Nukritusio drono skandalas: Lietuvos vadovai evakuoti, gyventojai – net neperspėti
Ketvirtadienį į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos įskridęs ir netrukus sudužęs namų gamybos dronas „Gerbera“ sukėlė nemenką politinį ir visuomeninį šurmulį – nors orlaivis buvo pagamintas iš faneros ir nesukėlė jokios realios grėsmės, į slėptuves nedelsiant buvo evakuoti aukščiausi šalies vadovai, o gyventojai apie incidentą taip ir nebuvo perspėti.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad tai galėjo būti Baltarusijos pratybų taikinys, o ne provokacija, tačiau visuomenėje kilo pagrįstas klausimas – kodėl valstybė saugo tik išrinktuosius, palikdama likusius nežinioje?
Ekspertai ir politikai kritikavo tokią selektyvią saugumo praktiką, ypač žinant, kad perspėjimo sistema jau ne kartą strigo tiek per pratybas, tiek realių pavojų akivaizdoje. Visa tai dar kartą atskleidė gilias civilinės saugos spragas, kurios, nepaisant planuojamos modernizacijos iki 2027-ųjų, šiandien palieka gyventojus be aiškaus atsako ir be signalo, kai jo labiausiai reikia.
Kristijonas Bartoševičius – pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus
Ketvirtadienį Panevėžio apygardos teismas pripažino buvusį Seimo narį ir konservatorių Kristijoną Bartoševičių kaltu dėl dešimties seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš keturis nepilnamečius, tarp jų – prievartavimas, tvirkinimas ir fizinis smurtas.
Nors prokuroras siūlė 10 metų įkalinimo ir penkerių metų draudimą dirbti su vaikais, teismas skyrė švelnesnę bausmę, kuri dar gali būti apskųsta per 20 dienų. Visa byla buvo nagrinėta už uždarų durų, o pats Bartoševičius savo kaltės nepripažįsta ir tikina, kad įrodymai – nepakankami.
Skandalas, iškilęs 2023 m. pradžioje, kai politikas atsisakė mandato, išryškino galimą konservatorių tylėjimą ir sukėlė rezonansą visos partijos atžvilgiu.
Protestas „#Sureikšminkim“: Laurinavičiaus užuomina apie Palucką sukėlė audringą reakciją, prezidentūra liko abejinga
Antradienio vakarą Vilniuje vykęs protestas „#Sureikšminkim“ Nepriklausomybės aikštėje tapo ne tik pilietinės raiškos, bet ir politinių aistrų katalizatoriumi – čia išsakyti priekaištai valdžiai, reikalauta institucijų skaidrumo bei piliečių balso sureikšminimo, o didžiausio atgarsio sulaukė politikos analitiko Mariaus Laurinavičiaus pareiškimas apie premjero Gintauto Palucko ryšius su nuteistu šnipinėjimu Algirdu Paleckiu.
Šis pareiškimas sulaukė ir audringų plojimų, ir kritikos dėl galimos spekuliacijos. Nors protestas deklaruotas kaip nepartinis, daugumos žinučių smaigalys nukreiptas į dabartinę valdžią, o tarp dalyvių nuotaikos svyravo nuo įkvėpimo dėl profesionalios organizacijos iki nusivylimo dėl miglotų pasiūlymų.
Prezidentas ir kiti šalies vadovai proteste nepasirodė – jų atstovai teigė, kad reikalavimai nebuvo pakankamai konkretūs.
Milijonai svetur, o skylės – namuose: kas iš tikrųjų moka už Lietuvos dosnumą?
Lietuva skiria milijonus paramos skurdžioms šalims ir remia Ukrainą, tačiau pačios šalies gyventojai susiduria su naujais mokesčiais ir brangstančiomis prekėmis. Nuo 2026 metų įvedamas 10 % mokestis ne gyvybės draudimams, kyla PVM šildymui, o cukraus akcizas didina saldžių gėrimų kainą. Tuo pačiu beveik 200 tūkst. žmonių atsisako pensijų kaupimo, nerimaudami dėl savo finansinės ateities.
