„Gėdos diena“: protestas prieš LSDP koaliciją su „Nemuno aušra“
Vilniaus gatves ir vėl užplūs protestuotojai – protestas pavadintas „Gėdos diena“ ir suplanuotas tą pačią dieną, kai socialdemokratai oficialiai pasirašys naują koalicijos sutartį su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“.
„Gėdos diena ateis tada, kai socialdemokratai, dar kartą sulaužę savo žodį, valdyti perduos šalį į rankas partijai „Nemuno aušra“, vadovaujamai teismo pripažinto šmeižiko ir melagio, bei prijungs prie jų Tomaševskiui paklusnius žmones, prieš sankcijas Rusijai ir Baltarusijai nusiteikusius politikus, antivakserių ideologus ir referendumo kartelės mažintojus“, – teigė protesto organizatoriai[1].
Demonstracija prasidės Daukanto aikštėje, dalyviai kreipsis į prezidentą Gitaną Nausėdą ir žygiuos Gedimino prospektu iki Seimo, kur vyks mitingas. Organizatoriai pabrėžė, kad mitingas bus trumpas – tikslas ne pasirodyti, o aiškiai parodyti protestą prieš LSDP sprendimą.
Protestas nugriaudėjo ir prisiekiant naujiems Seimo nariams
Pernai lapkritį, naujojo Seimo priesaikos dieną, prie parlamentų rūmų vyko protesto akcija „Dešimt tylos minučių“. Žmonės išreiškė nepritarimą koalicijai, kurią sudarė LSDP, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir R. Žemaitaičio partija „Nemuno aušra“[2].
Organizatoriai akcentavo politinio padorumo ribas, nulinę toleranciją antisemitizmui ir pagerbė vertybes, kurias, jų nuomone, koalicija galėjo paminti.
Socialdemokratų taryba patvirtino koaliciją, užtikrindama daugumą Seime – 86 iš 141 mandato. Iki rinkimų LSDP teigė, kad bendradarbiavimas su „Nemuno aušra“ neįmanomas, bet po rinkimų pozicija pasikeitė. Sprendimas sulaukė kritikos tarptautiniu mastu: JAV, Lenkijos ir Vokietijos politikai ragino persvarstyti koaliciją, pabrėždami, kad bendradarbiavimas su antisemitine partija griauna demokratijos vertybes.
Buriamas naujas valdančiųjų sąrašas
Po Gintauto Palucko atsistatydinimo Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) teko ne tik iš naujo formuoti Vyriausybę, bet ir sudėlioti naują valdančiąją daugumą. Į premjero postą pasiūlyta socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, o partija planuoja koaliciją su Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“ bei Aurelijaus Verygos vedama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tokie sprendimai sukėlė audringas reakcijas tiek Seime, tiek politikoje apskritai.
Konservatorių atstovas Mindaugas Lingė kritikuoja LSDP, teigdamas, kad partija vadovaujasi „akla neapykanta“ konservatoriams, o ne valstybės interesais. Jis prognozuoja galimą strateginių tikslų ignoravimą, tarptautinės reputacijos žalą ir silpnėjantį paramos Ukrainai palaikymą. Tuo tarpu „Nemuno aušra“ pabrėžia savo konstruktyvų požiūrį į valdžią: partija tvirtina išlaikysianti vienybę, aktyviai dalyvausianti koalicijos darbe ir orientuota į visuomenės gerovę, o prezidentūra jų veiklą vertina kaip nesugriaunančią valstybės stabilumo.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ kritikuoja LSDP sprendimą juos šalinti iš koalicijos, teigdama, kad socialdemokratai rinkosi „lengvesnį kelią“, nepaisydami galimybių bendradarbiauti. „Aušriečiai“ atmeta kaltinimus dėl skaldymo ir pabrėžia, kad jų tikslas – veikti Lietuvos labui, nepriklausomai nuo politinių intrigų. Derybos dėl galutinės koalicijos formos tebevyksta, o politinė scena Lietuvoje liko įtempta ir kupina intriguojančių posūkių.
LSDP prarado artimiausius programinius partnerius?
Tuo tarpu Klaipėdos universiteto (KU) KU politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili pabrėžia, kad naujojoje socialdemokratų koalicijoje išlikę dideli programiniai skirtumai, ypač dėl krikščioniškos šeimos vertybių ir partnerystės klausimų, todėl bendradarbiavimas gali būti sudėtingas[3].
Ji atkreipė dėmesį, kad prisijungę „valstiečiai“ turi nuostatas, kurios kardinaliai skiriasi nuo socialdemokratų, o tai gali kelti papildomų iššūkių koalicijos darbui.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili taip pat pažymi, kad buvę demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nariai, perėję į opoziciją, taps ypač nepatogūs valdantiesiems, nes iki šiol jie buvo svarbūs koalicijos partneriai, todėl galime tik įsivaizduoti, kokią kritinę poziciją užims viešojoje erdvėje.
Krupavičius: naujoji koalicija turi remtis pasitikėjimu, o ne vien dauguma
Tuo tarpu politologas Algis Krupavičius naujosios koalicijos formavimą vertina kaip esminį žingsnį stabilizuojant politinę situaciją po G. Palucko atsistatydinimo. Jo pozicija – naujoji koalicija turi būti grindžiama pasitikėjimu tarp partnerių, o ne tik skaitine dauguma ar ideologiniu artumu.
Politikos ekspertas pabrėžia, kad sėkminga koalicija priklausys nuo gebėjimo išlaikyti vidinę discipliną ir koordinuotą darbą tarp skirtingų frakcijų, ypač tarp socialdemokratų ir „Nemuno Aušros“. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad prezidento vaidmuo šioje koalicijos formavime bus labiau ribotas, o sprendimus lems pačių partijų vidiniai susitarimai.
„Šiuo metu vienintelė frakcija, turinti veto teisę – Nemuno Aušra. Vardan Lietuvos frakcija šios teisės neturi. Jeigu koalicijoje būtų ir valstiečiai, ir Vardan Lietuvos – būtų du veikėjai su veto teise. Tai komplikuotų valdymą.“
„Socialdemokratai, Nemuno Aušra ir net valstiečiai yra gana arti vienas kito ideologiškai. Liberalai ar konservatoriai – tikrai ne.“ – teigė A. Krupavičius.
