Lietuvos vadovus gelbėjo, o gyventojų nė neinformavo
Ketvirtadienį Lietuvos oro erdvę kirtus skraidyklei iš Baltarusijos, įvyko rimtas saugumo incidentas – premjeras ir Seimo pirmininkas buvo nedelsiant nuvesti į priedangas, tačiau gyventojai jokios perspėjimo žinutės negavo.
Iš pradžių sklandė spėlionės, kad tai galėjo būti smogiamasis „Shahed“ dronas, kurį Rusija naudoja kare prieš Ukrainą. Tačiau greitai paaiškėjo, kad incidento kaltininkas – Rusijoje gaminamas dronas „Gerbera“[1].
Šis įvykis sukėlė didelį visuomenės nepasitenkinimą: kodėl pavojui kilus saugomi tik išrinktieji, o eiliniai žmonės lieka nežinioje?
Dienraščiui tv3.lt pavyko išsiaiškinti ir tai, kad tuo metu, kai šalies vadovams buvo duotas nurodymas vykti į priedangas, premjeras G. Paluckas tuo metu buvęs susitikime su žurnalistais Vyriausybėje, o šį išvedus į priedangą, jokia apsauga žurnalistams esą nebuvo suteikta.
Situacijos nesiryžo pakomentuoti Valstybės apsaugos tarnyba (VAT), prisidengusi tuo, jog tokių atvejų viešoje erdvėje esą nekomentuojanti „dėl savo taktinių veiksmų užtikrinant saugomų asmenų saugumą“.
Tačiau net ir mūsų ministrai, pasirodo, į šį valstybės saugomų asmenų sąrašą nepatenka, mat jį sudaro: prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas bei asmenys, laikinai einantys prezidento, Seimo pirmininko pareigas ar pavaduojantys ministrą pirmininką.
Tarp VAT saugomų asmenų – ir oficialūs Lietuvos Respublikos svečiai bei kiti asmenys, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka yra paskirta apsauga.
Žmonėms keliami mokesčiai vardan gynybos, bet galiausiai – špyga taukuota?
Kad tai iš tiesų yra skandalas, net nesuabejojo ir Vilniaus universiteto (VU) Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas. Šis teigė nesuprantantis logikos vesti du valstybės vadovus į priedangas, kai tuo pat metu visuomenei lygiagrečiai net nėra išsiunčiami pranešimai apie galimą pavojų.
„(…) Tai kodėl mes verčiame žmones mokėti didesnius mokesčius, prisidengdami, kad tai yra skiriama gynybai, kai įskridus kartoniniam dronui, nesuveikia jokios apsaugos sistemos?“ – svarstė politologas.
Sąžinės balsas atbudo ir buvusiam Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkui Dainiui Žalimui, kuris taipogi teigė niekaip nesuprantantis tokios logikos saugoti tik du asmenis ir svarstė, kad tai tik puikiai parodo valstybės požiūrį į paprastus žmones, kurie, pasak jo, prasidėjus realiam puolimui, „šiaip sueitų už atsitiktines aukas“.
Perspėjimo sirenos negaudė jau ne pirmąjį kartą
Reaguodama į Valstybės kontrolės atliktą auditą, ministerija paskelbė, kad dabartinė sistema – pasenusi, nepatikima ir gyventojų dažnai nepasiekia kritiniu metu. Numatyta, kad atnaujinta platforma veiks daugiakanaliu principu: žmonės žinutes gaus ne tik į telefonus, bet ir per sirenas, televiziją bei radiją.
Projektą įgyvendina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kartu su Nacionaliniu krizių valdymo centru bei mobiliojo ryšio operatoriais. Visi atnaujinimo darbai turėtų būti baigti iki 2027 metų pabaigos, o bendra projekto vertė siekia 5,88 mln. eurų.
Perspėjimo sistema strigo ir per civilinės saugos pratybas: dalis gyventojų žinučių negavo
2024 metų kovą Lietuvoje vyko valstybinio lygio civilinės saugos pratybos, simuliuojančios branduolinę avariją Baltarusijos Astravo AE. Pratybų metu buvo tikrinama ir gyventojų perspėjimo sistema – 10 valandą šalyje kaukė sirenos, o žmonės turėjo gauti trumpąsias žinutes į mobiliuosius telefonus.
Tačiau dalis gyventojų pranešimų negavo. Tuometinė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tą pačią dieną patvirtino, kad vieno mobiliojo ryšio operatoriaus klientų telefonai liko be perspėjimų.
