Konstitucinis Teismas nepanoro tirti valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui klausimo
Konstitucinis Teismas (KT) nesiaiškino, ar Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, tad lieka nežinia, ar Vytautui Landsbergiui teisėtai suteiktas Lietuvos Respublikos vadovo statusas. KT grąžino iniciatyvinei Seimo narių grupei prašymą ištirti, ar minėtas įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.
Šį prašymą teikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija.
„Iš pareiškėjos prašymo neaišku, kodėl pagal Įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė yra, pasak pareiškėjos, sutapatinta su Konstitucijoje <…> nurodytomis Respublikos Prezidento pareigomis, nors, kaip teigė pati pareiškėja, jų funkcijos buvo skirtingos, o jas, kaip minėta, reglamentuoja skirtingi skirtingu metu galioję aukščiausios teisinės galios teisės aktai (Laikinasis Pagrindinis Įstatymas ir Konstitucija)“, – rašoma Konstitucinio teismo atsakyme[1].
Sutapimas ar ne, kad Konstituciniame Teisme pareigas eina konservatorius?
„Gaila, tačiau Konstitucinis Teismas tokiu savo sprendimu nukrypo nuo savo paties suformuotos praktikos, kurioje yra aiškiai pasisakęs, kad konstitucinį valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai.
Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, jis skiriasi nuo visų kitų piliečių ir pareigūnų teisinio statuso, dėl ko 1990–1992 m. dirbusios Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko statusas nėra tapatus 1992 m. Konstitucijoje įtvirtinto valstybės vadovo statusui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. birželio 19 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai, 2004 m. kovo 31 d. išvada, 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).
Įdomu, bet Konstitucinio Teismo sprendime grąžinti prašymą nugulė tokie patys nuo Konstitucinio Teismo praktikos nukrypstantys motyvai, kokie Seimo salėje skambėjo iš konservatorių pusės, priimant ginčijamą įstatymą – kad įstatymu suteikiamas tik valstybės vadovo, o ne Respublikos Prezidento teisinis statusas, nors Konstitucijoje aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinta, kad valstybės vadovas yra išimtinai Respublikos Prezidentas“, – savo feisbuko paskyroje rašo valstietis Dainius Gaižauskas.
„ Atviras klausimas, ar tai sutapimas ar ne, bet šis sprendimas su identiškais konservatorių pozicijai motyvais priimtas Konstitucinio Teismo teisėju paskyrus buvusį Seimo narį konservatorių Stasį Šedbarą, kuris dar įstatymo svarstymo Seime metu buvo pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku!
Prašymas nėra atmestas, todėl vertinsime galimybes dėl jo pakartotinio teikimo Konstituciniam Teismui“, – pridūrė jis[2].
KT teisėju tapo vos prieš mėnesį
Ilgus metus Seime dirbęs konservatorius Stasys Šedbaras tik prieš kiek daugiau, nei mėnesį, tapo Konstitucinio Teismo teisėju.
Per slaptą balsavimą už S. Šedbaro kandidatūrą balsavo 85 parlamentarai, prieš buvo 38, susilaikė dešimt.
Vis dėlto tai, kad valdžioje esant konservatoriams, kone 15 metų Seime su jais dirbęs žmogus tampa KT teisėju, sukėlė abejonių.
„Tikrai neturiu jokių pastabų kolegos S. Šedbaro profesionalumui, manau, niekas tuo neabejoja, bet visi suprantame, kokia regimybė yra kuriama, kada aktyvus politikas eina į Konstitucinį Teismą“, – prieš balsavimą sakė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė[3].
Valstybės vadovo titulas sukiršino opoziciją
Vis dėlto, šį tikslą valdantiesiems pasiekti pavyko su opozicijos pagalba. A. Širinskienė savo feisbuko paskyroje pasidalino, jog šis projektas „praslydo“ būtent S. Skvernelio vadovaujamos Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ dėka. Priešingai nei likusi opozicijos dalis, frakcija nubalsavo už valstybės vadovo titulo suteikimą V. Landsbergiui.
„Jei norėsite kam padėkoti už vadovo statuso suteikimą V. Landsbergiui – padėkokit Skverneliui ir jo Vardan valdžios.
Jų balsavimas užgarantavo, kad istorija būtų suklastota ir būtų saugus 71 Seimo narys salėje, ko reikia įstatymo priėmimui. Visa likusi opozicija nesiregistravo balsavimui“, – savo paskyroje rėžė A. Širinskienė[4].
Konservatoriai – dar ne visa Lietuva
Nors dalis gyventojų ir nemato nieko blogo tame, kad nerinktam prezidentu V. Landsbergiui buvo suteiktas valstybės vadovo statusas, kita dalis gi piktinasi – jis nebuvo išrinktas, tad joks jis prezidentas.
„Kas jį rinko? Žmonės išrinko prezidentą ir jis yra valstybės vadovas. Kuo nusipelnė šis senelis? Kad sėdėjo už mūro sienos? O tuo metu lietuviai stovėjo prieš rusų tankus, ne šis žmogutis. Tik konservai su anūkėliu galėjo taip nutarti. O Šedbaras, tai tik konsevų „prastumtas”“ į konstitucinį teismą“, – sako Alytė Kalinauskienė.
„Norint būti Prezidentu reikia, kad žmonės išrinktų!“, – antrina ir Erika Naikelienė.
Ramutė Jakevičienė rašo: „Nebuvo jis tuo prezidentu ir niekada nebus!!! Lai džiaugiasi ta padėvėta karūna, kurią uždėjo koncervatoriai…, o koncervatoriai – tai ne visa LIETUVA.“
O Antanas Pleskevičius baiminasi, kodėl KT dirba taip, kad įtiktų konservatoriams: „Jau ir Konstitucinis Teismas per konservatorių virvutę šokinėja…SIAUBAS…!!!“
