Samas Altmanas teigia, kad viešojoje erdvėje įsitvirtino klaidinantis pasakojimas
„OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas pareiškė, kad susirūpinimas dėl dirbtinio intelekto duomenų centrų sunaudojamo vandens yra perdėtas. Pirmajame tinklalaidės „Sources“ epizode jis šią problemą pavadino sunkiai paneigiamu „memu“, kuris, jo manymu, neatlaiko išsamesnio patikrinimo.
S. Altmanas tvirtino, kad šiuolaikinis duomenų centras gali sunaudoti maždaug tiek pat vandens, kiek didelis biurų pastatas. Jis taip pat palygino „ChatGPT“ veikimą su migdolų auginimu Kalifornijoje: vienam migdolui esą reikia daugiau vandens negu keliems tūkstančiams užklausų dirbtinio intelekto pokalbių robotui.
Šiuose palyginimuose yra dalis tiesos, tačiau jie neapima visos problemos. Duomenų centrų vandens poreikis labai priklauso nuo jų dydžio, vietos, aušinimo technologijos, oro sąlygų ir elektros energijos šaltinių. Todėl vieno vidutinio skaičiaus nepakanka spręsti apie visos sparčiai augančios infrastruktūros poveikį.
Virdžinijos duomenys iš dalies patvirtina Samo Altmano argumentą
2024 metais Virdžinijos jungtinė teisėkūros audito ir peržiūros komisija ištyrė valstijoje veikiančių duomenų centrų poveikį. Šis regionas pasirinktas neatsitiktinai – Šiaurės Virdžinija yra didžiausias duomenų centrų telkinys pasaulyje.
Ataskaitoje nustatyta, kad 2023 metais 83 proc. vertintų duomenų centrų pastatų vandens sunaudojo ne daugiau negu vidutinis didelis biurų pastatas. Visų Virdžinijos duomenų centrų suvartotas vanduo sudarė mažiau negu 0,5 proc. bendro valstijos vandens naudojimo. Šie duomenys iš dalies pagrindžia S. Altmano teiginį.
Vis dėlto bendras duomenų centrų vandens suvartojimas Virdžinijoje 2023 metais pasiekė apie 2,1 mlrd. galonų, arba beveik 8 mlrd. litrų. Nuo 2019 metų jis padidėjo maždaug 86 proc. Vienuolika pastatų per metus sunaudojo daugiau kaip po 50 mln. galonų, o vienam objektui teko apie 243 mln. galonų – beveik dešimtadalis viso sektoriaus sunaudoto kiekio.
Vidurkiai paslepia didžiausius ir vandeniui imliausius objektus
Teiginys, kad duomenų centras vandens naudoja tiek pat, kiek biuras, gali būti teisingas daugeliui atskirų pastatų. Tačiau duomenų centrai dažnai statomi ne kaip pavieniai pastatai, o kaip iš kelių ar keliolikos objektų sudaryti miesteliai. Jų serverių galia ir aušinimo poreikis taip pat gali smarkiai skirtis.
Valstijos arba šalies mastu nedidelė vandens dalis nebūtinai reiškia nereikšmingą poveikį konkrečiai vietovei. Didžioji vandens paklausa gali susitelkti viename rajone, kur tuo pačiu viešuoju vandentiekiu naudojasi gyventojai, žemės ūkis ir kitos įmonės. Problema ypač išryškėja per sausras ir karščio bangas, kai serveriams reikia daugiau aušinimo, o vandens atsargos ir taip būna sumažėjusios.
2026 metais paskelbtoje Virdžinijos požeminio vandens studijoje perspėta, kad rytinėje valstijos dalyje vandeningųjų sluoksnių galimybės ribotos. Tyrimo autoriai tiesiogiai nesuvertė atsakomybės duomenų centrams, tačiau nurodė, kad naujiems stambiems pramoniniams vartotojams gali nepakakti patikimo požeminio vandens šaltinio.
Aušinimo technologija gali sumažinti vandens poreikį, bet padidinti elektros sąnaudas
Daugiausia vandens tiesiogiai sunaudoja garinamojo aušinimo sistemos. Jose vanduo išgarinamas, kad iš serverių salių būtų pašalinta šiluma. Šis būdas gali būti energetiškai efektyvus, tačiau karštuose ir sausuose regionuose didina vietos vandens poreikį.
