Žemaitaitis priėmė Vengrijos ministrą Vilniuje: susitikimas įvyko be Budrio ir premjerės
Kol Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys lankėsi JAV, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis priėmė Vengrijos užsienio reikalų ir ekonomikos ministrą Peterį Szijjártó, kuris sveikino jį kaip „prezidentą“ pagal vengrų protokolą.
Susitikimas, vykęs be Lietuvos oficialių valdžios atstovų, buvo privatus, truko apie dvi valandas ir aptarė NATO rytinio flango saugumą, Vengrijos karių indėlį Baltijos oro erdvės gynyboje, politinius ir ekonominius klausimus bei ES stiprinimą. R. Žemaitaitis pabrėžė, kad tokie tiesioginiai kontaktai stiprina diplomatinius ryšius ir atspindi nuoširdžią bei pragmatišką užsienio politiką, o susitikimas sulaukė tiek socialinių tinklų dėmesio, tiek kritikos dėl galimo oficialios valdžios apėjimo.
Nausėda patvirtino naujus Krašto apsaugos ir Kultūros ministrus
Po ilgą laiką trukusio chaoso Vyriausybėje, pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretus, kuriais socialdemokratai Robertas Kaunas ir Vaida Aleknavičienė patvirtinti Krašto apsaugos ir Kultūros ministerijų vadovais.
R. Kaunas į ministrus paskirtas po vos mėnesį trukusios darbo patirties Nacionalinio saugumo komitete, o V. Aleknavičienė grįžta į Kultūros ministeriją po kelių mėnesių pertraukos, tačiau kultūros sektoriaus atstovai tęsia protestus dėl politinės įtakos ir reikalauja skaidresnio ministerijos valdymo, o laikinai šias pareigas ėję ministrai grįžta prie ankstesnių funkcijų.
Šimtai Lietuvos vilkikų įstrigo Baltarusijoje: Lukašenka grasina sankcijomis, Lietuva ieško sprendimų
Daugiau nei 1100 Lietuvoje registruotų vilkikų liko įstrigę Baltarusijoje po to, kai Lietuvos Vyriausybė iki lapkričio 30 d. laikinai uždarė Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus, reaguodama į hibridines grėsmes, įskaitant kontrabandinius oro balionus prie Vilniaus oro uosto.
Savo ruožtu Minskas perkelia transporto priemones į specialias saugomas aikšteles, o nesilaikantiems nurodymų vairuotojams grasinama administracinėmis sankcijomis, įskaitant deklaruojamą 120 eurų paros mokestį ir galimą konfiskaciją, nors šis mokestis oficialiai nepatvirtintas.
Premjerė Inga Ruginienė pabrėžia, kad vežėjai turėjo laiko pasiruošti, o sienų atidarymas priklausys nuo abipusio susitarimo, tuo tarpu Lukašenka teigia, kad Baltarusija pasiruošusi eismą atnaujinti „per kelias valandas“. Lietuvos Vyriausybė sprendžia situaciją diplomatiniais kanalais ir ieško kompensavimo bei ilgalaikių mechanizmų, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas judėjimas per pasienį.
Visgi, atsiliepdami į įstrigusių Lietuvos vežėjų skundus tiek I. Ruginienė, tiek vidaus reikalų ministras V. Kondratovičius nevyniojo žodžių į vatą ir kirto, kad vykdami į Lietuvai nedraugiškas šalis šie turėjo įvertinti ir galimas rizikas.
Santarose – neurochirurgų krizė: iš darbo pasitraukė šeši gydytojai, pacientai lieka be vaistų dėl e.sveikatos trikdžių
Pastarosiomis savaitėmis Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurochirurgijos centre susidūrė rimta krizė: iš darbo pasitraukė šeši gydytojai, tarp jų buvęs centro vadovas prof. Saulius Ročka, nurodę „toksišką aplinką“, sistemingus trukdymus ir ilgalaikius konfliktus kaip pagrindines priežastis.
Nepaisant to, klinikos užtikrina, kad neurochirurgijos paslaugos vaikams ir suaugusiems bus teikiamos, tačiau kai kuriems mažiesiems pacientams teko ieškoti gydymo užsienyje. Situaciją tiria Sveikatos apsaugos ministerija ir speciali komisija, o visuomenė aktyviai reaguoja peticija bei parama.
Tuo pat metu šalies sveikatos sistemą papildomai apkartino e.sveikata.lt atnaujinimas, dėl kurio medikai pirmadienį negalėjo išrašyti e.receptų ar siuntimų, o pacientai – gauti vaistų ar registruotis pas gydytojus, sukeldamas chaosą ir papildomą darbo krūvį personalui.
Privatizuotas turto bankas, iki rekordinio lygio didinamos gynybos išlaidos ir skiriama 0,5 mlrd. eurų ginčui su „Belaruskalij“
Seimas nusprendė Turto banką nuo kitų metų paversti akcine bendrove, suteikdamas jam platesnes veiklos galimybes – nuo komercinių paslaugų iki infrastruktūros ir strateginių ligoninių projektų, tuo pat metu išlaikant ES lėšų išieškojimo funkciją; reformą kritikavę politikai įspėja apie privatizavimo riziką, tačiau šalininkai pabrėžia skaidrumą ir profesionalų valdymą.
