Sabatauskas – iš Seimo kėdės tiesiai į KT teisėjus
Seimas į Konstitucinį Teismą paskyrė du naujus teisėjus – Julių Sabatauską ir Artūrą Driuką, tačiau prezidento Gitano Nausėdos siūlytas kandidatas Haroldas Šinkūnas patyrė fiasko ir neperžengė reikiamos balsų ribos. Sprendimas iš karto sukėlė aistras Seimo salėje ir žiniasklaidoje: kritikai tvirtina, kad Sabatausko paskyrimas gali politizuoti teismą ir kelti grėsmę jo nepriklausomumui.
Slaptame balsavime Sabatauską palaikė 64 parlamentarai, prieš balsavo 46, susilaikė 10. Driuką patvirtino 90 Seimo narių, 22 buvo prieš, 9 susilaikė. Šinkūnui pakako tik 53 balsų „už“, prieš – 44, o 22 susilaikė, todėl jo kandidatūra žlugo[1].
Sabatauską į KT teikė Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Driuką – LAT pirmininkė Danguolė Bublienė, o Šinkūną – prezidentas. Naujųjų teisėjų kadencija prasidės kovo 19 dieną.
Opozicijos atstovai kritikavo Sabatausko skyrimą, pabrėždami, kad politikas neturi reikiamo dešimties metų teisinio darbo stažo, o jo įtraukimas į teismą gali pakenkti Konstitucinio Teismo nepriklausomumui. Prezidentas Nausėda taip pat pasisakė prieš politizavimą, ragindamas užtikrinti, kad KT sprendimai būtų neabejotinai pagrįsti ir nepolitiški.
Ginčai dėl politizavimo Seime – ne naujiena. Panaši situacija buvo 2023 m., kai į teismą paskirtas buvęs konservatorius Stasys Šedbaras, tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
Konstitucinis Teismas sudarytas iš devynių teisėjų, kurie skiriami devyneriems metams vienai kadencijai. Kas trejus metus Seimas paskiria tris naujus teisėjus: po vieną kandidatą teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo vadovas.
Advokatas įspėja dėl valdžių atskyrimo principo pažeidimų
Į šią situaciją, kai į Konstitucinio Teismo teisėjus buvo paskirtas Seimo narys J. Sabatauskas, sureagavo ir advokatas Dominykas Vanhara. Jis kritikavo sprendimą, teigdamas, kad šis paskyrimas tęsia ankstesnių valdančiųjų praktiką politizuoti svarbiausią šalies teismą[2].
Pasak Vanharos, Konstitucinis Teismas turėtų būti visiškai nepriklausomas. Jo pagrindinė funkcija – tikrinti Seimo priimtų įstatymų atitiktį Konstitucijai. Tai gali būti kompromituojama, kai teisėjai patys ilgai dirbo Seime arba buvo glaudžiai susiję su politinėmis partijomis.
Teisininkas priminė valdžių atskyrimo principą, suformuluotą Montesquieu: įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžia turi būti atskiros ir kontroliuoti viena kitą, kad nebūtų koncentracijos ar tironijos.
Advokato teigimu, Lietuvoje vykdomoji valdžia dažnai sudaroma iš Seimo narių, priklausančių valdančioms partijoms. Dėl to Konstitucinio Teismo nepriklausomumas silpnėja – teisėjai gali turėti tiesioginę ar netiesioginę priklausomybę nuo partijų, kurios priėmė įstatymus, kuriuos jie dabar turėtų kontroliuoti.
Jis pridūrė, kad tokia praktika kartu kelia grėsmę valdžių pusiausvyrai ir stiprina įstatymų leidžiamosios valdžios įtaką visai valstybės struktūrai. Politizuotas teismas nebeatlieka savo pagrindinės funkcijos – užtikrinti Konstitucijos viršenybę.
Kūris: Sabatausko paskyrimas į KT kelia grėsmę teismo nepriklausomumui
Visgi nuo pat pradžių nuomonės dėl J. Sabatausko kandidatūros į Konstitucinį Teismą išsiskyrė. Buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris abejojo, ar Sabatauskas atitinka teisėjo reikalavimus, nes neturi pakankamos teisinės patirties pagal Konstitucijoje nustatytus kriterijus[3].
E. Kūrio vertinimu, Seimo nariui tapus KT teisėju, teismas gali būti politizuotas, o jo nepriklausomumas – sumažintas. J. Sabatauskas esą tiesiogiai yra susijęs su įstatymais, kuriuos turėtų vertinti kaip teisėjas, todėl paskyrimas kelia grėsmę valdžių atskyrimo principui ir gali paveikti teismo sprendimų objektyvumą.
