Trumpo ir Putino susitikimas Budapešte atšauktas: derybos dėl karo Ukrainoje įstrigo
Planai surengti aukščiausio lygio susitikimą tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino Budapešte buvo sustabdyti, kai Ukraina ir Europos sąjungininkai susitelkė į pastangas pasiekti paliaubas be teritorinių nuolaidų Maskvai. Baltieji rūmai pranešė, kad šiuo metu „nėra planų“ rengti Trumpo ir Putino susitikimą „artimiausiu metu“, nes pastarasis diplomatinis ciklas nepriartino prie jokio proveržio dėl karo pabaigos.
Šis sprendimas sekė po pokalbio tarp JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo. Pastarasis pareiškė, kad Rusijos pozicija „nepasikeitė nuo susitarimų, pasiektų per Aliaskos viršūnių susitikimą“[1].
Vėliau Trumpas žurnalistams Vašingtone sakė nenorintis „veltui susitikti“ su Putinu: „Nenoriu gaišti laiko, pažiūrėsime, kaip viskas klostysis.“
Budapešto susitikimo atšaukimas užbaigė trumpą, bet intensyvų diplomatinį ciklą, kuris prasidėjo Trumpo ir Putino pokalbiu praėjusią savaitę. Tuomet, anot šaltinių, V. Putinas pasiūlė kompromisą: Rusija atsisakytų dalies užimtų Chersono ir Zaporižios teritorijų mainais į visos Donecko srities kontrolę. D. Trumpas iš pradžių esą domėjosi šia idėja, bet galiausiai sekmadienį ją atmetė, pareikšdamas, kad „linija turi būti nubrėžta ten, kur ji dabar yra“.
Europa ir Ukraina remia paliaubas, bet ne teritorijų kompromisus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis yra nusiteikusi taip pat kaip Vakarų partneriai, tačiau pabrėžė, kad Rusija „mažiau suinteresuota“ leistsi į rimtas derybas po to, kai Trumpas atidėjo sprendimą dėl „Tomahawk“ raketų tiekimo Ukrainai. Šios raketos, galinčios smogti taikiniams iki tūkstančio mylių atstumu, galėtų ženkliai sustiprinti Ukrainos pozicijas prieš Rusijos karinę pramonę.
Penktadienį, po Trumpo ir Putino skambučio, V. Zelenskis susitiko su JAV prezidentu Vašingtone. Pasak šaltinių, susitikimas buvo įtemptas: Baltieji rūmai iškėlė galimybę, kad Ukraina galėtų svarstyti teritorinius kompromisus, tačiau Zelenskis tai atmetė. Tuo pat metu stringa ir Kijevo pastangos įsigyti „Tomahawk“ raketas, kurių Maskva įspėjo nelaikyti „gynybinėmis“.
Antradienį V. Zelenskis kartu su Europos lyderiais – tarp jų Jungtinės Karalystės premjeru Keiru Starmeriu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, Italijos premjere Giorgia Meloni, Lenkijos premjeru Donaldu Tusku bei Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen – paskelbė bendrą pareiškimą. Jame pabrėžta, kad „dabartinė fronto linija turėtų būti derybų pradžios taškas“, o bet kokios paliaubos turi būti be teritorinių nuolaidų Rusijai.
Maskva nepritaria fronto įšaldymui, o Europa ruošia naują taikos planą
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad „Maskvos pozicija nesikeičia“ ir kad paliaubos palei dabartinę fronto liniją būtų tik „laikinas sprendimas“. Jo teigimu, būtina „spręsti konflikto priežastis“ – tai Kremlius supranta kaip Ukrainos demilitarizaciją ir visišką Rusijos suvereniteto pripažinimą Donbase.
Nepaisant to, vakarų šalys tęsia spaudimą Maskvai. Trisdešimt valstybių, vadovaujamų Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos, susitarė suformuoti daugianacionalines stabilizacijos pajėgas, kurios turėtų saugoti Ukrainos oro erdvę, jūrų kelius ir rengti šalies ginkluotąsias pajėgas. Tuo pat metu ES ir G7 toliau svarsto planą perduoti Ukrainai 140 mlrd. eurų vertės įšaldytų Rusijos centrinio banko aktyvų, kurie būtų naudojami šalies gynybai finansuoti nuo 2026 metų.
Europos lyderiai pabrėžė, kad šios priemonės turi tęstis „tol, kol Rusija bus pasirengusi tikroms taikos deryboms“. Kol kas Maskva nepasiduoda, o D. Trumpas atidėjo savo diplomatines iniciatyvas. Budapešto susitikimas, kuris dar prieš savaitę buvo laikytas galimu lūžio tašku, tapo simboliniu ženklu, kad karas Ukrainoje pereina į naują, užsitęsusios įtampos etapą – be susitarimo, bet ir be akivaizdaus sprendimo horizonte.
