Europos Komisija nutraukė Lietuvai svarbią bylą PPO dėl Kinijos prekybos ribojimų
Pasaulio prekybos organizacija (PPO) paskelbė nutraukianti Lietuvai svarbią bylą prieš Kiniją dėl prekybos apribojimų, nors ginčas kilo po Vilniuje 2021 metais atidarytos Taivano atstovybės. Dėl šio sprendimo Kinija ribojo Lietuvos eksportą ir diplomatinius ryšius, o Lietuvos verslas susidūrė su įvairiais prekybos apribojimais.
Atsakydama į tai, 2022 metais Europos Komisija, Lietuvos prašymu, iškėlė bylą PPO, siekdama įrodyti, kad Kinija pažeidė tarptautinės prekybos taisykles. PPO nutraukė bylą, nurodydama, kad „pagrindiniai ginčo tikslai buvo pasiekti ir atitinkama prekyba atnaujinta“[1].
Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia neprieštaraujanti sprendimui ir pabrėžia, kad Lietuvos interesai buvo apginti, o eksporto į Kiniją metinė vertė grįžo į ankstesnes ribas. Ekspertai, tokie kaip Vilniaus universiteto profesorius Ramūnas Vilpišauskas, pažymi, kad nors byla nebuvo laimėta, jos inicijavimas parodė ES solidarumą ir galėjo paskatinti Kiniją mažinti apribojimus, tačiau aiškaus PPO verdikto nebuvimas gali leisti panašioms situacijoms pasikartoti ateityje.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžia, kad siekiant normalių santykių su Kinija svarbu išlaikyti orumą.
Vis dėlto Lietuvos verslas vis dar susiduria su Kinijos spaudimu – penkioms eksporto kategorijoms galioja sanitariniai ir fitosanitariniai apribojimai, diplomatinio atstovavimo klausimas neišspręstas, o vasarą Kinija įvedė sankcijas dviem Lietuvos bankams. Europos Komisija įsipareigojo aktyviai siekti apribojimų panaikinimo politiniu ir ekspertiniu lygmeniu bei, prireikus, pasitelkti ES „Kovos su ekonomine prievarta“ instrumentą.
Ruginienė: Lietuvos interesai apginti, bet Kinijos spaudimas tęsiasi
Premjerė Inga Ruginienė pabrėžia, kad Lietuva neprieštarauja šiam sprendimui ir vertina ES šalių paramą ginant šalies interesus, ypač po 2021 metais atidarytos Taivaniečių atstovybės Vilniuje, dėl kurios Kinija ribojo Lietuvos eksportą ir diplomatinius ryšius[2].
Ministrė Pirmininkė nurodė, kad Lietuva ir toliau sieks, kad likę prekybos ribojimai žemės ūkio produktams būtų panaikinti, o sankcijos dviem Lietuvos bankams – „Urbo“ ir „Mano bankui“ – būtų atšauktos. Ruginienė taip pat tikisi normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija iki lygio, kokį palaiko kitos ES valstybės narės, tačiau tam būtinas abiejų šalių bendras noras.
Europos Komisija pažymi, kad padėtis bus toliau stebima, siekiant užkirsti kelią panašioms prekybos problemoms ateityje.
Yra teigiamų ženklų atkuriant santykius su Kinija?
Seimo narių grupė, vadovaujama Igno Vėgėlės, įsteigė neformalią darbo grupę, siekiančią atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio lygio, kokį šiuo metu turi dauguma ES valstybių narių. Užsienio reikalų ministerija (URM) pabrėžia, kad grupės tikslai neprieštarauja dabartinės Vyriausybės nuostatoms ir atitinka programos siekį normalizuoti santykius su Pekinu[3].
Darbo grupėje dalyvauja septyni parlamentarai, tarp jų – Vitalijus Šeršniovas, Tadas Barauskas, Algirdas Butkevičius, Rimas Jonas Jankūnas, Karolis Neimantas ir Artūras Zuokas.
Vilniaus ir Pekino santykiai paaštrėjo po 2021 m. pabaigoje atidarytos Taivaniečių atstovybės Lietuvoje, kai Kinija taikė diplomatines ir ekonomines sankcijas, sumažino diplomatinių atstovų lygį iki laikinojo reikalų patikėtinio, o įtampa išliko ir po Lietuvos pasitraukimo iš „17+1“ bendradarbiavimo formato.
URM ir Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad diplomatiniai santykiai gali būti normalizuoti tik abipusiu sutarimu, o Vyriausybės programoje prioritetas skiriamas konstruktyviam dialogui su Kinija, be griežtų išankstinių vertinimų ar konfrontacinių formuluočių.