Uždaro ciklo skysčių sistemos pakartotinai naudoja tą patį aušinimo skystį, o oru aušinami įrenginiai gali beveik atsisakyti nuolatinio vandens vartojimo vietoje. Dėl to kai kurie naujos kartos duomenų centrai iš tiesų kasdien gali naudoti vandens ne daugiau negu biurai – daugiausia tualetams, virtuvėms ir priešgaisrinėms sistemoms.
Tačiau vandens taupymas objekte dažnai reiškia didesnį elektros energijos poreikį. Jeigu elektrą gaminanti elektrinė taip pat naudoja vandenį, dalis vartojimo tiesiog perkeliama iš duomenų centro į energetikos sistemą. Mokslininkai šį reiškinį vadina naštos perkėlimu: tiesioginis vandens poreikis mažėja, tačiau netiesioginis pėdsakas gali didėti.
Didžioji vandens pėdsako dalis gali būti nematoma pačiame duomenų centre
Vertinant poveikį aplinkai būtina atskirti vandens paėmimą nuo vandens suvartojimo. Paimtas vanduo gali būti išvalytas ir grąžintas į aplinką, o suvartotu laikomas tas, kuris išgaruoja, patenka į gaminius arba kitu būdu negrįžta į tą patį vandens baseiną.
Prie tiesioginio vandens naudojimo dar reikia pridėti elektrinėse sunaudojamą vandenį, serverių ir lustų gamybą bei infrastruktūros statybą. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija skelbia, kad daugiau kaip 60 proc. viso duomenų centro vandens pėdsako gali būti susiję su jo vartojamos elektros gamyba.
Todėl duomenų centro ataskaitoje nurodytas vandens kiekis nebūtinai apima visą jo veiklos pėdsaką. Dalis bendrovių skelbia tik objekte sunaudotą vandenį, tačiau neįtraukia jo, reikalingo elektrai pagaminti. Vienodų apskaitos taisyklių trūkumas apsunkina skirtingų įmonių, regionų ir aušinimo sistemų palyginimą.
Vienai „ChatGPT“ užklausai priskiriamas skaičius nėra nepriklausomai patikrintas
S. Altmanas anksčiau skelbė, kad vidutinei „ChatGPT“ užklausai tenka apie 0,000085 JAV galono, arba 0,32 mililitro, vandens. Tai mažiau negu keli lašai. Tačiau „OpenAI“ nepaskelbė išsamios metodikos, kuri leistų patikrinti, kaip šis skaičius apskaičiuotas.
Neaišku, kokie modeliai ir atsakymų ilgiai įtraukti, ar vertintas tik atsakymo generavimas, ar taip pat modelio mokymas ir elektros gamyba. Paprastas trumpo teksto prašymas ir sudėtinga užduotis, kuriai vykdyti modelis naudoja daugiau skaičiavimo galios, negali turėti visiškai vienodo pėdsako.
Todėl 0,32 mililitro reikėtų laikyti „OpenAI“ vadovo pateiktu vidutiniu įverčiu, o ne universalia ir nepriklausomai patikrinta norma. Net mažas kiekis tampa reikšmingas, kai paslauga apdoroja milijardus užklausų, o modeliams mokyti ir aptarnauti statomi vis didesni skaičiavimo centrai.
Migdolo palyginimas matematiškai įmanomas, tačiau nėra lygiavertis
2019 metais paskelbtame tyrime apskaičiuota, kad vienam Kalifornijoje užaugintam migdolui gali tekti apie 3,56 litro vandens. Šį kiekį padalijus iš S. Altmano nurodomų 0,32 mililitro, išeitų daugiau kaip 11 tūkst. „ChatGPT“ užklausų. Taigi pasakymas apie „tūkstančius užklausų“ aritmetiškai įmanomas.
Vis dėlto lyginami skirtingos apimties dydžiai. Migdolo skaičius apima žemės ūkyje sunaudojamą vandenį, o „ChatGPT“ įvertis gali neapimti modelio mokymo, serverių gamybos ir elektrinėse sunaudojamo vandens. Be vienodų vertinimo ribų palyginimas labiau tinka viešai diskusijai negu išsamiai aplinkosaugos analizei.
Be to, migdolų vandens pėdsako vertinimai labai skiriasi. Kitame recenzuotame Kalifornijos tyrime apskaičiuotas vidurkis siekė net 12 litrų vienam branduoliui. Skirtumai atsiranda dėl regiono, derliaus, laikotarpio ir dėl to, kokios vandens rūšys įtraukiamos į skaičiavimą.
