Lietuvos socialdemokratai formuoja koaliciją su LVŽS ir „Nemuno aušra“: derybos ir protestai tęsiasi
Po premjero Gintauto Palucko atsistatydinimo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nusprendė formuoti naują valdančiąją koaliciją su Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“ ir Aurelijaus Verygos vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), siūlydama Inga Ruginienę premjero poste.
Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia darbingos Vyriausybės svarbą, tačiau išlieka kritiškas „Nemuno aušros“ teisiniams šešėliams ir ragina laikytis fiskalinės drausmės bei atsargiai vertina LVŽS siūlomus 41 punktą, kuriuose numatytos mokesčių, energetikos ir socialinės politikos permainos.
Tačiau koalicijos derybos stringa dėl ministerijų pasidalijimo, finansinių klausimų ir ideologinių skirtumų, ypač partnerystės įstatymo bei šeimos vertybių, o opozicija bei visuomenė išreiškė pasipiktinimą, protestuodama prieš bendradarbiavimą su „Nemuno aušra“.
Politologai pabrėžia, kad koalicijos stabilumas priklausys nuo pasitikėjimo tarp partnerių, o ne vien daugumos skaičiaus, o prezidento vaidmuo šiame procese bus ribotas.
Ruginienė Seime pristatė premjerės programą: stabilumas, socialinė apsauga ir šeimos stiprinimas
Po prezidento pasiūlymo Inga Ruginienė Seime pristatė savo kandidatūrą į Ministrės Pirmininkes, pabrėždama stabilumo, pasitikėjimo valstybės institucijomis ir vienybės svarbą, akcentavo socialinę politiką kaip vidinę gynybos liniją, planavo didinti vaiko pinigus, pensijas ir minimalų atlyginimą, taip pat stiprinti šeimas, savivaldą ir regioninę politiką.
Ji teigė sieksianti, kad Vyriausybė spręstų paprastų žmonių problemas, skatintų socialinį dialogą, įtrauktų nevyriausybines organizacijas ir profesines sąjungas, užtikrintų žmogaus teises bei pasirūpintų demografiniais iššūkiais, pabrėždama atsakomybę už sprendimus ir raginimą Seimo narius palaikyti jos kandidatūrą.
Keičiasi ministrų žemėlapis: Poderskis ministro karjeros nebetęs
Lietuvoje auga politinė įtampa dėl teisėsaugos, aplinkosaugos ir valdžios formavimo klausimų. Laikinasis teisingumo ministras Rimantas Mockus sustabdė 1,5 mln. eurų mokėjimus ir atskleidė galimai korupcinę schemą Lietuvos kalėjimų tarnyboje, o STT pradėjo tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio jam iš LKT vadovo Mindaugo Kairio pusės.
Aplinkosaugos ministras Povilas Poderskis prarado galimybę dirbti naujojoje Vyriausybėje po skandalo dėl jo siūlytų taisyklių, palankių vėjo energetikai, bet silpninančių paukščių ir šikšnosparnių apsaugą, o visuomenėje kilo kritika dėl jo kelionės į kosmoso agentūrą iš biudžeto lėšų.
Šurajevas pranešė apie uždaromą Ukrainos paramos fondą „Vienas K“
Olegas Šurajevas paskelbė uždarantis savo įkurtą „Vienas K“ paramos fondą, kuris per kelerius metus tapo reikšminga pagalbos Ukrainai iniciatyva, bet taip pat tapo asmeniniu ir profesiniu išbandymu.
Fondas, pradėtas kaip laikina savanoriška pagalba karo metu, organizavo logistiką, labdarą ir didelius projektus, įskaitant dronų užsakymus, tačiau augantis krūvis, finansinis nestabilumas, teisiniai iššūkiai ir emocinė našta smarkiai paveikė Šurajevo pagrindinę profesinę veiklą – komediją.
Fondas prarado savanorius, pajamos ir turtas ženkliai sumažėjo, todėl Šurajevas nusprendė sutelkti dėmesį į savo profesiją ir ribotai tęsti veiklą Ukrainos reikalų projektuose, dėkodamas komandai ir rėmėjams už paramą ir bendradarbiavimą.
