Sakarvelo valdančiųjų remiamams „užsienio agentų“ įstatymas kaitina aistras
Pirmadienį Sakartvelo parlamente kilo muštynės, kurias iššaukė atnaujintos diskusijos dėl „užsienio įtakos“ arba vadinamojo „užsienio agentų“ įstatymo projekto. Šis įstatymas dažnai kritikuojamas dėl savo panašumo į Rusijos įstatymus, naudojamus disidentams nutildyti ir įbauginti.
Valdančioji Sakartvelo partija „Sakartvelo svajonė“ šį mėnesį vėl atnaujino diskusijas dėl įstatymo priėmimo, nors prieš metus dėl kilusių masinių protestų ir buvo priversta jo atsisakyti. O pirmadienį įtampa parlamente pasiekė aukščiausią tašką, kai posėdžio metu opozicijos parlamentaras atbėgo į tribūną ir trenkė į galvą valdančiosios partijos įstatymų leidėjui Mamukai Mdinaradzei. Netrukus kilus masinės muštynės, o jų vaizdo įrašas apskriejo internetą.
https://www.facebook.com/rtklivecom/videos/1369734390387577/
Antradienį parlamento pirmininkas pranešė, kad įstatymų leidėjai toliau aptarinės pirmąjį įstatymo projekto svarstymo etapą, nors šalyje dėl to ir vėl kilo protestų banga[1].
„Užsienio agentų“ įstatymas šioje Kaukazo valstybėje aptarinėjamas jau kurį laiką. Opozicija ir didžioji dalis Sakartvelo visuomenės teigia, kad įstatymas kenkia valstybės siekiui įstoti į Europos Sąjungą (ES), tačiau valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ tai neigia. Vyriausybės vadovas Iraklis Kobachidzė tikina, kad naujasis įstatymas skirtas tik Sakartvelo interesams apginti bei „atitinka visus teisinius principus ir pagrindines teises“.
Gindamas iniciatyvą, parlamentinis lyderis M. Mdinaradzė šį mėnesį sakė, kad nevyriausybinės organizacijos naudoja užsienio paramą opozicijai palankioms programoms, įskaitant „pseudoliberalios ideologijos“ skleidimą, LGBT propagandos skatinimą ir kenkimą Sakartvelo stačiatikių bažnyčiai. Oponentai mano, kad vyriausybė pasinaudotų šiuo įstatymu pilietinei visuomenei ir opoziciniams judėjimams kontroliuoti.
Praėjusią savaitę valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ vėl pateikė parlamentui „užsienio agentų“ įstatymo projektą. Partija pareiškė pakeitusi įstatymo formuluotę: dabar grupės turės užsiregistruoti ne kaip „užsienio įtakos agentai, o kaip „organizacijos, siekiančios užsienio jėgos interesų“.
Rusijoje analogiškas įstatymas yra nukreiptas į žmones, už savo darbą gaunančius finansavimą iš užsienio. Būtent todėl jie vadinami „užsienio agentais“. Įstatymas skirtas apsunkinti gyvenimą vyriausybės oponentams. Sovietiniais laikais „užsienio agentais“ buvo vadinami valstybės išdavikai ir priešai.
Sakartvelo atveju, pagal aptarinėjamą įstatymo projektą visos nevyriausybinės organizacijos (NVO), gaunančios daugiau kaip 20 proc. lėšų iš užsienio, turėtų registruotis vyriausybėje, o jų buhalterinė apskaita turėtų būti kasmet tikrinama.
Vakarai smerkia diskusijas dėl prieštaringo įstatymo
ES ir NATO pasmerkė Sakartvelo sprendimą vėl svarstyti kontraversišką įstatymo projektą.
„Prieštarauju bet kokiems Sakartvelo vyriausybės bandymams iš naujo teikti teisės akto projektą dėl užsienio agentų ar užsienio įtakos“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Jo teigimu, šie planai „prieštarautų visoms pastangoms stiprinti demokratines Sakartvelo institucijas“. NATO vadovas taip pat pabrėžė, kad „Sakartvelas turėtų užsiimti reformomis, kad priartėtų prie NATO ir prie Europos Sąjungos“.