Visuomenės nepasitikėjimą lemia ne vien vanduo
2026 metų kovą atlikta „Gallup“ apklausa parodė, kad 71 proc. amerikiečių priešintųsi DI duomenų centro statybai savo gyvenamojoje vietovėje, o 48 proc. tam prieštarautų griežtai. Netoliese statomai atominei elektrinei prieštaravo mažesnė – 53 proc. – respondentų dalis.
Gyventojai nerimauja dėl vandens ir elektros tinklų apkrovos, galimo sąskaitų augimo, triukšmo, žemės naudojimo ir palyginti nedidelio nuolatinių darbo vietų skaičiaus. Todėl technologiškai efektyvesnis aušinimas savaime neišsprendžia pasitikėjimo problemos.
S. Altmanas pripažino, kad atsakomybė pakeisti visuomenės požiūrį tenka pačiai DI pramonei. Jo teigimu, žmonės palankiau vertins technologiją, jeigu ji suteiks aiškiai matomą naudą. Tačiau tam reikės ne vien pažadų – bendrovėms teks skelbti patikrinamus duomenis apie vandens, elektros ir kitų išteklių naudojimą.
Vandens problema nėra nei išgalvota, nei vienoda visiems duomenų centrams
S. Altmano kritika pagrįsta tiek, kiek viešojoje erdvėje visi duomenų centrai dažnai vaizduojami kaip vienodai vandeniui imlūs. Nauji uždaro ciklo arba sauso aušinimo centrai gali vietoje naudoti palyginti mažai vandens, o vienos paprastos DI užklausos tiesioginis pėdsakas gali būti labai nedidelis.
Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad vandens problema apskritai neegzistuoja. Atskirų objektų vartojimas skiriasi šimtus kartų, bendras sektoriaus poreikis sparčiai auga, o poveikis koncentruojasi konkrečiose bendruomenėse ir vandens baseinuose. Australijos bendrovės „NextDC“ vandens naudojimo efektyvumo rodiklis per pastaruosius metus pablogėjo nuo 2,25 iki 2,40 litro vienai kilovatvalandei – tai rodo, kad technologinė pažanga ne visada automatiškai mažina faktinį vartojimą.
Tiksliausia išvada yra gerokai mažiau patogi abiem ginčo pusėms: vieni duomenų centrai iš tiesų gali vartoti nedaug vandens, kiti – milžiniškus jo kiekius. Vertinti reikia konkretų objektą, jo aušinimo sistemą, energijos šaltinius, vietos vandens atsargas ir bendrą planuojamo duomenų centrų miestelio mastą.
Šaltiniai
„Yahoo News“. (2026). Sam Altman Says Fears That AI Data Centers Guzzle Water Are Overblown — but Hard to Dispel. https://www.yahoo.com/tech/ai/articles/sam-altman-says-fears-ai-002017032.html
Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija. (2026). Sustainable Data Centres. https://unece.org/environmental-policy/water-convention-and-protocol-water-and-health/sustainable-data-centres
„AGU Advances“. (2026). Data Centers Water Footprint: The Need for More Transparency. https://doi.org/10.1029/2025AV002140
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis pateikia aktualią informaciją apie DI duomenų centrų vandens vartojimą ir aplinkosaugos problemas, todėl jis yra įdomus ir naudingas skaitytojams, besidomintiems technologijomis ir ekologija.
Straipsnis pateikia subalansuotą informaciją apie DI duomenų centrų vandens vartojimą, remiasi Samo Altmano nuomone ir pateikia įvairius aspektus, susijusius su aplinkos poveikiu, todėl atitinka etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes DI technologijų plėtra ir jų poveikis aplinkai yra svarbi tema, ypač Lietuvoje, kur aplinkosaugos klausimai vis labiau aktualizuojami. Samo Altmano nuomonė apie vandens vartojimo baimes suteikia naują perspektyvą šiai diskusijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie DI duomenų centrų vandens vartojimą ir aplinkosaugos problemas, taip pat siūlo galimus sprendimus, kas yra naudinga visuomenei.
Straipsnis pateikia subalansuotą informaciją apie DI duomenų centrų vandens vartojimą, nagrinėja skirtingus aspektus ir pateikia argumentus už ir prieš, todėl jis emociškai subalansuotas ir neskatina nepagrįsto nerimo.
