Svarstoma, kad Saturno palydove gali gyventi nežemiškos būtybės
NASA kosminio zondo „Cassini“ duomenų analizė atskleidė, kad Saturno palydovo Encelado požeminiame vandenyno dugne yra fosforo. Ši itin svarbi gyvybės sudedamoji dalis yra būtina DNR ir RNR susidarymui.
Paskutiniai analizės duomenys rodo, kad fosforo koncentracija Saturno palydove gali būti tūkstančius kartų didesnė nei mūsų planetoje Žemėje.
Toks atradimas tik patvirtina anksčiau padarytas mokslininkų prielaidas, jog būtent Enceladas yra viena iš labiausiai tikėtinų vietų, kur gali gyventi nežemiška gyvybė.
Netikėtas atradimas turėtų sudominti tuos, kurie domisi ateivių egzistavimu
Saturno palydovas yra apgaubtas storu ledo sluoksniu, po kuriuo slepiasi sūraus vandens plotai. 2005 m. kosminis laivas „Cassini“ užfiksavo įspūdingą vaizdinį, kai iš Encelado ledinio apvalkalo geizerių pavidalu buvo išmetami garai ir ledo grūdeliai. Ištyrus šiuos grūdelius paaiškėjo, kad juose yra organinių molekulių. Tai paskatino Saturno palydovu domėtis toliau.
O paskutiniuoju atradimu, teorija, kad Encelade egzistuoja kažkokios gyvybės formos, praplėsta dar labiau.
„Žinojome, kad Encelade yra dauguma elementų, būtinų gyvybei, kokią mes pažįstame – anglis, vandenilis, azotas, deguonis ir siera. Dabar, kai buvo patvirtintas fosforo buvimas, Enceladas atitinka visus gyvenamam vandenynui keliamus kriterijus“, – sako Morganas Cable’as, Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje, Kalifornijoje astrobiologas[1].
Iki šiol tyrėjai net nebuvo tikri, ar Encelade iš viso yra fosforo. Žemės paviršiuje šio elemento yra palyginti nedaug, o didžioji dalis fosforo yra užrakinta mineraluose.
Dabar, kai mokslininkų grupė išanalizavo cheminius duomenis, surinktus „Cassini“, tyrėjai nustatė, kad kai kuriuose Encelado ledo grūdeliuose gausu fosforo junginio, vadinamo natrio fosfatu.
Mokslininkai apskaičiavo, kad viename Encelado vandenyno vandens kilograme yra maždaug nuo 1 iki 20 milimolių fosfato, t. y. tūkstančius kartų didesnė koncentracija nei Žemės didžiajame vandenyne[2]. Ekspertai teigia, kad Encelado vandenyno dugne fosfatai gali susidaryti dėl jūros vandens ir fosfatų turinčio mineralo apatito reakcijų.
Encelade gali egzistuoti gyvybė, tačiau neaišku, kokia
Praėjusiais metais Arizonos ir Paryžiaus „Sciences et Lettres“ universiteto mokslininkų grupė apskaičiavo, kad jei Encelade iš tiesų yra kažkokių gyvybės formų, didelė tikimybė, kad jų buvimas galėtų paaiškinti, kodėl aplink palydovą veržiasi metano dujos. Dėl to mokslininkai siekia, kad NASA surengtų dar vieną misiją į Enceladą.
Arizonos ir Paryžiaus universitetų mokslininkai teigia, kad nors hipotetinė bendra gyvų mikrobų masė Encelado vandenyne būtų nedidelė, orbitinio erdvėlaivio apsilankymas yra viskas, ko reikia, norint tiksliai sužinoti, ar po Encelado apvalkalu esančiame vandenyne gyvena į Žemę panašūs mikrobai.
Pastaruoju metu Enceladas sulaukia vis daugiau mokslininkų dėmesio kaip vieta, į kurią kada nors bus sugrįžta ir kuri bus nuodugniau ištirta. Viename iš pasiūlymų, „Encelado orbilanderis“, kurį sukūrė Johnso Hopkinso taikomosios fizikos laboratorija, numatoma misija, kurios metu būtų surinkta daug duomenų apie Enceladą, nusileidus ant šio dangaus kūno ir skriejant aplink.
Ekspertai teigia, kad jei Encelado vandenyne yra biosfera, jos egzistavimo požymius būtų galima užfiksuoti pliūpsnio medžiagoje be nusileidimo ar gręžimo, tačiau tokiai misijai reikėtų, kad orbitinis aparatas kelis kartus praskristų pro pliūpsnį ir surinktų daug tiriamosios medžiagos.
Vis dėlto, ir dabartiniai atradimai yra milžiniškas žingsnis į priekį, palyginus su tuo, ką apie Enceladą žinojome prieš keletą dešimtmečių. Kai 1980 m. NASA kosminis laivas „Voyager 1“ pirmą kartą apžiūrėjo Enceladą, jis atrodė kaip nedidelis, ne itin įdomus sniego gniūžtę primenantis dangaus kūnas[3].
Vėliau, 2005-2017 m., NASA su „Cassini“ apskriejo Saturno sistemą ir išsamiai ištyrė sudėtingus Saturno žiedus ir mėnulius. Mokslininkai buvo priblokšti, kai „Cassini“ atrado, kad storas Encelado ledo sluoksnis slepia didžiulį, šiltą sūraus vandens vandenyną, išskiriantį metaną – dujas, kurios paprastai atsiranda iš mikrobinės gyvybės Žemėje.
Metano dujos kartu su kitomis organinėmis molekulėmis, kurios sudaro gyvybės pagrindą, buvo aptiktos, kai „Cassini“ skrido pro milžiniškus vandens pliūpsnius, besiveržiančius iš Encelado paviršiaus.
Enceladas yra maždaug už 800 mln. mylių nuo Žemės. Jis Saturną apskrieja maždaug kas 33 valandas. Paprastai Encelado paviršiuje nuolat tvyro – 200 °C šaltis.