„Sakartvelo žmonės aiškiai parodė, kad nori demokratinės klestinčios ateities Europos ir euroatlantinėje šeimoje, – sakė J. Stoltenbergas. – Taigi bet koks įstatymas, kuriuo būtų įvesta ši užsienio agento sąvoka pakenks bendrai idėjai paversti Sakartvelą stipresne demokratine visuomene.“
ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai sakė, kad blokas „apgailestauja, jog nepaisant stiprios visuomenės ir tarptautinės reakcijos 2023 metų kovą šis klausimas vėl svarstomas“.
Pareiškime taip pat pabrėžiama, kad Europos Vadovų Taryba suteikė Sakartvelui kandidato statusą su sąlyga, kad Tbilisis imsis priemonių užtikrinti, kad pilietinė visuomenė galėtų laisvai veikti, ir kovoti su „dezinformacija, nukreipta prieš ES ir jos vertybes“.
„Raginame Sakartvelo politinius lyderius priimti ir įgyvendinti reformas, atitinkančias deklaruotą tikslą įstoti į ES, kuriam pritaria didžioji dauguma Sakartvelo piliečių“, – sakoma pareiškime.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas taip pat pasmerkė Sakartvelo pastangas priimti „užsienio agentų“ įstatymą. Tokią nuomonę kancleris tiesiogiai išsakė ir Sakarvelo premjerui, šiam besilankant Berlyne.
Sakartvelo piliečiai aktyviai priešinasi valdžios planams
Valdžios planams toliau svarstyti prieštaringą įstatymą nepritaria ir didelė dalis Sakartvelo visuomenės. Praėjusią savaitę maždaug 8 tūkst. žmonių sostinėje Tbilisyje protestavo prieš vyriausybės planus.
Analogiški protestai šalyje vyko ir prieš metus, kai diskusijos dėl įstatymo į parlamentą buvo perkeltos pirmą kartą. Tuomet visoje šalyje kilo masiniai protestai, protestuojančių piliečių tramdymui buvo pasitelktos gausios policijos pajėgos, vandens patrankos ir net guminės kulkos.
Po kelias savaites trukusių neramumų valdančioji šalies partija galiausiai atsitraukė ir atšaukė visuomenės pyktį sukėlusį „užsienio agentų“ įstatymą.
Tačiau dalis ekspertų ir toliau atkreipė dėmesį į tai, kad valdančioji partija kelia grėsmę šalies pro-europietiškiems planams. Buvo pabrėžiama, kad partija yra ypač artima Rusijai ir Kremliui, o patį Sakartvelą veda link represinės diktatūros.
Patys kartvelai dažniau yra linkę kritiškai vertinti Maskvą ir su skausmu mena dar 2008 m. įsiplieskusį karą dėl dviejų Rusijos remiamų separatistinių regionų statuso. Tuomet šalis neteko apie 20 proc. savo teritorijos, karas pareikalavo tūkstančių gyvybių.
Sakartvelas nuo praėjusio gruodžio mėnesio yra oficiali kandidatė į ES, o šalis jau daugelį metų siekė glaudesnių santykių su Vakarais, tačiau dabartinė valdančioji partija bando išlaikyti ir ryšius su Rusija, o tai kelia nesutarimus tarp šalies vadovės bei valdančiųjų.
Pavyzdžiui, neseniai Sakartvelo vyriausybė neleido šalies prezidentei Salome Zurabišvili vykti su darbo vizitu į Lietuvą balandžio mėnesį.
Prezidentės S. Zurabišvili santykiai su valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ vyriausybe pasiekė žemiausią tašką prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą. Prezidentė kritikavo Sakartvelo valdžią dėl nepakankamos paramos Kyjivui, suartėjimo su Maskva ir silpnų pastangų šalies europinės integracijos kelyje.
Būtent tada pagrindinė valdžios partija ėmė blokuoti prezidentės užsienio vizitus. Tai buvo aiškinama tuo, kad esą ji savo pareiškimais kenkia šaliai. Tačiau S. Zurabišvili ir toliau lankėsi Europoje, bet tai jau darė savo lėšomis. Tokia praktika net davė dingstį pradėti jos apkaltą, kuri galiausiai žlugo. Lygiai prieš metus Sakartvelo prezidentė buvo atvykusi ir į Lietuvą bei kitas Baltijos šalis – taip pat be vyriausybės leidimo.