Tuo tarpu Lietuva susiduria su Baltarusijos tranzito krizės pasekmėmis: pasienyje įstrigę vežėjai, valstybė ginčijasi tarptautiniuose arbitražuose su „Belaruskalij“ ir „Hasenberg“, tam skirdama papildomus 0,5 mln. eurų, o vilkikai per savaitę Minsko biudžetui sumokėjo apie 5 mln. eurų.
Gynybos srityje Lietuva žengia rekordinį žingsnį – iki 2026 m. skirs 5,38 proc. BVP, stiprins NATO infrastruktūrą, perka daugiau nei penktadalį gynybos įsigijimų iš JAV, tačiau Valstybės kontrolė perspėja, kad po 2028 m. gali tekti mažinti biudžetą, jei nebus užtikrinti tvarūs papildomi pajamų šaltiniai, tuo metu EIB skolina 300 mln. eurų kariniams projektams, įskaitant Rūdninkų brigados miestelį su infrastruktūra iki 4 tūkst. karių ir civilių.
Lenkija atsisako ES migrantų kvotų tol, kol priims ukrainiečius
Šią savaitę taip pat paskelbta, kad Lenkija laikinai atleidžiama nuo privalomo Europos Sąjungos migrantų perskirstymo mechanizmo, kol šalyje bus apgyvendinta didelė ukrainiečių pabėgėlių dalis, sakė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Premjeras Donaldas Tuskas patvirtino, kad Varšuva nepriims migrantų pagal ES Migracijos paktą ir neketina mokėti už atsisakymą, o vidaus reikalų ministras Marcin Kierwiński pabrėžė, jog Lenkija jau kelis mėnesius nepritaria jokiems perskirstymo mechanizmams, patirdama dideles išlaidas saugodama ES išorinę sieną ir priimdama karo pabėgėlius iš Ukrainos.
ES leidžia šiai šaliai kartu su keliais kitais nariais prašyti visiško atleidimo dėl „ypatingo migracinio spaudimo“, o oficiali paraiška jau pateikta ir bus svarstoma gruodžio pradžioje. Migracija tapo vienu karščiausių Lenkijos vidaus politikos klausimų, o šalis tikisi, kad Europos solidarumas su Ukraina bus atlygintas supratimu dėl Lenkijos situacijos.
Ukrainoje atskleista „Energoatom“ korupcijos schema su pinigų srautais į Maskvą
Ukrainos Nacionalinis antikorupcinis biuras (NABU) ir Specialioji antikorupcinė prokuratūra atskleidė plačiausią „Energoatom“ korupcijos schemą per 15 mėnesių trukusį tyrimą „Midas“, kuriuo siekta išaiškinti kyšius, neteisėtus atsiskaitymus ir lėšų plovimą – tariama žala valstybės energetikos sektoriui siekia apie 100 mln. dolerių, o dalis pinigų buvo perkelta į Maskvą ir kriptovaliutą.
Tarp įtariamųjų – prezidento Volodymyro Zelenskio aplinkos verslininkas Tymuras Mindičius bei buvę „Energoatom“ ir ministerijų vadovai, o tyrimo metu paviešinti įrašai, vadinami „Mindičiaus juostomis“, rodo aukštų pareigūnų ryšius su schema.
Nors Zelenskis deklaruoja paramą tyrimui ir ragina užtikrinti bausmės neišvengiamumą, pavardžių oficialiai neįvardija, o skandalas jau sukėlė didelį pasipiktinimą visuomenėje, ypač karo kontekste, kai milijonai buvo plauti Rusijos naudai.
Tuo tarpu Zelenskis įspėjo, kad Rusija ruošiasi „dideliam karui“ Europoje, galimai prasidėsiančiam 2029–2030 metais, plečiant gynybos pramonę ir kuriant naujas ginklų sistemas. Jis ragina Vakarus didinti paramą Ukrainai, įvesti naujas sankcijas Rusijos energetikos ir finansų sektoriams bei užkirsti kelią Maskvos karinį potencialą didinančioms investicijoms.
Trumpas atnaujino vyriausybę po rekordinio uždarymo, žada dividendus amerikiečiams ir paskyrė pasiuntinį Baltarusijai
Šią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įstatymą, kuriuo po 43 dienas trukusio ilgiausio federalinės vyriausybės uždarymo šalies istorijoje vėl atnaujinamas federalinių institucijų darbas, užtikrinamas darbuotojų atlyginimų mokėjimas ir numatoma finansuoti tris metinius asignavimus, tačiau ginčas dėl sveikatos draudimo subsidijų lieka neišspręstas.
Tuo pat metu D. Trumpas pasiūlė naują planą, pagal kurį dauguma amerikiečių galėtų gauti „nacionalinį dividendą“ iš muitų pajamų, siekdamas tiesiogiai padidinti gyventojų pajamas ir pabrėžti ekonominę nepriklausomybę, nors ekonomistai perspėja dėl didelių išlaidų.
Be to, Trumpas paskyrė advokatą Johną Coale specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijai, pabrėždamas humanitarinę misiją paleidžiant įkaitus ir galimą platesnį JAV įsitraukimą į regioninius klausimus, įskaitant Lietuvos pasienio blokadą ir saugumo situaciją Rytų Europoje, siekiant derybomis grįsto požiūrio į regiono problemas.