Išsiskyrė Lenkijos ir Lietuvos pozicijos dėl paramos kariais Ukrainai
Lenkija ir Lietuva remia Ukrainą, bet karinių pajėgų siuntimo strategijos skiriasi: Lenkija neplanuoja siųsti karių į šalį, tačiau užtikrins logistinę paramą tarptautinei taikos misijai, aprūpins ir koordinuos sąjungininkų pajėgas savo teritorijoje, tuo tarpu, anot laikinosios krašto apsaugos ministrės D. Šakalienės, Lietuva būtų pasiruošusi prisidėti prie gynybos tik sudarius ugnies nutraukimo sąlygas ir suderinus saugumo garantijas su sąjungininkais.
Lietuvos karių įsitraukimas būtų ribotas, galėtų apimti kuopos dydžio vienetus, skirtus mokymams ar apsaugos užduotims, su rotacijos paruošta papildoma kuopa, o sprendimai priklausys nuo politinio sutarimo ir sąlygų. Abi šalys pabrėžia savo vaidmenį saugant regiono stabilumą ir koordinuojant paramą, o Europos pajėgų efektyvumas be JAV logistinės ir karinės pagalbos, pasak Lietuvos politikų, būtų labai ribotas.
Ukrainai suplanuotos ilgalaikės saugumo garantijos: Vašingtone suderintas Vakarų planas ir Turkijos tarpininkavimas
Po Vašingtono viršūnių susitikimo NATO ir Europos lyderiai sutarė dėl Ukrainai teikiamų ilgalaikių saugumo garantijų, kurios būtų koordinuojamos JAV ir Europos šalių, nepriklausomai nuo narystės Aljanse.
Pokalbiuose pabrėžtas Turkijos vaidmuo tarpininkaujant taikos procesui su Rusija, ypač dėl Juodosios jūros saugumo ir regioninės stabilumo. Planas apima strateginę karinę pagalbą, jūrines, oro ir sausumos stebėjimo misijas bei galimą V. Zelenskio ir V. Putino susitikimą, o galutinės detalės ir įgyvendinimo mechanizmai bus derinami artimiausiomis savaitėmis.
Zelenskis Vašingtone ieško saugumo garantijų ir derybų su Putinu galimybių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą po įtempto vasario vizito atvyko į Baltuosius rūmus, lydimas Europos lyderių, siekdamas užtikrinti bendrą transatlantinį frontą ir aptarti galimą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris galėtų įvykti tarpininkaujant Austrijai ar Šveicarijai, suteikiant diplomatinę neliečiamybę.
Vizito metu daugiausia dėmesio skirta saugumo garantijoms Ukrainai, galimoms paliauboms bei sąlygoms tolimesnėms deryboms, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas akcentavo galutinio taikos sprendimo prioritetą, įskaitant teritorijų klausimą, priešingai nei Europos lyderiai, raginantys pirmiausia siekti paliaubų.
Kol kas konkreti V. Zelenskio ir V. Putino susitikimo data ir vieta lieka neaiški, o derybų maratonas Vašingtone parodė, kad visos pusės siekia išlaikyti bendrą dialogo liniją, tačiau galutinio susitarimo dėl taikos dar nėra.
Tuo tarpu Trumpas teigia, kad Zelenskis galėtų „beveik iš karto“ užbaigti karą su Rusija, jei priimtų teritorinius kompromisus, tačiau Ukrainos ir Europos lyderiai tai kategoriškai atmeta. Vašingtone vykusiame susitikime aptartos saugumo garantijos, karinė parama ir galimas derybų su Putinu organizavimas, tačiau konkrečių sprendimų dėl paliaubų ar taikos dar nepriimta.
Nausėda siūlo po penkmečio Ukrainą priimti į ES
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė 2030 metus kaip orientyrą Ukrainos narystei Europos Sąjungoje, ragindamas Europą pereiti nuo deklaracijų prie konkrečių veiksmų ir stiprinti saugumo garantijas Ukrainai su JAV bei Europos šalių parama.
Savo ruožtu JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad Ukrainai bus suteiktos saugumo garantijos, tačiau pažymėjo, jog NATO narystė taikos susitarimo dalimi nebus, o Krymo grąžinimas neįvyks.
Susitikimuose Vašingtone su V. Zelenskiu ir Europos lyderiais daugiausia dėmesio skirta saugumo garantijų kūrimui, kariniai paramos paketai Ukrainai jau pradėti įgyvendinti, o planuojamas ir galimas susitikimas tarp V. Zelenskio ir V. Putino prieš trišalį diskusijų etapą.
