Realių gydytojų nebereikės – „Amazon“ jau atidarė virtualią ligoninę

Medicina, Šiandien, SveikataDovilė Barauskaitė
Suprasti akimirksniu
Ligoninių palatos
Eilės ligoninėse turėtų būti mažesnės. Pixabay/Pexels nuotr.

Nuotolinis gydymas žengia tolyn: „Amazon“ paleidžia „Amazon Clinic“ projektą

„Amazon“ technologijų kompanija šoka į tiesioginės sveikatos priežiūros teikimą gyventojams ir jau pristato savo „Telehealth“ – nuotolinę sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemą. Tai yra informacijos platinimo procesas, mokymai. Tokie procesai vykdomi naudojant ryšių technologijas, internetą, vaizdo konferencijų funkcijas, įvairias komunikacijos priemones[1].

Tai yra plati sfera ir virtualios medicinos paslaugos nėra vienintelis dalykas kur tai galima panaudoti. Tokie procesai gali padėti teikti sveikatos, švietimo paslaugas ir tai taikoma tradicinei klinikinei diagnostikai bei stebėjimui, kai paslaugas galima suteikti per atstumą, nereikalaujant tiesioginio kontakto su paslaugos gavėju.

Nuotolinė sveikata apima įvairias sritis ir naudojantis tokias metodais galima tiekti skirtingas paslaugas:

  • kineziterapijos,
  • ergoterapijos,
  • odontologijos,
  • lėtinių ligų stebėjimo ir gydymo,
  • nelaimių valdymo,
  • konsultacijų,
  • namų sveikatos,
  • vartotojų ir profesinio švietimo.
„Amazon“ kompanija taiso praeities klaidas su „Amazon Care“ ir, kaip jau minėta, paleidžia naują projektą „Amazon Clinic“ – virtualių medicinos konsultantų platformą[2].

Technologijų milžinė pradėjo naują veiklą ir virtuali sveikatos platforma pradėjo veiklą, susijusią su individualių pacientų konsultacijomis.

Technologijų ir verslo gigantė siūlo naują paslaugą savo platformoje

Paslaugas galima pasiekti naudojantis pagrindiniu „Amazon“ puslapiu arba mobiliojoje programėlėje.

Platforma suteikia galimybę susisiekti su konsultantais, kurie gali išrašyti siuntimus ar receptus preparatams, susijusiems su 20 specifinių sveikatos sutrikimų.

„Amazon“ aktyviai judėjo link šio sprendimo paskutiniais mėnesiais. Liepos mėnesį buvo pranešta, kad kompanija siekia ryšių su įvairiomis sveikatos paslaugų institucijomis ir domisi tokios įstaigos pirkimu[3].

4 milijardai už pirmąjį žingsnį sveikatos sferoje pradėjo šią kelionę. Tiek „Amazon“ valdytojai sumokėjo už sandorį su „One Medical“[4].

Paslaugą pristato kaip virtualią sveikatos parduotuvę

Naujiena „Amazon“ platformoje apibūdinama kaip virtuali sveikatos parduotuvė. Vartotojai gali ieškoti, susisiekti su specialistais ir sumokėti už tokias paslaugas.

Į galimas paslaugas yra įtrauktos vienos iš populiariausių ligų bei kiti sveikatos sutrikimai, kuriuos galima gydyti virtualių sveikatos konsultacijų metu.

„Amazon Clinic“ turėtų pasiekti vartotojai 32-ose JAV valstijose. Kolkas ši paslauga nėra integravusi sveikatos draudimo sąsajos ir kainos skiriasi, nes platforma turi skirtingus paslaugų tiekėjus. Kainas taip pat gali keisti konkreti lokacija, kitos sąlygos, susijusios su paslaugos suteikimu.

Nuotoliu gydo įvairiausias ligas

Pavyzdžiui, Aknės tipo bėrimų gydymo paslauga Nevados valstijoje gali atsieiti 40 dolerių. Konjuktyvitą gydant Naujojo Džersio valstijoje galima rinktis tarp kelių sveikatos priežiūros tiekėjų, kurių paslaugos kainuoja nuo 30 iki 48 dolerių. 

Platforma gali suteikti pagalbą gydant tokius sutrikimus kaip alergijos, bėrimai, plaukų slinkimas, skrandžio refliuksas, virškinimo sutrikimai ir bendri, dažnai pasitaikantys sveikatos sutrikimų atvejai.

Sistema nereikalauja pasirodyti gydytojui ir vaizdo konferencijų skamubučiai nėra būtini.

Vartotojai renkasi iš bendro sąrašo ligų, kurias gali diagnozuoti ir gydyti paskirti konsultantai. Tada užpildę bendrą klausimyną, vartotojai gali gauti reikalingas konsultacijas ir net gydymą. Sveikatos specialistas susisiekia su žmonėmis naudojantis saugia susirašinėjimo platforma ir gali rekomenduoti gydymą, išrašyti reikalingų medikamentų arba nukreipti kitiems specialistams remiantis pateikta informacija.

