Latviai prabilo apie karą ir visuotinį šaukimą
Didžiajai Britanijai reikia rimtai pagalvoti apie privalomąją karinę tarnybą ir perimti suomių nacionalinės tarnybos modelį, nes tai leistų sulaikyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, patikino Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinšas. Apie tai pranešė „Daily Mail“.[1]
Kitaip sakant, jis užsiminė, kad britus galimo konflikto atveju gali išgelbėti tik totalios gynybos modelis, numatantis skubią kovoti galinčių piliečių mobilizaciją ir jų permetimą į frontą.
Taip pat K. Karinšas patikino, kad Didžiajai Britanijai, kaip ir kitiems NATO sąjungininkams, norint apsiginti, artimiausiais metais teks didinti savo gynybos išlaidas. Tokie komentarai pasirodė po to, kai nuskambėjo britų armijos karininko Patriko Sanderso (Patrick Sanders) raginimai šaliai ruoštis kovoti už karalių ir šalį susiburiant į „pilietinę armiją“.
Latvija jau rimtai rengiasi galimam konfliktui
Ministras nurodė, kad 211 km ilgio sieną su Rusija turinti Latvija privalomąją karinę tarnybą sugrąžino jau prieš dvejus metus, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Sekant Suomijos pavyzdžiu, visi darbingi vyrai nuo 18 iki 27 metų amžiaus privalo atlikti 11 mėnesių trunkančią tarnybą,
Iki praėjusių metų rugsėjo premjero pareigas ėjęs dabartinis latvių URM vadovas paragino britus ir kitus sąjungininkus sekti latvių pavyzdžiu.
Išskirtiniame interviu „The Telegraph“ K. Karinšas pareiškė, kad jie primygtinai rekomenduoja elgtis kaip jie. Be to, jis pasidžiaugė, kad kuria ir tobulina tai, ką jie vadina totalia gynyba, kurioje turėtų dalyvauti visi visuomenės sluoksniai. Jis patikino, kad NATO pasirengęs kautis už kiekvieną savo šalių-narių teritorijų centimetrą ir kad Didžioji Britanija šiuose gynybos planuose vaidina svarbų vaidmenį.[2]
Suomiai – sektinas pavyzdys, kaip suburti karinį rezervą
„Daily Mail“ pabrėžė, kad suomių privalomosios karinės tarnybos modelis leido šaliai sukurti nedidelę nuolatinę armiją ir 250 000 apmokytų kariškių siekianti rezervą. Suomiai prie NATO prisijungė 2023 metų balandį, švedams tą pavyko padaryti pastarosiomis savaitėmis.
Latvių URM vadovo poziciją palaikė profesorius Entonis Glisas (Anthony Glees), Bakingemo universiteto saugumo ir žvalgybos ekspertas. Pasak jo, teisingai yra ruoštis karui su Rusija kuris gali kilti per artimiausius šešis metus.
Jis patikslino, kad kariškiai savanorius turėtų pradėti kviesti apmokymams per artimiausius trejus metus ir per artimiausius šešerius – pasiruošti privaloma šaukimui.
„Kol kas būčiau už „ribotą šaukiną“. Už tai, kad būtų renkami motyvuoti savanoriai, kas yra labai parankus variantas, nes akivaizdu, kad karui Europoje plečiantis arba jam tampant pasauliniu, pašaukti bus visi“, – nurodė jis.
Buvęs ministras Tobijas Elvudas (Tobias Ellwood) patikino, kad atsižvelgs į latvių rekomendacijas.
„Apsilankiau Suomijoje ir įsitikinau, kad jie turi puikiausią „totalios gynybos“ modelį visoje NATO sistemoje. Būnant pirmose fronto linijose Šaltojo karo metais reikėjo rasti būdų, kaip per trumpiausią laiką mobilizuoti didžiausią žmonių skaičių“, – patikslino T. Elvudas.
Britų kariuomenės vadai nurodė, kad visą dieną šalyje dirbančių karių skaičius kitais metais pasieks naują minimumą – 73 000, o aukštas pareigas užimantys asmenys perspėjo, kad šiuo metu britų kariuomenė nėra pasirengusi aktyviems kovos veiksmams.
Nepaisant mažėjančio šauktinių skaičiaus, Latvijos URM vadovo pasiūlymą atmetė buvęs britų kariuomenės vadas, lordas Ričardas Danatas (Richard Dannatt). Pasak jo, kadangi Didžioji Britanija yra toli nuo Rusijos, jai privalomas šaukimas nėra aktualus. Taip pat buvęs kariuomenės vadas pabrėžė, kad ir pačiai Latvijai būtų tikslingiau pereiti prie nacionalinės tarnybos.
Ir kiti nesibaigiantys britų valdančiųjų galvos skausmai
Po to, kai Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda (Andrzej Duda) paragino didinti išlaidas gynybai, britų premjeras Rišis Sunakas (Rishi Sunak) susiduria su nuolatiniu spaudimu tai daryti. A. Duda paragino visus NATO partnerius išlaidas gynybai padidinti iki 3 proc. nuo BVP, nes tai esą suveiks kaip įspėjimo signalas Rusijai.
Lenkų lyderio pasisakymai nuskambėjo fone to, kai dalis buvusių gynybos ministrų pažėrė R. Sunako vyriausybei kaltinimus nesugebant padidinti išlaidų karo reikmėms.
Lankydamasis Lenkijoje, kuri gynybai jau skiria 4 proc. BVP, britų gynybos ministras Grantas Šapsas (Grant Shapps) pasidalino savo kariuomenės finansavimo ateities vizija, įskaitant ir juoką keliantį šaukimo procesą.
Paklaustas ar pritaria britų planams didinti gynybai skirtas išlaidas, K. Karinšas atsakė, kad tai būtina ilgalaikių santykių su Rusija perspektyvoje. Taip pat jis priminė, kad NATO ir toliau privalo palaikyti Ukrainą. Ministro teigimu, Europa turėtų skubiau gerinti komunikaciją ir su JAV, nes pastaroji vis daugiau dėmesio skiria Kinijai. Jis patikino, kad jeigu JAV prezidentu vėl taps Donaldas Trampas (Donald Trump), Amerika nepasitrauks iš NATO, kadangi buvusio prezidento strategija „Amerika vėl didi“ buvo paremta pastarosios buvimu visuose pasaulio kampeliuose.
