Saulės vonios kenkia visam kūnui: pažeista mikrobioma, galima alergija saulei, plaukų pažeidimai
Trumpa kelionė į pajūrį ar saulės vonios siekiant sveiko įdegio gali atrodyti nekaltos, bet tokia veikla kelia daug pavojaus mūsų odai. Tačiau saulė, nors paveikia odą tikrai stipriai ir gali ją pažeisti, kelia ir daugiau problemų su kūno procesais ir bendra sveikata. Odos priežiūra vasaros metu yra kitokia ir jos apsaugai skiriame daugiau dėmesio, negalvodami apie kitus sveikatos aspektus. Saulės poveikis kenkia ne tik jūsų odai, bet ir plaukams ar net imunitetui.
Ilgai būnant saulėje plaukai gali tapti sausi ir lūžinėjantys, nes saulės spinduliai suardo plaukams reikalingus baltymus, kad jie išliktų sveiki. Plaukai gali prarasti spalvą, drėgmę ir blizgesį, todėl gali skilinėti galiukai ir lūžinėti. Norint išvengti plaukų pažeidimų, reikia dėvėti skrybėlę arba naudoti plaukų priemones, apsaugančias nuo UV spindulių. Reguliarios kondicionavimo ir maitinamosios plaukų procedūros gali padėti atkurti drėgmę ir gyvybingumą, jei žala jau padaryta[1].
Kai kuriems asmenims gali išsivystyti alergija saulei, vadinamoji polimorfinė šviesos erupcija (PMLE). Ši alerginė reakcija į saulės spindulius pasireiškia niežtinčiais raudonais bėrimais arba pūslėmis ant saulės veikiamos odos[2]. Nors paprastai PMLE nėra kenksminga, ji gali būti labai nemaloni ir pakeisti kasdienius įpročius. Gydymas apima vengimą būti saulėje, apsauginių priemonių nuo saulės naudojimą, o kartais – receptinius kremus ar geriamuosius vaistus.
Vengimas būti saulėje piko valandomis taip pat gali sumažinti šios alergijos išsivystymo riziką. Ir kitos problemos gali sumažėti jei stengsitės nebūti saulėje, naudosite SPF produktus. Ilgalaikis buvimas saulėje be tinkamos akių apsaugos gali sukelti įvairių akių problemų, įskaitant kataraktą, geltonosios dėmės degeneraciją ir net akies paviršiaus auglius, vadinamus pteriagija. UV spinduliai gali pakenkti akies lęšiukui ir ragenai ir sukelti ilgalaikių problemų.
Apsauga nuo saulės reikalinga ne tik dėl odos pažeidos, bet ir imuninės sistemos atsako
Nešiodami UV spindulius blokuojančius akinius nuo saulės ir kepures galite apsaugoti akis nuo žalingų saulės spindulių. Saugoti plaukus ir odą nuo saulės žalos yra įprasta, bet retai pagalvojame apie akis ir bendrą kūno sveikatą. Reguliariai tikrintis akis būtina, kad būtų galima anksti pastebėti ir gydyti bet kokias akių problemas ir išvengti rimtų komplikacijų[3].
Pernelyg dažnas deginimasis saulėje gali slopinti odos imuninę sistemą. Tam tikros odos ląstelės padeda aptikti infekcijas ir su jomis kovoti, o per ilgas buvimas saulėje gali susilpninti šias ląsteles, todėl tapsite jautresni infekcijoms. Naudojant apsaugos nuo saulės priemones, pavyzdžiui, kremus su aukštu SPF, dėvint apsauginius drabužius ir būnant pavėsyje didžiausio saulės aktyvumo valandomis, galima išsaugoti odos imuninę funkciją.
Saulė nėra mūsų draugė ir vitamino D šaltinis nėra toks nekaltas, kaip galima manyti. Nors gerą įdegį ir saulės šilumą mėgsta daugelis, galima saulės spindulių žala yra labai didelė. Saulės spinduliai yra jėga, su kuria reikia skaitytis, pradedant odos vėžio ir ankstyvo senėjimo rizika ir baigiant žala plaukams, akims ir imuninei sistemai.
Apsisaugoti nereiškia visiškai vengti saulės. Tai reiškia, kad reikia saugotis saulės spindulių, naudoti tinkamas apsaugos priemones, pavyzdžiui, apsauginius kremus, akinius nuo saulės ir skrybėles, ir prireikus kreiptis į gydytoją. SPF kremai reikalingi net ir rudens ar žiemos metu, nes senėjimas bei odos vėžio rizika paliečia net ir debesuotą dieną. Atsakingai mėgaudamiesi saule užtikrinkite, kad gražios saulėtos dienos malonumas nenukentėtų mūsų ilgalaikės sveikatos ir gerovės sąskaita.