Pandemijos įtaka nuotoliniam gydymui neaplenkė ir Lietuvos

Covid-19 viruso pandemija paskutiniuosius kelis metus pakeitė viso pasaulio kasdienį gyvenimą[5]. Nuotolinis darbas, mokymasis tapo kasdienybe daugeliui ir dabar dar yra dažnai taikoma praktika.

Nuotolinis gydymas taip pat sėkmingai prigijo ir Lietuvoje. Net ir dabar, pasibaigus pandemijai, galime rinktis ar atvykti į įstaigą, ar reikiamais klausimais konsultuotis telefonu sutartu laiku.

Covid-19 pakeitė įpročius
Pandemija įtakojo pokyčius ir sveikatos srityje. Cottonbro studio/Pexels nuotr.

Pandemijos metu ne vienas gavome konsultacijas telefonu iš savo šeimos gydytojo ir retai kur dar yra įprasta rašyti receptus vaistams popieriuje ar gauti juos tiesiogiai iš gydytojo rankų. Elektroniniai siuntimai, registravimosi sistemos, receptai, išrašai. Visa tai jau seniai tapo kasdienybe. Dabar jau įprasta tiek vaistų išrašymą, tiek siuntimus pas specialistus ar kitas konsultacijas gauti telefonu būnant darbe ar namie.

Informacinėmis technologijomis ir elektroniniais ryšiais naudojasi įvairių sričių gydytojai. Paslaugas teikia pats gydytojas arba jo slaugytojai, komandos nariai, sveikatos specialistai. Taip taupomas laikas ir išvengiama virusų protrūkių, eilių įstaigose, darbuotojų apkrovos. Tokiais metodais tiek konsultuojami pacientai, tiek išduodami nedarbingumo, nėštumo ar gydymo atostogų pažymėjimai. 

Prie virtualaus gydymo taip jau esame pripratinti, kad tokie projektai kaip „Amazon“ pradėtas, kuriuo norima gydyti žmones virtualiai, jau nebeturėtų stebinti.

Net ir gyvybes gelbėti moko nuotoliu

Nuotolinis gydymas taip įsigalėjo, kad jau net ir gyvybes mokoma gelbėti nuotoliu. Kad ir kaip tai neįtikėtinai skamba, tačiau nuotoliu jau organizuojami net ir pirmosios pagalbos teikimo kursai.

Net ir Klaipėdos miesto poliklinikoje jau naudojami nuotoliniai mokymai pirmosios pagalbos žinioms ir įgūdžiams gauti. Čia nereikalaujama jokių praktinių mokymų[6].

Tačiau specialistai vis garsiau kalba apie tai, kad tokius mokymus organizuoti nuotoliu gali būti ne tik neveiksminga, bet ir pavojinga, o tokių mokymų efektyvumas – labai abejotinas.

Pasak pirmosios pagalbos kursus vedančios Daivos Marazienės, tokie kursai turėtų būti 8 arba 4 akademinių valandų, kur derinama informacija ir praktiniai mokymai. Tačiau ne viena įstaiga ar net verslai nusprendė piktnaudžiauti nuotolinėmis paslaugomis ir falsifikuoti gyvybiškai reikalingus mokymus per atstumą pasipelnydami ir taupydami laiką.

„Yra įvairių temų: gaivinimas, užspringimas, kaujavimo stabdymas – ką galima praktiškai parodyti. Įstatyme yra aprašytas savarankiškai pasirengusių atestavimas. Žmogus gali išmokti pats. Bet licencijos turėtojas turi patikrinti, ar žmogus tikrai moka.“

Ar tikrai įmanoma gauti visą informaciją, kurią paprastai profesionalai mokymų metu suteikia per 8 akademines valandas prisėdus prie kompiuterio vos pusvalandžiui?

Beje, interneto svetainėse skelbiama informacija, kad sumokėjus 20 eurų galima gauti pirmosios pagalbos pažymėjimą, reikalingą net ir būsimam vairuotojui. Ir visa tai trunka tik pusvalandį. 
Greitosios pagalbos stotys
Pirmosios pagalbos priėmimas. Pixabay/Pexels nuotr.

Skelbiama, kad sumokėjus už kursus, informacija yra pateikiama elektroniniu būdu ir medžiaga suskirstyta temomis, taip pat žinios esą tikrinamos testinių klausimų pagalba, o įtrauktos praktinės užduotys yra tik teorijos klausimai.

Ar realu, kad ištikus nelaimei tokius nuotolinius kursus baigęs žmogus gebės suteikti pagalbą ar atgaivinti kitą žmogų?

O galbūt dėl tokių kursų ir mokymų nėra ko piktintis, žinant, kad net ir į gydymo įstaigas atvykę žmonės tiesiogiai negauna reikiamos pagalbos ir miršta?