Milijonai Afrikai, mokesčiai – saviems: Lietuva ir vėl dalina pinigus
Lietuva ir vėl demonstruoja plačią širdį – tačiau ar ne savų gyventojų sąskaita? Šalies Vyriausybė pritarė dar vienam finansiniam įsipareigojimui: 10,5 mln. eurų bus skirta skurdžiausioms pasaulio šalims per Tarptautinės plėtros asociacijos (TPA) fondą. Tai jau septintasis toks įnašas, tačiau jis sutampa su laiku, kai patys Lietuvos gyventojai vis dažniau spaudžiami naujais mokesčiais ir augančiais pragyvenimo kaštais.
Parama bus išmokama trimis dalimis 2026–2028 metais, o dokumentą dėl įnašo pasirašys finansų ministras Rimantas Šadžius[1].
Lėšos esą bus naudojamos pagal tarptautinius prioritetus: klimato kaitos švelninimui, pagalbai konfliktų paveiktoms šalims, darbo vietų kūrimui ir kitiems svarbiems, bet tolimiems tikslams. Tuo metu Lietuvos šeimos skaičiuoja centus, svarstydamos, kaip prisitaikyti prie naujų mokestinių reformų, augančių paslaugų kainų ar mažėjančių lengvatų.
Nors Lietuva 2011-aisiais tapo TPA nare ir nuo tada nuosekliai prisideda prie globalių fondų, klausimų vis daugiau: ar valstybė, kuri ne visada pajėgia pasirūpinti savo medikais, mokytojais ar senjorais, gali sau leisti dosniai remti tarptautinius projektus?
Žinoma, parama skurdžioms šalims – kilnus ir strategiškai svarbus žingsnis, rodantis mūsų atsakomybę pasaulinėje bendruomenėje. Tačiau patys gyventojai vis dažniau kraipo galvas ir svarsto, kad gal pirmiausia derėtų pasirūpinti savais, o tada jau galvoti apie platųjį pasaulį.
Lietuvoje veikia už paramą kitoms šalims atsakinga LTAID
Lietuva tyliai, bet ryžtingai stiprina savo vaidmenį tarptautinės pagalbos srityje – dar 2022-aisiais duris atvėrė LTAID, Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos departamentas prie Užsienio reikalų ministerijos. Jo užduotis – teikti paramą mažiau išsivysčiusioms šalims, stiprinti demokratiją, skatinti žaliąsias inovacijas ir kovoti su dezinformacija.
LTAID jau įgyvendina konkrečius projektus: atnaujino darželį Borodyankoje, kuria 3D planavimo įrankius Ukrainos miestams, remia saugaus transporto iniciatyvas Armėnijoje, diegia taros depozito sistemą ir prisideda prie žaliųjų technologijų eksporto skatinimo. Didžioji dalis pagalbos telkiama Rytų partnerystės regione.
Departamentas veikia pagal skaidrumo ir efektyvumo principus, o finansavimas projektams skiriamas viešų kvietimų būdu.
Parama Ukrainai siekia šimtus milijonų eurų
Balandžio mėnesį buvo pranešta, kad Lietuva šiemet Ukrainai skirs papildomus 30 mln. eurų karinės paramos: 20 mln. amunicijai, 7 mln. elektroninėms kovos priemonėms iš Lietuvos gamintojų, o 3 mln. – NATO mokymo misijai[2].
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenės pajėgumas gintis – svarbiausia saugumo garantija, ypač artėjant sunkiajam vasaros laikotarpiui. Lietuva taip pat dalyvauja „Norinčiųjų koalicijoje“, kuri svarsto galimą karinių pajėgų dislokavimą Ukrainoje ugnies nutraukimo atveju.
Iki šiol Lietuvos parama Ukrainai 2025 m. siekia 110 mln. eurų, o šiemet bendra suma turėtų pasiekti 200 mln. Ministrė pabrėžė, kad Rusijos nesilaikymas susitarimų verčia būti pasiruošusiems visiems scenarijams. Nors kelios Europos šalys yra pasirengusios siųsti karius į Ukrainą, Lietuva tai darys tik kartu su partneriais, siekdama koordinuoto ir efektyvaus atsako.
Nuo kitų metų Lietuvos gyventojams – mokesčių permainos
Tuo tarpu nuo 2026 m. įvedamas naujas 10 % mokestis ne gyvybės draudimams – pinigai keliaus tiesiai į Valstybės gynybos fondą. Mokesčio išvengs tik automobilių civilinės atsakomybės ir žemės ūkio rizikas dengianti apsauga. Sprendimas priimtas siekiant ilgalaikio gynybos finansavimo – vien draudimo sektorius per metus surenka 1,2 mlrd. eurų, todėl pajamų šaltinis žadamas nemenkas.
Tuo pačiu Seimas kilstelėjo pelno mokestį nuo 16 iki 17 %, bet su palengvinimais smulkiajam verslui – naujos įmonės pelno nemokės dvejus metus. Įvesta ir cukraus akcizo naujovė: saldinti gėrimai nuo 2025 m. brangs iki 25 ct/litrui, priklausomai nuo cukraus kiekio.
Pasikeitė ir PVM lengvatos – knygoms tarifas mažėja iki 5 %, bet šildymui ir karštam vandeniui kyla iki 21 %. Socialinių paslaugų teikėjai – tiek viešieji, tiek privatūs – galės naudotis PVM lengvatomis nuo 2026-ųjų.
