Lietuva laukia ugnies nutraukimo ir sąjungininkų sprendimo
Lietuva yra pasiruošusi prisidėti prie Ukrainos gynybos, jei tik bus nutraukta ugnis ir sąjungininkai suderins saugumo garantijas. Krašto apsaugos ministerijai laikinai vadovaujanti Dovilė Šakalienė pažymėjo, kad kol kas nėra aišku, kaip tiksliai atrodytų Lietuvos karių misija – sprendimą riboja tiek ugnies nutraukimo sąlyga, tiek neapibrėžtumas dėl sąjungininkų pajėgų dislokavimo.
Šakalienė teigė, kad Lietuva jau keletą mėnesių vertina savo karinius pajėgumus ir finansines galimybes, kad galėtų operatyviai reaguoti į poreikį. Konkrečių karių skaičių ir misijos trukmę nustatyti kol kas per anksti, tačiau žinoma, kad būtina užtikrinti karių rotaciją ir paruošti papildomus resursus. Lietuvos įsipareigojimas skirti bent 0,25 proc. BVP paramai Ukrainai išlieka, o galimybė didinti šį dydį priklausys nuo politinio sutarimo[1].
Laikinoji ministrė taip pat pažymėjo, kad politinis palaikymas šalies viduje turėtų leisti greitai patvirtinti bet kokį sprendimą dėl karių siuntimo per parlamentą. Ji pabrėžė, kad parama Ukrainai atitinka strateginius Lietuvos saugumo interesus – nesparama Ukrainai tiesiogiai paveiktų regiono saugumą. Lietuva siekia, kad jos parama papildytų NATO Rytų flango apsaugą, kuri išlieka prioritetinė.
Pastaraisiais mėnesiais stiprėjo Europos valstybių parama Ukrainai, tiek finansiškai, tiek kariniais ištekliais. Vašingtone pirmadienį vykęs JAV, Ukrainos ir Europos lyderių susitikimas buvo skirtas aptarti saugumo garantijas Kyjivui. Iki šiol neaišku, ar į jas bus įtraukti amerikiečių kariai, tačiau Vašingtonas yra pasiruošęs remti europinius partnerius. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė poreikį turėti tiek ginklų, tiek kariuomenės ir žvalgybos pajėgų, o Lietuva planuoja prisidėti, kai tik bus sudarytos tinkamos sąlygos.
Kaip vertina gyventojai?
Portalo lrytas.lt surengta skaitytojų apklausa parodė, kad patys Lietuvos gyventojai sutikti su tokiais Šakalienės pasiūlymais neskubėtų. Galbūt dėl to, nes žmonės supranta, kad į Ukrainą vyks jie patys ir jų vaikai, o ne tokius sprendimus siūlantys ministrai ir jiems pritariantys politikai.
Remiantis apklausos rezultatais, su tokia idėja sutiktų tik 557 gyventojai, kai tuo tarpu likę 3,1 tūkst. tokiai idėjai taria griežtą „ne“.
Europos karių siuntimas į Ukrainą be JAV – tik svajonė, sako NSGK pirmininkas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas skeptiškai vertina Europos šalių galimybes siųsti karius į Ukrainą be amerikiečių paramos. Parlamentaro teigimu, be JAV logistinės, strateginės ir žvalgybos paramos, Europos pajėgų buvimas šalyje išlieka „drambliuko svajone“[2].
Tuo metu NSGK vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad Lietuva turėtų elgtis solidariai, jei Europos šalys mobilizuotų savo pajėgas. Jo teigimu, Lietuvos indėlis greičiausiai būtų kuopos dydžio vienetas – apie 150–200 karių, skirtų mokymo misijoms ar apsaugai, su papildoma rotacija paruoštoje kuopoje.
„Aš manau, kad mes turime būsi solidarūs – be jokios abejonės. Jeigu Europa pasako, kad kuria norinčių, galinčių koaliciją – mes tikrai turime dalyvauti“, – sakė L. Kasčiūnas.
Politikas taip pat pažymėjo, kad net jei JAV kariai tiesiogiai nebūtų dislokuoti Ukrainoje, galima rasti sprendimų, kaip užtikrinti europiečių pajėgų saugumą. Pavyzdžiui, kritinės infrastruktūros apsaugai ar mokymų misijoms dislokuotos kuopos galėtų būti remiamos iš Lenkijos ar Rumunijos JAV oro gynybos sistemomis ir įgalintojais. Tokiu būdu, pasak L. Kasčiūno, Europai būtų įmanoma veikti savarankiškai, tačiau JAV parama išlieka svarbi.