Saulės vonios sutrikdo net ir bakterijų kūne procesus
Įprasta manyti, kad patrauklus įdegio sutiekiamas sveikas švytėjimas iš tikrųjų rodo odos ląstelių pažeidimą. Nauji poilsiautojų tyrimai atskleidė, kad deginimasis saulėje taip pat gali paveikti odos mikrobiomą, pakeisdamas ant odos gyvenančių bakterijų pusiausvyrą taip, kad tai gali pakenkti sveikatai[4]. Tyrimo duomenimis, mikrobioma atsigauna, tačiau per šį mėnesį trunkantį atsigavimo laikotarpį žmogaus oda gali būti labiau linkusi į problemas, sakė vyresnioji tyrėja, Mančesterio universiteto Dermatologinių tyrimų centro Anglijoje lektorė Abigail Langton.
A. Langton paaiškino, kad per 28 dienas po atostogų oda gali pablogėti, tapti labiau linkusi į infekcijas ar sudirgimą dėl proteobakterijų (ant odos aptinkamų bakterijų) nykimo ir apskritai dėl odos mikrobiotos pusiausvyros pasikeitimo. Tyrimo metu buvo tiriama 21 sveiko savanorio oda prieš ir po suplanuotų atostogų saulėtose vietose. Mokslininkai įvertino odos mikrobiotą, daugiausia dėmesio skirdami trims pagrindinėms esančioms bakterijų bendrijoms.
Išanalizavę dalyvių odą iškart po grįžimo, taip pat praėjus 28 ir 84 dienoms po atostogų, mokslininkai suskirstė atostogautojus į grupes pagal saulės poveikį. Buvo aštuoni asmenys, kurie įdegė per atostogas, septyni įdegio mėgėjai, kurie jau buvo įdegę prieš išvykdami, ir šeši saulės vengiantys žmonės, kurie po atostogų išlaikė tą patį odos atspalvį.
Tyrimas atskleidė reikšmingus mikrobų įvairovės pokyčius visuose saulėje besikaitinusiuose asmenyse. A. Langton teigė, kad tik tie, kurie susilaikė nuo įdegio, t. y. saulės vengėjai, sugebėjo išlaikyti odos mikrobiotos įvairovę po atostogų. Tų, kurie per atostogas deginosi, kūnuose sumažėjo proteobakterijų. Tyrime pažymėta, kad proteobakterijų kiekio pokyčiai yra susiję su tokiomis odos ligomis kaip egzema ir psoriazė.
Pradiniai tyrimai įrodo, kad reikia gilintis į UV spindulių ilgalaikę žalą
A. Langtonas išreiškė nuostabą dėl to, kaip stipriai saulė veikia odos mikrobiotą, ir išreiškė susidomėjimą būsimais tyrimais, kuriuose būtų nagrinėjamas ilgalaikis poveikis odos sveikatai. Vašingtone, Džordžo Vašingtono medicinos ir sveikatos mokslų mokyklos dermatologijos katedros vedėjas daktaras Adamas Friedmanas pakomentavo šiuos rezultatus, pabrėždamas žinomą antimikrobinį UV spinduliuotės poveikį[5].
Jis paaiškino, kad iš esmės esame vaikščiojančios tyrimų lėkštelės, o UV spinduliuotės sukelti pokyčiai gali greitai pakeisti šią pusiausvyrą ir galbūt net padidinti odos vėžio riziką. A. Friedmanas taip pat atkreipė dėmesį, kad keletas su saulės voniomis susijusių veiksnių, pavyzdžiui, sūrus vandenyno vanduo, apsauginiai kremai nuo saulės ir saulės sukeltas odos sukietėjimas, taip pat gali turėti įtakos odos mikrobiomui.
Tyrime nenurodomos mikrobiomo apsaugos priemonės, tačiau jis atveria duris tolesniems tyrimams. Būsimi tyrimai gali atskleisti, kad prebiotikai ar kitos bendrą žmogaus mikrobiomą saugančios priemonės gali būti tokios pat svarbios odos sveikatai lauke, kaip ir apsauginiai kremai nuo saulės.
Tyrėjai pataria visiems saugotis nuo saulės, ypač piko valandomis. Visiems labai svarbu saugotis nuo saulės, įskaitant plataus spektro apsauginių priemonių nuo saulės naudojimą ir, kai įmanoma, pavėsio ieškojimą, ypač nuo 11 iki 15 valandos, kai saulė yra stipriausia. Taip galima apsaugoti visč kūną ir svarbius jo procesus.
