės grandies“ užnugarį – neformalias įtakos zonas, kuriose sprendžiama, kurios bylos turi judėti į priekį, o kurios – ne.
Žurnalistė nurodė žinanti situaciją pasienyje, taip pat ir grupuočių vadeivų pavardes.
„Žinau tas pavardes, kai kurių inicialus buvau paviešinusi. Vietiniai gyventojai puikiai pažįsta tuos žmones. Iš jų prabangaus gyvenimo būdo, kurį jie atvirai demonstruoja. Iš jų automobilių, kurie verti kaip butai, galima… butus nusipirkt už tokias sumas, kuriuos jie taip pat atvirai demonstruoja važinėdami, tarkim, Šalčininkų gatvėse gazuodami. Iš to, kaip jie leidžia fejerverkus po policijos komisariato langais.“ – teigė R. Karmazaitė laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
Policijos ir teisėsaugos sistema pati jaučia spaudimą: viduje – silpnėjimas, išorėje – atsakomybės stoka?
Policijos generalinio komisaro pripažinimas, kad kontrabanda ilgą laiką nebuvo prioritetas, pasak R. Karmazaitės, esą tik sustiprina abejonę dėl institucinio ryžto. Daugelį metų mažinti etatai, silpninta kriminalinė žvalgyba ir nepakankamas finansavimas sukūrė situaciją, kurioje pareigūnai turi daugiau iššūkių nei galimybių. Tuo pat metu organizuotos grupuotės dirbo nuosekliai, investavo į technologijas ir didino savo galią.
Žurnalistė taip pat atskleidė, kad vietos pareigūnai, su kuriais bendrauja tyrėjai, sako atvirai jaučiantys gėdą – ne dėl savo darbo, o dėl to, kad net ir identifikavus pagrindines grupuotes, procesai sustoja „viršuje“.
Tokia įtampa rodo, kad policijos ir kitų tarnybų viduje trūksta ne tik resursų, bet ir aiškaus, politiniu lygmeniu paremto mandato veikti. Iš pareigūnų perspektyvos situacija atrodo paradoksali: jie turi informaciją, tačiau neturi aiškaus užnugario, leidžiančio ją paversti realiais rezultatais.
„Tai aš būtent apie tą korupciją rašiau, kuri veda į aukščiausias teisėsaugos viršūnes. Ne paslaptis, ir aš tą žinau, kad vienai iš grupuočių vadovauja buvęs pareigūnas. Taip, gal nustebsite, bet taip yra. Ir tie ryšiai yra susiję, kadangi tie ir buvę pareigūnai turi ryšių dabartinėj teisėsaugoj.
Tai štai tai yra gilios šaknys. Todėl jas išrauti nėra taip paprasta. Bet reikia noro. Ir buvo pareigūnai, kurie tai norėjo padaryti, bet jie iš karto iš Vilniaus patyrė spaudimą.“ – apie pareigūnų patiriamą spaudimą kalbėjo R. Karmazaitė.
Žurnalistė taip pat nurodė žinanti ir „stoguojančių“ asmenų pavardes – esą taip pat ir viename prekybos centre vyko susitikimai su veikiančiais pareigūnais, įskaitant ir vieną buvusį „labai aukštą pareigūną teisėsaugoje“, kuris, pasak jos, vėliau ėjo į Policijos departamentą.
„Jeigu jie norėtų, tikrai jas sužinotų tas pavardes, nes vietos pareigūnai tas pavardes žino. Tai tiesiog tai yra taip vieni su kitais susiję, taip apraizgę, toks voratinklis…“ – pridūrė ji.
Politinė valia tampa kertiniu klausimu: be jos policijos sistema negalės atlaikyti organizuotų tinklų spaudimo
Pasak R. Karmazaitės, dabartinė situacija rodo, kad kontrabanda nebėra tik ekonominis nusižengimas. Tai struktūrinė problema, apimanti teisėsaugos pasitikėjimą, pareigūnų motyvaciją ir politinę atsakomybę. Nuo dronų ir balionų, galinčių trikdyti skrydžius, iki pasienyje stagnuojančių tyrimų – visur matomas tas pats modelis: vietos pareigūnai dirba maksimaliai, tačiau sprendimai dėl realių veiksmų priimami instituciniuose sluoksniuose, kurie ilgą laiką vengė tikros konfrontacijos su organizuotais tinklais.
Kol nebus aiškiai įvardyta, kas ir kodėl stabdė bylas, policijos sistema liks pažeidžiama, o pasienio tinklai toliau stiprės – įsitikinusi tyrimą atlikusi žurnalistė. Anot jos, policijos veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo atviro politinio sprendimo suteikti pareigūnams ne tik finansinius, bet ir teisinius bei moralinius įrankius. Be tokio užnugario pareigūnai lieka vieni prieš sistemą, kuri per ilgai rėmėsi neformaliais sprendimais ir selektyviu dėmesiu problemoms.
Generalinė prokuratūra ėmėsi tyrimo
Tuo tarpu generalinė prokurorė Nida Grunskienė pirmadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl veiksmų, padedančių kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Tyrimas inicijuotas įvertinus pastaruoju metu sistemingai fiksuojamas navigacines atžymas bei Lietuvos teritorijoje randamus oro balionus su kontrabandiniu kroviniu, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui[2].
Sprendimas pradėti tyrimą taip pat siejamas su dažnais oro erdvės apribojimais Vilniaus ir Kauno oro uostų rajone dėl šių balionų.
Tyrimui vadovauti ir jį organizuoti pavesta Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui. Ši institucija atsakinga už visų ikiteisminio tyrimo etapų koordinavimą, įskaitant duomenų rinkimą apie navigacines atžymas, balionų aptikimus ir galimas grėsmes valstybei, siekiant užtikrinti efektyvų reagavimą į galimą hibridinę veiklą prieš Lietuvą.