Šią savaitę Valstybės kontrolė atskleidė rimtų problemų dėl viešųjų finansų valdymo – ministerijos neturi vieningos tvarkos valdymo išlaidoms, o valstybės turtas dažnai yra nepakankamai apskaitytas. Pandemijos metu iššvaistyta per 200 mln. eurų ES paramos, o dėl pažeidimų jau pradėti teisminiai procesai. Kyla klausimas, ar mokesčių mokėtojų pinigai Lietuvoje naudojami efektyviai ir skaidriai.
Lenkija įveda sienų kontrolę: migrantai svaido akmenis, o Nausėda kalba apie kapituliaciją
Lenkija nuo šios savaitės grąžino sienų kontrolę su Lietuva ir Vokietija, siekdama pažaboti neteisėtą migraciją, kuri, pasak premjero Donaldo Tusko, tapo vis didesne grėsme.
Tuo pat metu Lietuvos pareigūnai stiprina patikras prie Latvijos sienos, o migrantai prie Baltarusijos ribos griebiasi provokacijų – su kopėčiomis bando įveikti užtvaras ir svaido akmenis į pasieniečius. Prezidentas Gitanas Nausėda tokį Lenkijos žingsnį vadina laikina kapituliacija ir kritikuoja Europos nesugebėjimą saugoti išorinių sienų. Anot jo, vidaus patikros tik parodo, kad bendra ES migracijos politika braška per siūles.
Kennedy Jr. sprendimai dėl COVID-19 skiepų sukėlė medikų pasipiktinimą ir federalinę bylą
JAV sveikatos apsaugos sekretorius Robertas F. Kennedy Jr. atsidūrė teisminiame ginče su šešiomis įtakingomis medikų organizacijomis, kurios kaltina jį savavališkai pakeitus COVID-19 vakcinacijos gaires – išbraukus sveikus vaikus ir nėščiąsias iš rekomenduojamų skiepytis grupių.
Medikų teigimu, šie sprendimai buvo priimti apeinant ekspertų komisiją ir be mokslinio pagrindo, o tai esą kelia grėsmę visuomenės sveikatai. Kennedy teigia, kad siekia reformuoti sistemą ir įtraukti platesnį požiūrį į sveikatą – nuo natūralių prevencijos būdų iki skaidresnių procedūrų. Teismas turės nuspręsti, ar jis pažeidė teisės aktus, o ne tik ar jo požiūriai yra teisingi.
Musko skilimas: nuo chaoso „X“ viduje iki politinės avantiūros Amerikoje
Buvusi NBCUniversal reklamos vadovė Linda Yaccarino paliko „X“ platformos vadovės postą, užbaigdama dviprasmišką etapą, kai buvo bandoma paversti socialinį tinklą „visko programėle“, o realybėje teko gesinti vieną reputacinę krizę po kitos – nuo reklamos boikoto iki AI skandalo.
Tuo pat metu platformos savininkas Elonas Muskas dar labiau stumiasi į politiką – paskelbė apie naujos partijos „America Party“ steigimą, kurios tikslas esą – mesti iššūkį JAV dvipartinei sistemai.
Prekybos frontai aštrėja: Kinija smogia ES, Trumpas grasina BRICS rėmėjams
Kinijos ir JAV ekonominės kovos įgauna naują pagreitį: Pekinas riboja europinių medicinos prietaisų ir prancūziško konjako importą, taikydamas griežtus barjerus, o tuo pačiu – remia BRICS pozicijas prieš Vakarų dominavimą; tuo tarpu Donaldas Trumpas, siekdamas užgniaužti „antiamerikietišką politiką“, grasina papildomais 10 proc. muitais visoms šalims, palaikančioms BRICS – įskaitant ir ES nares.
Pekino sprendimai, laikomi atsaku į ES protekcionistines priemones, ir Trumpo ultimatumas BRICS simpatikams atskleidžia gilėjančią prekybinę blokų priešpriešą, kurioje verslas tampa įkaitu, o diplomatiniai kanalai – vis labiau užsikemša.
