<h2>Darbdaviai linkę labiau rūpintis savo darbuotojų sveikata</h2>
<p>Po pandemijos taip ir nebeatsistatęs ir kone kasdien vis labiau stringantis sveikatos priežiūros mechanizmas, kai moterys jau net gimdo greitosios pagalbos automobiliuose, o sergantys žmonės pas medikus negali patekti net po kelis mėnesius, diktuoja naują būtinybę šalies darbdaviams – vietoje nemokamų užkandžių biure verčiau darbuotojams pasiūlyti papildomą sveikatos draudimą. Taip išlošia ne tik pats darbuotojas, nelaukdamas vizito pas gydytoją ištisus mėnesius, bet ir darbdavys užbėga įvykiams už akių ir turi sveiką darbo jėgą. O štai Lietuvoje viešintys Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovai teigia, kad Lietuva jau yra pasiruošusi pokyčiams sveikatos apsaugos sistemoje. Tuo tarpu Ligonių kasos primena apie stigmas sveikatos kultūroje ir ragina gyventojus didesnį dėmesį teikti prevencinėms programoms taip užbėgant ligai už akių.</p>
<blockquote>
<p>Valstybinės ligonių kasos skelbiami duomenys iškalbingi – šių metų sausio mėnesį konsultacijos pas vidaus ligų gydytoją nuo 15 iki 30 dienų reikėjo laukti maždaug 15 proc. pacientų, o jau liepą šios gretos šovė į viršų ir pasiekė net 48 proc.[2]</p>
</blockquote>
<p>Dėl šių priežasčių vis daugiau darbdavių kaip papildomą naudą darbuotojams pasirenka teikti papildomą sveikatos draudimą, kurį turėdamas darbuotojas nėra „pririštas“ prie vienos sveikatos priežiūros įstaigos ar priklausomas nuo šeimos gydytojo išrašomų siuntimų. Turintis papildomą sveikatos draudimą asmuo gali laisva valia rinktis gydymo įstaigą (tiek privačią, tiek valstybinę) atsižvelgdamas į medikų užimtumą ir (ar) kompetencijas.</p>
<blockquote>
<p>Šalies draudimo rinkoje 2022 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, įmonių lėšomis finansuojamo darbuotojų sveikatos draudimo sutarčių apimtys išaugo 42 proc.[2]</p>
</blockquote>
<p>Darbuotojų naudų platformos MELP vienas įkūrėjų, sveikatos draudimo profesionalas Juozas Sargūnas nevynioja žodžių į vatą ir teigia, kad kažkada papildomas sveikatos draudimas buvo tikra nauda iš darbdavio pusės, tačiau dabar, pasak jo, jau sunku būtų surasti įmonę, kuri savo darbuotojų nedraudžia sveikatos draudimu.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/darbdavys-2-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Eilėse laukia ir po mėnesį, ir ilgiau</h2>
<p>O štai neturintys darbdavių, kurie nupirktų papildomą sveikatos draudimą, tenkinasi tuo, ką duoda valstybė. O valstybė duoda laukimą milžiniškose eilėse ir paralyžiuotą sveikatos apsaugos sistemą.</p>
<p>Antakalnio poliklinikos Komunikacijos koordinatorė Rūta Vanagienė apskaičiavo, kad vidutiniškai eilės pas šeimos gydytojus gali tekti palaukti nuo vienos dienos iki dviejų savaičių, o esant ūmiems pablogėjimams pacientai esą pas budinčius gydytojus aptarnaujami ir tą pačią dieną[4].</p>
<p>O štai pasak Kauno miesto poliklinikos direktoriaus pavaduotojos kokybės valdymui Loretos Marmienės, pas beveik visų sričių gydytojus specialistus gydymo paslaugas įmanoma gauti per dvi savaites, nebent norima patekti pas itin populiarų specialistą.</p>
<blockquote>
<p>„Didesnės eilės ir ilgiau tenka palaukti pas gydytojus dermatovenerologus, kardiologus, neurologus, endoskopuotojus. Pas daugumą Kauno miesto poliklinikoje dirbančių šeimos gydytojų planinei sveikatos priežiūros paslaugai (prevencinėms programoms, vartojamų vaistų receptų pratęsimui ir kt.) vidutiniškai reikia laukti apie savaitę, jeigu pacientui reikia skubios pagalbos, t. y. ūmios ligos atveju, kai pasireiškia karščiavimas, vidutinio stiprumo skausmas ir kt., jis gali skambinti į Kauno miesto poliklinikos registratūrą ir bus nukreiptas tą pačią dieną į Neplaninės pagalbos kabinetą“, – teigė L. Marmienė[4].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gydytojas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Prevencinėmis programomis pasinaudoja ne daugelis</h2>
