Vyriausybėje audra: ministrė Šakalienė atstatydinta po konflikto su Ruginiene
Šią savaitę įvyko tikras politinis mūšis, kurio centre – dvi moterys, priklausančios tai pačiai socialdemokratų partijai. Premjerė Inga Ruginienė pareiškė praradusi pasitikėjimą krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene dėl pastarųjų savaičių įvykių ministerijoje, melagingos informacijos ir prastų komandinių santykių, todėl ministrė nusprendė trauktis iš pareigų, bet vėliau buvo atstatydinta pačios Vyriausybės vadovės.
Sprendimas esą buvo būtinas, kad Vyriausybės darbai, įskaitant kitų metų gynybos biudžetą, nebūtų sutrikdyti, o kol bus paskirtas naujas ministras, ministeriją laikinai pavaduos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Konfliktą sukėlė spalio 14 d. įvykęs incidentas su netikslia gynybos finansavimo informacija, taip pat platesnė ministerijos veiklos analizė, įskaitant sąsajas su verslu ir gynybos pramone. Vienu pagrindinių kandidatų į naujo krašto apsaugos ministro postą laikomas viceministras Karolis Aleksa.
Viešajam sektoriui algos kyla, gynybos biudžetas – ginčų centre
Nuo 2026 m. viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai Lietuvoje didės – bazinis pareiginės algos dydis bus 1 798 eurai, minimalioji mėnesinė alga pakils iki 1 153 eurų, o pokyčiai apims daugiau nei 200 tūkst. darbuotojų, įskaitant mokytojus, medikus, kariškius ir biudžetinių įstaigų specialistus.
Šiems pokyčiams reikės apie 392 mln. eurų biudžeto lėšų, o Seimas jau pradėjo svarstyti įstatymo pataisas dėl bazinio dydžio didinimo ir jo ateities indeksavimo pagal infliaciją bei MMA. Tuo tarpu šeimoms, auginančioms vaikus, vaiko išmoka kitąmet padidės vos 7,5 euro, o papildoma parama daugeliui lieka mažai žinoma ir reikalauja pačių šeimų prašymų.
Premjerė taip pat aiškiai patvirtino, kad 5 proc. BVP skiriama tiesiogiai gynybai, o papildomi 0,38 proc. skirti nacionaliniam saugumui, užtikrinant finansavimo stabilumą net ir keičiantis ekonominėms sąlygoms.
Tuo tarpu besitraukdama iš pareigų D. Šakalienė paviešino vidinius ministerijų susirašinėjimus, kurie atskleidė, kad Finansų ministerija siūlė 2026–2028 m. biudžetą apie 40 proc. mažesnį nei KAM poreikiai.
Vėliau, po įtemtų derybų, asignavimai buvo padidinti iki 5,38 proc. BVP, tačiau Šakalienė pabrėžė, kad ši kova už tinkamą gynybos finansavimą rodo politinį spaudimą ir būtinybę ginti kariuomenės interesus, o viešas jos atsistatydinimas sukėlė audringas diskusijas tiek socialiniuose tinkluose, tiek politinėje erdvėje dėl atsakomybės ribų ir ministerijų darbo skaidrumo.
Iš Seimo – tiesiai į KT: skandalingas J. Sabatausko paskyrimas
Seimas paskyrė du naujus Konstitucinio Teismo teisėjus – Julių Sabatauską ir Artūrą Driuką, tačiau prezidento Gitano Nausėdos siūlytas kandidatas Haroldas Šinkūnas neperžengė reikiamos balsų ribos.
J. Sabatausko paskyrimas sukėlė aistras, nes opozicija ir teisės ekspertai teigia, kad buvęs Seimo narys neturi pakankamo teisinio darbo stažo, o jo įtraukimas gali politizuoti teismą ir kelti grėsmę jo nepriklausomumui.
Slaptame balsavime Sabatauską palaikė 64 parlamentarai, Driuką – 90, o naujų teisėjų kadencija prasidės kovo 19 dieną.
Kauno monstrui – 20 metų belangės už mergaitės pagrobimą
Penktadienį teismas paskelbė nuosprendį Gediminui Filipavičiui, visuomenėje vadinamam Kauno monstru, už devynerių metų mergaitės pagrobimą ir laikymą požeminiame rūsyje – jam skirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nusikaltimas, įvykdytas 2024 metų sausio 7 d., buvo kruopščiai suplanuotas: Filipavičius mergaitę pagrobė laukiančią autobuso, o vėliau uždarė specialiai įrengtame rūsyje Kauno Technikos gatvėje, kur ji buvo rastas policijos „Aro“ operacijos metu.
Teismas konstatavo, kad kaltinamasis veikė sąmoningai, o psichiatrinė ekspertizė parodė, jog jis gali atsakyti už savo veiksmus, todėl gynybos argumentai dėl sunkaus gyvenimo laikotarpio ar psichinės būklės nebuvo pripažinti kaip lengvinančios aplinkybės. Nuosprendis, nors dar gali būti skundžiamas, laikomas simboliniu teisingumo triumfu po visą Lietuvą sukrėtusio nusikaltimo.
Dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos naktį buvo sustabdyti skrydžiai Vilniuje
Lietuvos oro erdvė naktį buvo laikinai uždaryta dėl dešimčių iš Baltarusijos įskrendančių kontrabandinių balionų, sutrikdžiusių ~30 skrydžių ir paveikusių daugiau nei 4 000 keleivių. Kaip skelbiama, VSAT sulaikė 12 balionų ir keturis įtariamuosius, dalis pasienio punktų buvo laikinai uždaryti.
Premjerė I. Ruginienė įspėjo, kad pakartotiniai incidentai gali baigtis sienos ar punktų uždarymu, griežtinimu baudžiamojoje atsakomybėje ir technologinėmis priemonėmis, o tyrimą tęsia VSAT bei kriminalinės žvalgybos pareigūnai.
Paliaubos be teritorinių nuolaidų: Trumpo ir Putino susitikimas neįvyks
Planuotas Trumpo ir Putino susitikimas Budapešte dėl karo Ukrainoje buvo atšauktas, nes derybos nepriartėjo prie jokio proveržio, o Ukraina ir Europos sąjungininkai reikalauja paliaubų be teritorinių nuolaidų Rusijai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė suteikti Ukrainai ilgųjų „Tomahawk“ raketų, siekdamas skatinti taikų sprendimą, o V. Zelenskis po susitikimo Vašingtone grįžo be konkrečių ginklų pažadų, nors patvirtino tikėjimą Trumpo siekiu užbaigti karą taikiai.
Europoje kartu su V. Zelenskiu pabrėžiama, kad dabartinė fronto linija turi būti derybų pagrindas, o Maskva nepritaria tokiam „fronto įšaldymui“, todėl karas pereina į užsitęsusios įtampos etapą be akivaizdaus sprendimo horizonto.
