Dėl PSD skolos iš sąskaitos gali dingti mėnesio atlyginimo dydžio suma
Lietuvoje savarankiškai dirbantys asmenys turi prievolę patys reguliariai mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Tačiau ne visi tai daro laiku, o susikaupusi skola gali būti nurašyta tiesiogiai nuo jų banko sąskaitų be jokio išankstinio įspėjimo.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu daugiau nei 209,5 tūkst. asmenų yra įsiskolinę už PSD įmokas, kurių skolos suma yra didesnė nei 3 eurai. Bendra šių skolų suma siekia net 261,5 mln. eurų, o vidutinė skola vienam asmeniui – apie 1248 eurus[1].
Tai reiškia, kad daugelis žmonių gali netikėtai pastebėti, jog iš jų sąskaitos buvo nurašyta nemaža pinigų suma, beveik prilygstanti vidutiniam mėnesio darbo užmokesčiui Lietuvoje.
Nors daugelis iš anksto neįspėtų asmenų gali pamanyti, kad tai yra sukčiavimo atvejis, iš tiesų tai tėra teisėtai „Sodros“ vykdomas skolos išieškojimas. Dėl šios priežasties svarbu nuolat tikrinti savo mokestines prievoles ir vengti besikaupiančių įsiskolinimų.
Skolų nurašymas be išankstinio įspėjimo – įprasta „Sodros“ praktika prieš savarankiškai dirbančius asmenis
Savarankiškai dirbantys asmenys patys atsakingi už PSD įmokų mokėjimą, nes jų įmokos nėra automatiškai atskaitomos kaip samdomiems darbuotojams. Todėl, jei jie nesumoka PSD įmokų laiku, „Sodra“ gali pradėti skolų išieškojimą be jokio įspėjimo. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, tačiau teisės aktai nenumato, jog „Sodra“ privalėtų siųsti įspėjimus dar prieš įvykdant priverstinį skolos nurašymą.
„Paprastai kalbant, jei už žmogų dirbantį pagal darbo sutartį įmokas sumoka ir formalumus tvarko darbdavys, tai vykdantis savarankišką veiklą žmogus pats prisiima atsakomybę už tai, kad laikydamasis įstatymų pats mokės valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Jei to nepadaro, skola gali būti išieškota be ankstesnio įspėjimo“, – aiškino „Sodros“ specialistai.
Asmenys, kurie nepriklauso jokioms socialinėms grupėms, draudžiamoms valstybės lėšomis, privalo savarankiškai pasirūpinti PSD įmokomis. Tokie asmenys įprastai gauna priminimus apie įmokas, bet tam jie turi būti prisijungę prie „Sodros“ paskyros interne bei nurodę savo kontaktus ir pažymėję, kokiu būdu nori gauti pranešimus. Jei to nėra padarę arba kontaktai yra pasenę, pranešimai negaunami.
O laiku nesusimokėjus PSD įmokų, galiausiai prasideda priverstinis išieškojimas. „Sodros“ atstovai pabrėžia, kad tai yra įstatymiškai reglamentuotas procesas, kurio galima išvengti, laiku atliekant mokėjimus.
Svarbu pažymėti, kad su ta pačia problema susiduria net ir iš Lietuvos išvykę asmenys. Jei jie nėra deklaravę išvykimo iš Lietuvos, tuomet PSD įmokų mokėjimo pareiga nėra nutraukiama ir įmokos yra toliau sėkmingai skaičiuojamos[2].
„Sodra“ siūlo skolos nurašymo galimybę, tačiau ja gali pasinaudoti tik nepasiturintys gyventojai
Esant sunkiai ekonominei ar socialinei padėčiai, asmenys gali prašyti, kad PSD įmokų skola būtų nurašyta. „Sodra“ suteikia tokią galimybę, tačiau tik tiems tiems, kurie gauna piniginę socialinę paramą kaip nepasiturintys gyventojai. Tam reikia pateikti prašymą ir įrodyti savo sudėtingą finansinę situaciją.
Norint pasinaudoti skolos nurašymo galimybe, reikia atitikti kelias sąlygas: turi būti praėję bent penkeri metai nuo paskutinio įmokų priskaičiavimo, asmens ekonominė padėtis turi būti prasta, o turimas turtas – nelikvidus arba labai mažos vertės. Tokiais atvejais „Sodra“ individualiai įvertina situaciją ir gali priimti sprendimą dėl skolos nurašymo.
Be to, nuo 2024 m. liepos 1 d. buvo sumažintos privalomos išskaitos iš atlyginimų tiems, kurie dirba legaliai. Jei skolininko pajamos siekia iki vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), galima išskaityti iki 10 proc. Jei pajamos yra tarp 1–2 MMA, išskaita gali siekti 30 proc., o jei atlyginimas viršija 2 MMA – iki 50 proc. Tačiau šios taisyklės netaikomos skoloms, kurios atsirado dėl padarytos žalos ar nesumokėtų sumų už vaikų išlaikymą.
Skolų išieškojimo sumos didėja, bet procesai lėtėja
Antstolių rūmų duomenimis, 2024 m. valstybės biudžetą papildė 56,9 mln. eurų išieškotų skolų – tai 6,4 proc. daugiau nei 2023 m. Didžiąją dalį skolų sudaro nesumokėti mokesčiai, administracinės baudos ir baudos, paskirtos baudžiamosiose bylose. Nepaisant to, sėkmingų skolų išieškojimo atvejų dalis mažėjo – 2024 m. pilnai įvykdyta 54,3 proc. kreditorių reikalavimų, o tai yra 3,1 proc. mažiau nei 2023 m.
Viena iš priežasčių, kodėl skolų išieškojimas sulėtėjo, yra skolininkams palankūs teisės aktų pakeitimai. Jie apsunkino skolų išieškojimo procesą ir sumažino galimybes greitai grąžinti valstybės ar kreditorių reikalaujamas sumas. Per 2024 m. antstoliai gavo išieškojimo prašymus dėl 114,7 tūkst. skolininkų, iš kurių 107,2 tūkst. buvo fiziniai asmenys, o 7,5 tūkst. – juridiniai.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 106 antstoliai ir daugiau nei 500 jų padėjėjų. Iš viso šalyje yra 93 antstolių kontoros bei 6 jų skyriai. Kasmet į valstybės biudžetą iš šios veiklos surenkama daugiau nei 12 mln. eurų įvairių mokesčių, įskaitant gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir socialinio draudimo įmokas.