<p>Tuo tarpu Ligonių kasos pasigenda iniciatyvos ir iš pačių gyventojų. Dėl nusistovėjusių stigmų ir laiko stokos vis dar laikomasi požiūrio, kad prevencinių sveikatos patikrinimų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) lėšomis atlikti neverta ir geriau tam net negaišti savo laiko. Tačiau Ligonių kasos primena gyventojams, kad šios programos yra skirtos tam, kad liga būtų pastebėta dar labai anksti, o tolimesnis jos progresavimas būtų užkardytas[7].</p>
<p>Šiuo metu Lietuvoje PSDF lėšomis apmokamos bei vykdomos 5 prevencinės programos: gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų.</p>
<blockquote>
<p>„Prevencinių programų patikra nereikalauja daryti jokių žygdarbių. Norėdamas pasitikrinti pagal prevencines programas, privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas gyventojas pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašęs“, – teigė VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Savičiūtė[7].</p>
</blockquote>
<h2>Patikros skiriamos pagal paciento amžių</h2>
<p>Ligonių kasos primena, kad pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą kartą per 1 metus pasitikrinti gali 40–54 m. (imtinai) vyrai ir 50–64 m. (imtinai) moterys[7].</p>
<p>Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta 25–59 m. (imtinai) moterims: 25–34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis, o 35–59 m. (imtinai) kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje.</p>
<p>Pagal krūties vėžio prevencinę programą kartą per 2 metus gali pasitikrinti 50–69 m. (imtinai) moterys. Tiek moterys, tiek vyrai, sulaukę 50–74 m. (imtinai) kartą per 2 metus gali pasitikrinti pagal storosios žarnos prevencinę programą.</p>
<p>Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa teikiama nuo 50 iki 69 m. (imtinai) vyrams ir rizikos grupės vyrams nuo 45 m. kas 2 arba 5 metus (paslaugos teikimo periodiškumas priklausomai nuo prostatos specifinio antigeno (PAS) koncentracijos kraujyje ir amžiaus).</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/prevencija-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Būtina sveikatos apsaugos reforma</h2>
<p>Nuo pirmadienio Lietuvoje viešintys PSO atstovai, baigdami savo viešnagę, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ir socialiniams partneriams pristatė savo išvadas, kurias padarė savo vizito metu. Tarptautinėje organizacijoje dirbantys ekspertai pasidalijo savo įžvalgomis, praktiniais patarimais bei gerosios praktikos pavyzdžiais iš kitų valstybių[8].</p>
<p>PSO Europos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Melitta Jakab neslėpė, kad Lietuvai būtina sveikatos apsaugos reforma, kad gyventojai galėtų laiku gauti reikiamas su sveikatos priežiūra susijusias paslaugas. M. Jakab teigė, jog vizito metu buvo įsitikinta, kad Lietuvoje dirbantys gydytojai, slaugytojai ir kiti medicinos darbuotojai pasižymi itin aukšta kvalifikacija.</p>
<p>Tačiau vargu ar Lietuvoje <a title="Medikų balsas į dangų nenuėjo – prastumta sveikatos reforma nublokš 30 metų atgal" href="/mediku-balsas-i-dangu-nenuejo-prastumta-sveikatos-reforma-nubloks-30-metu-atgal">pradėta Sveikatos priežiūros įstaigų reforma</a> duos taip trokštamų rezultatų, o prieš ją piestu stoja net patys šeimos gydytojai, kurie baiminasi, jog greitai bus išstumti iš savo darbo vietų „automatinių atsakiklių“.</p>
<p>O štai patys SAM atstovai net neslepia, kam yra reikalinga ši Sveikatos priežiūros įstaigų reforma. Panašu, kad žengti tokį žingsnį, po kurio nebebus vietos žengti atgal, <a title="Valdžia nusispjovė į medikų reikalavimus ir toliau buldozeriu stumia sveikatos įstaigų reformą" href="/valdzia-nusispjove-i-mediku-reikalavimus-ir-toliau-buldozeriu-stumia-sveikatos-istaigu-reforma">motyvuoja ne kas kitas, kaip dideli pinigai</a>.</p>
