Budrys: dialogas su Lukašenka ar Putinu nieko nelemia, todėl Lietuva turi kurti tikrus svertus per sankcijas
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys uždaro pokalbio metu aiškiai įvardijo, kad Lietuva neturi puoselėti iliuzijų dėl derybų su Baltarusijos režimu. Pasak jo, dabartinė situacija – tai ne santykių, argumentų ar moralinių standartų klausimas, o brutali jėgos politika, į kurią galima atsakyti tik realiais spaudimo instrumentais.
„Mes čia turbūt nė vienas netikim, kad telefoninis pokalbis ar šiaip pokalbis galėtų pakeisti laikyseną“, – sakė Budrys[1].
Lietuvos diplomatijos vadovas pridūrė, kad tokios vilties turėjimas būtų tas pats, „kaip paskambinus Putinui tikėtis jį įkalbėti pakeisti politiką. Galim paskambint Lukašenkai ir įkalbėti jį pakeisti politiką. Mes suprantam, kad tai yra ne apie tai. Tai yra kietas žaidimas.“
Budrys pabrėžė, kad Baltarusijos veiksmai Lietuvos vežėjų atžvilgiu yra „absoliučiai už ribos. Netgi už jų pačių įstatymų ribos“. Todėl, pasak jo, ne pokalbiai, o sankcijų plėtimas Europos Sąjungoje gali tapti tikru svertu:
„Tam, kad atsirastų papildomi sektoriai, kad atsirastų konkreti kaina tolimesnių tokių veiksmų, išreikšta milijonais eurų.“
Jis perspėjo, kad bandymas atverti politinę izoliaciją be garantijų pakenktų ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Todėl Budrys pasisako už „klausimo europeizavimą“, įtraukiant ES institucijas, įmones ir turtą į sprendimų priėmimo procesą.
Žemaitaitis: valdžios „kieta pozicija“ nieko verta, jei paprasti žmonės palikti be pagalbos
Valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis į tokią Budrio kalbą sureagavo itin emocingai. Jo nuomone, kalbos apie geopolitinius svertus yra visiškai atitrūkusios nuo tikrovės, kurioje gyvena žmonės, šiandien susiduriantys su skolomis, kreditoriais ir institucijomis.
„Aš apie jumis buvau daug geresnės nuomonės“, – rėžė Seimo narys.
Jis pateikė žemės ūkio sektoriaus pavyzdį, kuriame vieno darbuotojo klaida sukėlė 20 mln. eurų vertės žalą ūkininkams. Tačiau ministerija, anot jo, ne atsitraukė, o iš karto ėmėsi realių veiksmų.
„Skambinam į bankus, skambinam į įstaigas, sakom: „Neskaičiuokit ūkininkam delspinigių, neskaičiuokit palūkanų“. Važiuojame susitikti su perdirbėjais, su įrangos tiekėjais. Sėdim, deramės“, – tvirtino Žemaitaitis.
Tuo metu jis teigia nematantis jokio panašaus veikimo dabartinėje vežėjų krizėje.
„Su kokiu banku susitikot pasišnekėti, kad jiems nebūtų palūkanos skaičiuojamos? Ar buvot susitikę su VMI, kad neskaičiuotų PVM? Ar buvot susitikę su Sveikatos ministerija, kad PSD nebūtų skaičiuojamas?“ – klausė jis.
Žemaitaitis akcentavo, kad kai kurie žmonės dėl valdžios mokesčių ir vėluojančių išmokų svarstys savo verslų ir šeimų ateitį, o jų įsipareigojimai – realūs ir neatidedami.
„Žmogus sumokėjo 40 tūkstančių. Jis juos atgaus 2029–2030 metais. Tai kaip infliacija bus, iš 40 tūkstančių bus 15 tūkstančių vertės. Bet bankas jį dabar smaugia.“
Anot jo, Budrio raginimai išlaikyti „kietą poziciją“ yra ne apie žmones, o labiau apie teorijas.
Valdžios vyrų nuomonės kaip reikiant išsiskyrė
Tuo tarpu įtakos sferomis Žemaitaitis su Budriu jau kurį laiką nepasidalina. Dar praėjusią savaitę Žemaitaitis neatmetė galimybės, kad Budriui gali būti keliama interpeliacija, o Seimo koridoriuose esą jau sklinda kalbos apie ministro tinkamumą eiti pareigas. Parlamentaras kritikuoja Budrio retoriką, teigdamas, kad ji kenkia diplomatijos kultūrai ir šalies komunikacijai, ir ragina spręsti problemas viceministrų lygmeniu, nes nuotaikos tarp politikų „prie kavos“ nėra geros.
Be to, uždarius sieną su Baltarusija beveik mėnesiui, pasak Žemaitaičio, išsipildė „blogiausias scenarijus“, kuris kelia dideles išlaidas šaliai ir vežėjams.
Net TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas abejoja Budrio sankcijų planų efektyvumu, pabrėždamas, kad vien deklaracijų nepakanka – būtina koordinuoti veiksmus su Latvija, Lenkija ir tarptautiniais partneriais, atsižvelgiant į realią geopolitinę situaciją.
