Valdantieji tik padėtų verslininkams susižerti dar didesnius pelnus vaistininkų sąskaita
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vėl darbuojasi siūlydama Farmacijos įstatymo pataisas, pagal kurias vaistinės liktų be vaistininkų, o tik su jų padėjėjais, kurie, esant reikalui, su specialistais galėtų pasikonsultuoti nuotoliniu būdu. Opozicinių frakcijų atstovai ir patys farmacininkai kritikuoja tokį sumanymą ir teigia, kad jei jau vaistinės dirbs be vaistininkų, tai galbūt jau greitai teks ir ligoninėse gydytis be gydytojų, o dantis kaip senais gerais laikais tvarkys kalvis, o ne odontologas.
Jokios teigiamos naudos siūlomuose pakeitimuose neįžvelgusi Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ neslėpė, kad tokie pakeitimai būtų naudingi didinant vaistinių pelnus, bet ne gyventojų gerovę, sutaupant lėšų darbuotojų sąskaita.
„Sveikatos sistemos situacija Lietuvoje lemia, kad patekti pas gydytoją dažnai užtrunka bent keletą dienų, todėl visiškai natūralu, jog sušlubavus sveikatai pirmiausia einama į vaistinę ir klausiama vaistininko patarimo, juo remiantis įsigyjami ir vartojami vaistai“, – teigė parlamentaras Tomas Tomilinas[1].
Anot T. Tomilino, kyšančias verslo interesų ausis šioje situacijoje įžvelgia ir Vaistininkų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis bei daugybė kitų profesijų atstovų, su kuriais politikui teko tiesiogiai bendrauti ar susirašinėti.
Demokratų atstovas teigia, kad įstatymo pakeitimas yra teikiamas prisidengiant Europos Sąjungos direktyvų taikymu Lietuvoje, tačiau dėl to esą buvo susitarta darbo grupėje prie SAM, tačiau net ir šioje vietoje iš viso susitarimo įstatymu esą bandoma įtvirtinti tik vaistinių pelną didinančią dalį.
Greitai gali tekti gydytis ligoninėse tik su slaugytojais
Aštraus kritikos žodžio dar vienos eilinės reformos rengėjams nepagailėjo ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kuris tokią SAM reformą šaižiai pašiepė sugretindamas ją su situacija, kai pacientams gali tekti atvykti gydytis į ligoninę, kurioje… nėra gydytojų. Beje, kaip dabar populiaru Amerikoje.
Pasak politiko, Antanui Matului atrodo, kad atvykusius į ligoninę gali gydyti slaugytojai, o konsultuoti susirgusius gyventojus pakaks vaistininkų padėjėjams. Taigi, „valstiečių“ atstovas apskritai teigė neįžvelgiantis tikslo studijuoti farmaciją, kai gali pabaigti farmakotechniko studijas ir dirbti vaistinėje su nuotoline vaistininko priežiūra.
„Ir į šiukšlių dėžę visos svajonės apie tai, kad vaistinėje būtų galima pasiskiepyti, prasitęsti vaistus, gal net atlikti tam tikrus paprastus tyrimus. Jei gyveni regione, tai pagal A. Matulo logiką galėsi gydytis ligoninėje be gydytojų, o vaistus įsigysi vaistinėje be vaistininko.
Ką gali žinoti, gal tokia logika besivadovaudami grįšime į laikus, kai dantis traukdavo kalviai…“ – savo feisbuko paskyroje rašė A. Veryga.
Vaistinės taptų „mažais kioskeliais“, o jų darbuotojai – bandelių pardavėjais
Politikas, farmacininkas pagal išsilavinimą Paulius Aukštikalnis taip pat šiose pataisose neįžvelgė jokių privalumų – pasak jo, tokia reforma veda prie vaistinių tapimo kone „mažais kioskeliais“, kuriuose pagalba žmogui nebus nei profesionali, nei tokia, kokios reikia, o nuo to esą dar labiau kentės regionai.
P. Aukštikalnis net svarstė, kad ateityje tokiais tempais einant reformų link, galbūt vaistininkus ir farmakotechnikus galės pakeisti tiesiog vaistų išdavimo aparatas vaistininkus prilyginant… tiesiog paprastiems bandelių pardavėjams.
Specialistas taipogi laikosi nuostatos, kad tokiais įstatymo pakeitimais tiesiog norima įsiteikti verslui, šiam padedant sutaupyti ir tuo pačiu nusišluostant kojas į žmonių poreikius.
„Valdžios kuriama beprasmė nauja šiurpi istorija gyventojams: jei vaistinėse galės dirbti tik vaistininkai su farmakotechniku, tai išnyks visos vaistinės. Tai darykit, kad to nebūtų, o ne šiurpinkit žmones“, – savo feisbuko paskyroje rašė politikas.
Esminis aspektas, skiriantis vaistininkus nuo paprasčiausio vaistų išdavimo aparato yra tas, kad vaistininkas turi ne tik parduoti vaistus, bet ir pasižiūrėti, ar jis yra tinkamas žmogui, ar galima jį derinti su kitais vaistais, patarti, kokiu dažnumu juos reikia vartoti ir akcentuoti galimas pasekmes.
„Kad tinkamai vaistinėje suteikti PASLAUGĄ, reikia vaistinėje dirbančio ir vaistininko, ir farmakotechniko. Kitu atveju užtektų tik vaistų išdavimo automato“, – pridūrė P. Aukštikalnis.
Vyriausybė pritarė Farmacijos įstatymo pakeitimams
Tuo tarpu trečiadienį Vyriausybė uždegė žalią šviesą Farmacijos įstatymo pakeitimams, kuriais nustatoma nauja tvarka skiriant neregistruotą vardinį vaistinį preparatą, kai šį preparatą skyrusiam gydytojui nėra taikoma tiesioginė, asmeninė atsakomybė už jo vartojimą[2].
Pakeitimo projekte taip pat numatomi reikalavimai, kuriuos turės atitikti sveikatos priežiūros įstaigos, įsigyjančios preparatus tiesiogiai iš kitų EEE valstybių.
Nuspręsta tikslinti nuostatas, susijusias su vaistinių preparatų užsienio kalba paženklintų pakuočių lapeliais bei pakuotėmis, tiekimu.
Remiantis naujuoju projektu, Lietuvoje taip pat siekiama įteisinti mokslinių-reguliacinių patarimų teikimo institutą, kai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba teiktų mokslinius-reguliacinius patarimus vaistinių preparatų kūrėjams ir registruotojams.
Įstatymo pakeitimo projektui dar turės pritarti Seimas.
Prakalbo apie pokyčius medikų akreditavimo ir licencijavimo sistemoje
Tačiau tai – ne vieninteliai pokyčiai, apie kuriuos svajoja SAM. A. Veryga atskleidė, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje pastaruoju metu sklando idėja sugriauti esamą medikų akreditavimo ir licencijavimo sistemą – kalbama, kad ją galbūt derėtų perduoti atitinkamiems rūmams ar draugijoms (kaip antai dabar egzistuoja odontologų rūmai ir pan.).
Tokiose institucijose medikai tam, kad galėtų prasitęsti licencijas, esą turėtų išklausyti reikiamų paskaitėlių, kurias skaitytų tik iš anksto parinkti atitinkami asmenys, o rūmams vadovauti, pasak A. Verygos, galėtų „kokia nors armonaičių ar dulkių puseserė ar pusbrolis“.
